Tautvydo dvaras – tikros kultūros židinys Kėdainių rajone

Rūta Švedienė

Tautvydo dvaras duris svečiams atvėrė 2013 metais. Jame vyksta privačios ir įmonių šventės, galima užsisakyti nakvynę, maitinimą, fotosesiją. Dvare organizuojami ir kultūros renginiai, dažniausiai – klasikinės muzikos koncertai. Ir nors Kėdainiuose nemokamų renginių nestinga, į Tautvydo dvaro koncertus žiūrovų susirenka gausiai. Taigi, galime pasidžiaugti dar vienu, privačia iniciatyva atsiradusiu ir jau įsitvirtinusiu kultūros židiniu. Apie tai, kaip atsirado dvaras ir kaip sekasi organizuoti renginius, kalbuosi su dvaro savininke Rimute Škudiene ir jos marčia, renginių organizatore Egle Škudiene.

Kaip atsirado dvaras

Žodis „dvaras“ paprastai siejamas su istoriniu paveldu, valdžios ir kultūrinio gyvenimo vieta, tad taip vadinti šiuolaikinį pastatą, kuris, kiek leido reglamentai, suprojektuotas pagal Prancūzijos dvarų tradiciją, tarsi būtų netikslu. Kita vertus, jei senieji dvarai iš esmės buvo kultūros ir mokslo židiniais, tai Tautvydo dvaro idėja taip pat buvo tapti tikrųjų vertybių ir kultūros sklaidos vieta.

„Taip, kaip aš jas suprantu“, – sakė Rimutė. „Norėjosi, kad pastatas tiek išorėje, tiek viduje būtų gražus. Mus supanti erdvė stipriai sąlygoja gyvenseną, stengiausi, kad vidaus erdvės būtų malonios ir jaukios, kad būtų gera akustika, nes žinojau, kad jose skambės muzika.

Svetur mačiau ištapytas pastatų lauko sienas, nors pas mus nėra tokios tradicijos, padariau tą patį ir pas save. Visada norėjau kurti ir mokytis sekdama geriausiais pavyzdžiais. Norėjau gražios aplinkos, kad svečiai išvystų ne reklamų skydus, bet gėlėse skendinčias dvaro kolonas, ne nušienautas pievas, bet ir rožynus, retus augalus ir medžius, parko pastatus. Prižiūrėti tokius plotus nelengva, bet koks nežemiškas yra jų žydėjimo grožis…

Parke yra ir koplytėlė – vieta mąstymui ir susikaupimui, kurios fasado vertikalios puskolonės tarsi degančios žvakės irgi kreipia žvilgsnį aukštyn“, – pasakojo Rimutė.

Žiūrovų netrūksta

Dvaro Koncertų salė talpina apie 70 žiūrovų ir retai kada ji būna ne sausakimša. Kamerinėje erdvėje, be scenos atskirties, pro langus boluojančių beržų apsupty tarp atlikėjų ir klausytojų užsimezga betarpiškas ryšys, dovanojantis gražiausias emocijas pastariesiems.

„Koncertai vyksta jau penkerius metus, susiformavo nuolatinių lankytojų ratas, kuriuos pažįstame. Malonu pasilabinti, sulaukti jų šypsenų, padėkų, padrąsinimo. Smagu kaskart pamatyti ir naujų veidų, išgirsti pažadus sugrįžti“, – sako Eglė.

Daugiausia atvyksta iš Kėdainių, Josvainių, Kauno. Pradžioje norimus atlikėjus pasikviesti
buvo sunkiau, vėliau, pasklidus geriems atsiliepimams, kai kurie ir patys sakosi norintys padainuoti netradicinėje dvaro salėje su gera akustika. Kviečiami žinomiausi Lietuvos atlikėjai, kurių programoje – klasikinės muzikos repertuaras.

„Žmonės yra pasiilgę gyvai atliekamos geros muzikos, koncertai jiems yra šventė, vykstanti savaitgaliais netoliese jų namų“, – sako Rimutė.

Viena iš traukos priežasčių, neabejotinai, yra ir šeimininkių nuoširdumas, šiltas priėmimas, pagarbus požiūris į žmogų.

„Kai žmogus kuria grožį, visada ir sekasi, tik reikia labai pagarbiai žiūrėti į kiekvieną ir elgtis su didžiule pagarba. Tada jų gerumas atsigręžia į tave patį“, – sako Rimutė.

Renginiai – mokami

Renginius dvare organizuoja Eglė. Per metus jų įvyksta iki dešimties ir visi jie yra mokami.
Bilietas kainuoja 20–25 eurų, svečiai vaišinami kava, arbata, perkant bilietą internetu maistą galima užsisakyti ir šeimos restoranėlyje.

Nepaisant to, kad paslaugos ir geras maistas nėra nemokami ir kad Kėdainiuose gausu nemokamų renginių, norinčių atvykti į dvarą nemažėja.

Pasak Eglės, šios vietos traukos paslaptis paprasta – lankytojų teigimu, dvare tvyro gera aura, tiesiog čia gera būti. Pasigrožėti išpuoselėtais dvaro gėlynais, pasivaikščioti parke, pabūti vienumoje koplytėlėje, kai to norisi, pavakarieniauti ar tik išgerti kavos, paklausyti gero koncerto.

