Tauškalė kalba: ką apie mus ji išduoda kalbininkams?
Pasirodo, mūsų kalba išduoda tautos mąstymo ir savitumo pokyčius. Oho, pažinti tai būtent per kalbą – kažkas nauja! Gegužės 8 dieną, 15 val., M. Daukšos viešojoje bibliotekoje minėta tema pasikalbėti suburs žymiausių šalies kalbininkų pora – Antanas ir Irena Smetonos. Prof. I. Smetonienė taip pat pristatys drauge su dar dviem kolegomis (prof. Kristina Rutkvoska ir dr. Mariumi Smetona) išleistą naują knygą „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“.
Tyrinėjo ir žodynus, ir anketų duomenis
Svečiai su publika diskutuos apie pagrindines mūsų vertybes: valstybę, tautą, kalbą, šeimą, darbą, laisvę, garbę. Šiemet, kai minime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, labai įdomu, ar, pavyzdžiui, sąvoka „laisvė“ prieš šimtą metų reiškė tą patį, ką reiškia dabar.
Norėdami atsakyti į tokius klausimus, knygą „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ rengę kalbininkai ėmė duomenis iš trijų šaltinių: žodynų, anketų, įvairių šiuolaikinių tekstų. Buvo apklausta nemažai jaunimo užduodant jiems atvirą klausimą: „Kas, Jūsų manymu, yra tikrasis X“ (tikrieji namai, tikrasis darbas ir kt.). Jaunimo atsakymai atskleidė, ar dabartinis žodžio supratimas skiriasi nuo žodyninės apibrėžties, kokių naujų reikšmių yra atsiradę. Analizės parodė, kiek sutampa ir kuo skiriasi tiriamųjų dalykų žodyninės apibrėžtys ir kalbos vartotojų samprata, kaip laikui bėgant kinta visuomenės požiūris į sąvokas.
Šventumą išsaugojo tik ugnis
Štai vienas iš knygos autorių dr. Marius Smetona daro išvadą: „Tiek ugnis, tiek vanduo senojoje kultūroje buvo susiję su visu žmogaus gyvenimu, jo aplinka, tačiau tik ugnis iki šių dienų išlaikė sakralumą. Nors Lietuva pristatoma kaip jūrinė valstybė, vandens kulto šiandien nesama, o pati sąvokos samprata tapo gerokai pragmatiškesnė.“
Šiandien žmogui rūpi individualumas
Atliekant tyrimus atskleistas kintantis požiūris į svarbiausias lietuviams vertybes: namus, šeimą, darbą. Šiuolaikinėje visuomenėje jau kiek silpniau pasireiškia namų, šeimos, darbo idealizavimas, žmogaus sąmonėje atsiranda kiek kitoks, kritinis požiūris į pasaulį. Šiuolaikinis žmogus saugo jam svarbias vertybes, nori turėti namus, šeimą, darbą, nes tai suteikia jam pasitikėjimo savimi ir yra jo ramstis, bet ryškėja asmeninis požiūris į šias vertybes: namai, darbas, šeima turi tarnauti žmogui, kuriam labiau rūpi individualumas, kuris daugiau dėmesio skiria savo asmenybei ir laisvei, nepriklausomybei nuo kitų žmonių ir aplinkybių išsaugoti.
Atskleidžia net ryšį su Europa!
Anot tyrėjų, visgi lietuviui iki šiol labai svarbios amžinosios vertybės ir jis rimtai žiūri į savo pareigas, taip pat išliko aktualios atsakomybės ir doro elgesio taisyklės. Gal atrodys keistai, tačiau šis kalbos konceptų tyrimas parodė, kad štai, pavyzdžiui, kosmopolitizmas lietuviui visgi yra svetimas. Europa yra artima kaip antrieji namai, kur svarbiausi politinis, geografinis, kultūrinis, istorinis aspektai, o ne dvasiniai, doroviniai, emociniai dalykai. Kol kas lietuvis jai nerodo kažkokių ypatingų jausmų, prisirišimo.
Knygos autoriai įtikinamai parodė, kiek kalboje esama informacijos apie mus pačius ir kaip ją išgauti. Unikalu ir tai, kad šioje knygoje į kalbos tyrimų centrą šįkart iškeliamas žmogus – kalbos vartotojas, o ne pati kalba, jos sistema.
Pateikė užduočių švietimo politikams
Kai kurie tyrimų rezultatai, atrasti atsakymai, prof. I. Smetonienės manymu, turėtų kelti užduočių netgi švietimo politikams: padėti apsispręsti dėl švietimo krypčių ir dėl konkrečių ugdymo turinio dalykų – literatūros programų, kalbos pavyzdžių pamokose ir pan.
Štai prie platesnių svarstymų veda kad ir daugiaplanių sąvokų − laisvės ir garbės analizė. Išryškėjo, kad laisvės sąvoka laikui bėgant kinta – jeigu iškyla grėsmė šalies laisvei, svarbesnė tampa kova už ją, kai laisvė jau iškovota, į pirmą vietą iškyla asmens laisvės siekis.
Garbės sampratos tyrimas skatina diskutuoti apie vertybinį ugdymą šeimoje ir mokykloje. Paklausus studentų, iš kur jie sužinojo apie garbę, vienas sakė, kad iš močiutės ir senelio, vienas – iš vadovėlio, keturi – iš televizijos, keturi – iš filmų apie samurajus, keturiolika – iš verstinės literatūros, o dalis apklausiamųjų prisipažino tik dabar turį progą apie tai pamąstyti.
Straipsnis parengtas naudojantis knyga „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“
Kėdainių viešojoje bibliotekoje gegužės 8 d., 15 val., laukiami visi, kas nori susipažinti su nauja knyga „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ ir paklausyti dviejų Vilniaus universiteto dėstytojų paskaitų. Prof. dr. I. Smetonienė skaitys pranešimą „Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje“, o doc. dr. A. Smetona kalbės tema „Lietuvių kalba – dabarties mitologija ir visuomeninis būvis“.
