Tarptautiniame Paberžės muzikos festivalyje – tituluotas choras

Sekmadienį, rugsėjo 27-ąją, Paberžę jau paskutinįkart šiais metais aplankys trečiasis VII Tarptautinio Paberžės muzikos festivalio, skirto Tėvo Stanislovo atminimui ir gimimo metinėms paminėti, koncertas. Kaip jau tapo įprasta, šventinį vakarą 16 val. pradės šv. Mišios, kurias aukos Vilniaus Dievo Gailestingumo Šventovės rektorius kun. Povilas Narijauskas.

Vėliau, 17 val., susirinkusiesiems koncertuos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje ypatingai vertinamas ir pripažintas Kauno valstybinis choras su meno vadovu ir dirigentu prof. Petru Bingeliu priešakyje.

Tuo metu festivalio vienas iš organizatorių ir meno vadovas Liudas Mikalauskas džiaugiasi, kad šiais metais net pandemija nesutrukdė žmonėms patirti gražiausias maldos ir muzikos dermės akimirkas bei žada atvykusiems žiūrovams staigmeną.

Džiaugiasi buvusiu koncertu

„Rugpjūtį įvykęs koncertas buvo smagi popietė su Zbignevu Levickiu. Besiklausydamas jo koncerto pagalvojau, kad niekada gal nebūtų pavykę parodyti tokio koncerto pačioje bažnytėlėje, nes ji yra itin sakrali vieta. Ir humoras turi būti ypatingai subtilus, nes bažnyčios sienos visą laiką riboja.

O karantino laikotarpis suteikė galimybę išeiti į lauką. Koncertas buvo nepaprastai smagus. Zbignevas leido sau šiek tiek pajuokauti, ko bažnyčioje nebūtų buvę. Manau, kad tie, kurie buvo renginyje, liko juo itin patenkinti, sužavėti“, – prisiminimais dalijosi L. Mikalauskas.

Jis taip pat džiaugėsi, kad nepaisant tą dieną vykusių kitų didelių renginių, į Paberžės muzikos festivalį susirinko daug žiūrovų.

„Tą dieną vyko ir Laisvės kelias Baltarusijai paremti, ir Baltijos kelio renginiai. Todėl mišių metu šiek tiek nerimavome, kad daug žmonių bus nuvilioti į minėtas akcijas, bet į koncertą vis tik susirinko tikrai nemažai žiūrovų“, – stebėjosi vienas iš renginio organizatorių.

Jaunimo stovyklą tikisi suorganizuoti kitąmet

Festivalio lankytojai ir gerbėjai jau žino, jog šiais metais nemokamas autobusas į jį neveža. Organizatoriai tokį sprendimą priėmė siekdami apsaugoti žmones nuo galimų užsikrėtimų COVID-19.

„Suprantu, kad tai apsunkina atvykimą į Paberžę, ypač brandžiajai kartai, bet šie metai tokie jau yra, kad ne viską galime padaryti, ką norėtume.

Smagu, kad vyresnioji karta nepasimeta situacijoje, vis tiek susiranda vaikus, anūkus ar kaimynai susikooperuoja ir atvažiuoja“, – žmonių išradingumu žavėjosi festivalio meno vadovas.

L. Mikalauskas jau dėlioja planus kitiems metams bei viliasi, kad pavyks susidoroti su pandemija ar tiesiog išmoksime su ja gyventi ir bus galima festivalį organizuoti taip, kaip tai darydavo iki šiol.

„Paberžėje visada norisi organizuoti kažką gražaus, įspūdingo. Atvažiuoji, pajunti tą ramybę, tvyrančią ore, susikaupimą…

Gaila tik, kad šiais metais negalėjome įgyvendinti jau trejus metus iš eilės vykusios muzikinės stovyklos su Kėdainių krašto vaikais, – apgailestavo festivalio meno vadovas. – Jau sausio mėnesį buvome sutarę, kad įtrauksime į ją ir Jonavos muzikos mokyklos mokinius bei organizuosime bendrą, jungtinę stovyklą Paberžėje.

Stovyklautojai būtų išmokę tam tikrą dainų repertuarą ir pabaigos koncerte, kuris kaip tik ir vyks šį sekmadienį, rugsėjo 27 d., būtų jį atlikę.“

Vienas iš renginio organizatorių pasakojo, kad ankstesniais metais vaikai, gyvendami stovykloje, per penkias dienas paruošdavo programą, padėdavo įvairiuose buities darbuose, prisiliesdavo prie dar Tėvo Stanislovo laikais Paberžėje įprasto asketiškumo.

„Matydavau, kad tik atvykę, vaikai būdavo sulindę į telefonus, o, žiūrėk, jau antrą dieną visi išsitraukę gitaras ar ukuleles groja, dainuoja ir mobilieji telefonai padėti kažkur į šoną.

Tapdavo akivaizdu, kad per dvi dienas jų pačių gyvenimas sulėtėdavo. To, man atrodo, trūksta kiekvienam iš mūsų.

Man toks darbas su jaunimu ir minėtos veiklos atrodo labai prasmingos“, – kalbėjo L. Mikalauskas.

Žiūrovų laukia staigmena

Jis labai tikisi, kad kitais metais pavyks sugrįžti su stovykla, jungti jaunimo chorus, orkestrus, nes Tėvui Stanislovui buvo svarbu, kad vaikai būtų arti giesmės, arti maldos.

„Kadangi šiais metais nepavyko suorganizuoti stovyklos ir paruošti baigiamojo koncerto repertuaro su vaikais, nusprendėme pasikviesti dar vieną svečią.