„Norėtųsi, kad koncertais pasidžiaugtų ir vyresnio amžiaus žmonės, stengiamės, kad senjorams paslaugos būtų pigesnės, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Finansavimo kultūriniams renginiams neturime, to, ką surenkame už bilietus, ne visada užtenka atlikėjų honorarams apmokėti. Neretai koncertų išlaidas kompensuojame iš įmonių švenčių pelno“, – pasakoja Rimutė.

Planuose – muzikos festivalis

„Mėgstu klasikinę muziką, lankau koncertus, Kauno muzikinio teatro spektaklius, ir ne po vieną kartą. Pažiūriu teatre, kas man gražu, patinka, ir pakviečiu pas save. Dažnai tie atlikėjai rekomenduoja savo kolegas, ir taip susidėlioja koncertų planai…

Susidraugaujam su atlikėjais, šiltai juos sutinka žiūrovai, po koncerto pabendraujam, pasidalinam įspūdžiais, net draugystė užsimezga. Muzikantai ne tik koncertuoja, bet ir pasivaikšto parke, fotografuojasi. Jaučiam, kad ir atlikėjams čia malonu būti“, – pasakoja Rimutė.

Šį pavasarį dvare lankėsi dainininkė Ona Kolobovaitė ir gitaros virtuozas Aurelijus Globys, Evelina Sašenko, šokio teatras „Circle“ rodė spektaklį „Carmen“. Neseniai Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Marija Arutiunova, Raimondas Baranauskas bei koncertmeisterė Rūta Blaškytė pakvietė į koncertą, kuriame skambėjo nuotaikingos arijos bei duetai iš operečių ir visiems gerai žino mos lietuviškos estrados dainos.

Rugpjūčio 14 dieną dvare vyks teatralizuotas koncertas „Meilužė ar žmona?“, o rugsėjo 4 dieną, jei tik leis oro sąlygos, vakarinėje dvaro terasoje vyks grupės „Chanson trio“ pasirodymas.

Koncertiniuose ateities planuose – klasikinės muzikos festivalio idėja. „Galbūt pavadinimą siesime su rožėmis, nes jos yra tarsi mūsų vizitinė kortelė, o gal su kitomis gėlėmis… Ieškosime rėmėjų, kad galėtume padaryti pigesnius bilietus, kad koncertai būtų prieinami platesniam ratui žmonių“, – planais dalijosi Eglė.

Dvaro magija

Dažnas nustemba, kad dvaras yra pastatytas nuo pirmos plytos. Plotas, kuriame dabar įsikūręs dvaras, iš viso užima apie 5 hektarus. Atkėlus iš savo senos ir garbingos giminės paveldėtas žemes, Rimutei, atrodo, pavyko įgyvendinti savo seną troškimą – sukurti vietą, kurioje būtų gera būti ir norėtųsi sugrįžti.

„Užaugau klausydama močiutės pasakojimų apie dvarų gyvenimą, o ji mokėjo taip įtaigiai ir detaliai pasakoti, kad ir dabar regiu nuostabias rūmų menes, kuriose ji augo, bibliotekas ir didžiulius gėlynus aplinkui.

Nuo dvaro atidarymo praėjo kone dešimtmetis, per tuos metus dvaras keitėsi, gražėjo, nusidriekė gėlynų laukas, įrengtos dar dvi terasos, nutiesti pasivaikščiojimų takai.
Dvaro interjero sienas papuošė freskos, senoviniai baldai, paveikslai ir gėlės.

Kiekvienas iš keturiolikos antrame aukšte esančių kambarių yra skirtingi, kiekvienas jų turi savo pavadinimus – „Dangiškas liuksas“, „Rudeninis liukas“, „Provanso liuksas“, „Šokoladinis kambarys“ ir pan. Pirmojo aukšto nuomojamose Parketinėje ir Baro salėse taip pat atsirado sienų tapyba.

Plačią dvaro teritoriją prižiūri pati šeimininkė kartu su vaikais ir jų šeimomis, kraštovaizdžio ar apželdinimo specialistų nesamdo.

„Tai yra mūsų hobis, ne pinigai svarbiausia, – sako Rimutė, – visi turim kitus darbus, čia
triūsiam tik laisvalaikiu. Renginių ir švenčių skaičių ribojame, nes dirbti kiekvieną savaitgalį būtų nepakeliama ir nebebūtų malonu, o dabar gera.

Užsukantys čia pasigrožėti savaitgaliais žmonės tikrai netrukdo, su dažnu išgeriama kavos, pasikalbama. Kiekvieną naują dieną pasitinku su džiaugsmu ir padėka už ją, ji atveria galimybės kurti, bendrauti, mokytis iš naujai sutiktų žmonių. Visus darbus stengiuosi nudirbti sąžiningai ir pagal savo gyvenimo vertybių supratimą.“

Gal todėl ir šeimos restoranėlis garsėja skaniu ir kokybišku maistu, kuriam paruošti šiltnamyje auginamos daržovės, tiekiami ekologiški čia auginamų vištų kiaušiniai. Gal todėl ir šventes čia noriai švenčia ne tik Kėdainių, bet ir visos šalies įmonių kolektyvai.