Taryba nepalaikė ūkininkų prašymo sumažinti žemės mokestį
Kitais metais galios tie patys žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, kokie yra taikomi ir šiais metais. Už 1 ha dirbamos žemės rajono gyventojams teks mokėti 0,75 proc. nuo žemės vertės – apie 8,55 euro. Žemės mokesčio kainos nesikeis ir sodininkams, taip pat tiems, kurie turi miško ar žemės, naudojamos pagal kitą paskirtį.
Prašė mokestį sumažinti
Likus kelioms dienoms iki penktadienį savivaldybėje vykusio rajono tarybos posėdžio, į rajono tarybos narius kreipėsi Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos atstovai, prašydami kitiems metams taikyti mažesnius mokesčius už žemę. Dabar galiojantį 0,75 proc. mokestį nuo žemės vertės už 1 ha, sumažinti iki 0,5 proc. už ha.
Tokiu atveju žemės savininkams tektų mokėti ne maždaug 8,55 euro už 1 ha, bet apie 5,70 euro už 1 ha.
Žemdirbiai savo prašymą motyvavo nepalankiomis gamtos sąlygomis dėl sausringo pavasario.
Bandė prisiimti nuopelnus
Pasinaudoti žemdirbių prašymu suskubo opozicijos lyderis Saulius Grinkevičius.
Valdančiuosius jis ragino tenkinti ūkininkų prašymą, motyvuodamas tuo, kad jam būnant meru, žemės mokesčio tarifas buvo sumažintas nuo 1,5 proc. iki 0,75 proc.
Tik, žinoma, S. Grinkevičius, manipuliuodamas skaičiais, neskubėjo įvardinti, kad anuomet tai buvo padaryta todėl, kad 2017 metais buvo perskaičiuota ir labai pakilo žemės vertė, todėl tuomet buvo tiesiog būtina mažinti mokesčio tarifą tam, kad jis žemdirbių nepasmaugtų.
Neakcentavo S. Grinkevičius ir to, kad net ir sumažinus mokesčio tarifą iki 0,75 proc., realiai ūkininkų sumokamas žemės mokestis jo vadovavimo laikotarpiu kone dvigubai padidėjo dėl padidėjusios žemės vertės – maždaug nuo 4,70 euro už ha iki 8,55 euro už ha.
[quote author=“Aut. past.“]Akivaizdu, kad bandymas padėti ūkininkams mažinant žemės mokesčio tarifą – nelogiškas, nes taip pirmiausia būtų padedama žemės nuomotojams, kurie jokių nuostolių dėl gamtos sąlygų nepatiria. Norint padėti ūkininkams, rajono taryba neabejotinai turėtų ieškoti kitų, kur kas racionalesnių sprendimų, kurie iš tiesų ir būtų skirti tikriesiems žemdirbiams.[/quote]
Ir nepaisant to, kad padidėjus žemės vertei ūkininkams išties pasitaikė dveji negandos metai – vienais metais merkė lietus, o kitais metais – degino sausra, tuomet S. Grinkevičius vadovaudamas rajonui nepuolė mažinti minėtojo mokesčio dar labiau, kad bent jau būtų priartėta iki tos sumos, kurią žemdirbiams tekdavo mokėti prieš pakylant žemės vertei.
Dabar gi, kai už biudžeto surinkimą atsakingi kiti rajono vadovai, S. Grinkevičius sumanė staiga pasirodyti kaip labai palaikantis ūkininkus ir pasinaudodamas jų prašymu, pasiūlė mokestį sumažinti.
Jei bus prasti metai, ieškos kitų galimybių padėti
Siūlydami mažinti mokestį opozicijos atstovai rėmėsi vieninteliu argumentu – ūkininkus skriaudžia gamta.
Rajono taryboje dirbantis ūkininkas Algimantas Kižauskas atrėmė, kad dar per anksti šiais metais kalbėti apie tai, kokios gamtos sąlygos bus netolimoje ateityje ir akcentavo, kad jei jau gamta išties vėl skriaus žemdirbius, rajono taryba tikrai ras būdų kaip jiems padėti ir nemažindama žemės mokesčio tarifo.
Netektų lėšų asfaltavimui
Pasak A. Kižausko, žemės mokesčio tarifą sumažinti būtų nelogiška, nes tokiu būdu tie patys žemdirbiai patirtų kitas netektis – iš jų sumokamų mokesčių skiriama daug pinigų kaimo žvyrkelių tvarkymui, tad jei šiuos pinigus savivaldybės biudžetas prarastų, nebūtų ir papildomų lėšų žvyrkelių tvarkymui.
Be to, kaip pastebėjo valstiečiams ir žaliesiems taryboje atstovaujanti Adelė Štelmokienė, tokiu būdu mokesčiai būtų sumažinti ne tik žemdirbiams, bet ir žemės valdytojams, kurie ją tik nuomoja, o ne patys dirba.
„O tokių žemės nuomotojų, kurie gyvena Kaune, Vilniuje ir kituose miestuose, mano turimomis žiniomis, mūsų rajone yra net apie 50 procentų. Iš visų dirbamų žemių tik apie 50 procentų priklauso ūkininkams. Taigi, sumažindami šį mokestį, sumažinsime jį tikrai ne tik ūkininkams“, – patikslino A. Štelmokienė.
Nuomos kainų nesumažintų
S. Grinkevičius dar bandė aiškinti, kad žemę nuomojantys miestiečiai minėtąjį mokestį perkelia ant ūkininkų pečių, tačiau A. Štelmokienė, pati jau daug metų dirbanti žemės ūkio srityje, atkirto, kad mokestis nėra didinamas, o jį savivaldybei sumažinus, žemės nuomininkai ūkininkams nuomos kainos nesumažintų. Tai rodo praktiniai pavyzdžiai.
Akivaizdu, kad bandymas padėti ūkininkams mažinant žemės mokesčio tarifą – nelogiškas, nes taip pirmiausia būtų padedama žemės nuomotojams, kurie jokių nuostolių dėl gamtos sąlygų nepatiria.
Norint padėti ūkininkams, rajono taryba neabejotinai turėtų ieškoti kitų, kur kas racionalesnių sprendimų, kurie iš tiesų ir būtų skirti tikriesiems žemdirbiams.
Rajono tarybos narių balsų dauguma, 2020 metais nuspręsta taikyti tą patį žemės mokesčio tarifą, koks buvo ir 2019 metais – 0,75 proc. už 1 ha nuo žemės vertės.