Nors afišuojama, kad koncertuos vienas, bet iš tiesų festivalyje dalyvaus du chorai: 30 žmonių Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“ giedos mišiose, o 70 žmonių Kauno valstybinis choras koncertuos po mišių.

Esu įsitikinęs, kad jie suvirpins ne vieno klausytojo širdį“, – paslaptį atskleidė festivalio meno vadovas.

Jis gyrė Kauno valstybinį chorą ir teigė, jog tai – vienas brandžiausių Lietuvos kolektyvų. Su šiuo choru jam yra tekę daug kartų koncertuoti įvairiose pasaulio vietose.

„Šis choras – vienas iš stipriausių. Būna muzikuojantys chorai, kurie perteikia lyriką, garso švelnumą, o Kauno valstybinis choras yra masiškos jėgos choras.

Tokių jau mažai belikę ir Europoje jie labai vertinami.

Kai Kauno valstybinis choras uždainuoja ar užgieda, pajunti plūstančią jėgą iš visų jame dainuojančių ar giedančių žmonų, tada per kūną nueina didžiulis šiurpulys“, – būsimu festivalio svečiu žavėjosi L. Mikalauskas.

Paklaustas, ar sunku buvo į festivalį prisikviesti pasaulyje pripažintą ir itin vertinamą chorą, renginio meno vadovas sakė:

„Žinot, ten visi savi. Su kolektyvu tikrai lengva bendrauti, lengva susitarti – esame jau seniai pažįstami. Susitinkame dažnai, tai ir nesudėtinga suorganizuoti, kai žinai, kaip reikia organizuoti. Džiaugiuosi, kad pagaliau išdrįsom šitą kolektyvą pasikviesti.“

Šįkart vedėjo amplua ketinantis pasirodyti L. Mikalauskas juokauja, kad galbūt, jei tik priims choras, sudainuos ir Ūdrio ariją.

„Aš visada spontaniškai sugalvoju, ką dainuoti. Nesuprantu tų atlikėjų, kurie ruošiasi, repetuoja konkrečiai tuos dešimt kūrinių, atvažiuoja į koncertą ir juos visus sudainuoja, – geros nuotaikos nestokojo vienas iš festivalio organizatorių. – Aš atvažiuoju, įkvepiu tos vietos oro, galbūt kažkokių minčių man suteikia atvykimas į tą vietą, – kelias, miškas, kitos aplinkybės – pabendrauju su žmonėmis, pasižiūriu, kokia auditorija susirinkusi, ir tada, likus dešimčiai minučių iki koncerto, susidėlioju programą.

Taip aš pajuntu, ko žmonės nori, ko jie laukia. Visą laiką taip elgiuosi ir man toks metodas pasiteisina.“

Koncertuoja jau pusšimtį metų

L. Mikalausko išgirtas ir pasaulyje įvertintas Kauno valstybinis choras taip pat yra ir vienas brandžiausių – šį rudenį švenčiantis 51 metų gimtadienį. Nors pirmasis koncertas įvyko 1970 metų rudenį, tačiau, pasak jo vadovo ir dirigento prof. Petro Bingelio, savo metus jis pradėjo skaičiuoti nuo pirmosios repeticijos, t.y. 1969 m. spalio 23 dienos.

Savo pirmąjį koncertą vis dar menantis dirigentas teigia, jog tai atmintin įstrigo dėl to, kad veiklą Lietuvoje pradėjo visiškai naujas Kauno valstybinis choras.

„Kauno todėl, kad tarybiniais metais iš Kauno buvo iškelti visi meno kolektyvai į Vilnių ir Kaune jokių meno kolektyvų nebeliko. Liko tik operetės teatras. Todėl 1969 m. specialiai Kaune buvo įkurtas valstybinis choras, kad atsvertų Kauno muzikinę kultūrą“, – trumpai choro istoriją prisiminė jos vadovas.

Pasiteiravus, kuo jo vadovaujamas choras išsiskiria iš kitų, profesorius kuklinosi, jog apie tai reikėtų klausti muzikologų ar kitų nusimanančių specialistų. Tiesa, čia pat priduria:

„Mūsų repertuarą sudaro patys didžiausi, įspūdingiausi pasaulinės literatūros kūriniai – klasika, šiuolaikinė muzika (tiek lietuvių, tiek užsienio autorių), tai, ką gali atlikti didelis choras, kas reikalauja didelių sąnaudų – vokalinės jėgos, taktinių sprendimų. Kažkada buvo radijo choras, kuriam vadovavo Leonidas Abarius. Tačiau jį panaikinus, tokios didelės apimties liko tik vienintelis Kauno valstybinis choras, kuriam prieinama bet kokia pasaulinė chorinė muzika.“

Profesionalumą formuoja repertuaras

Daug kas išskiria Kauno valstybinio choro ypatingai aukštą profesionalumo lygį, beveik visi chore dainuojantys žmonės yra baigę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tačiau, kaip sakė jo meno vadovas, neužtenka vien tik baigti akademiją, kad taptum geru choristu.

„Jei baigei medicinos universitetą, dar nereiškia, kad esi geras gydytojas. Taip ir čia: turi pritapti, išmokti tam tikrų dalykų, nes Lietuvoje choro dainininkų niekas neruošia. Operoje ruošia tik žvaigždes“, – kalbėjo prof. P. Bingelis.

„Tai galima sakyti, kad jūs pats juos išugdėte?“ – pasiteiravau profesoriaus.

„Taip, juos reikia išugdyti. Jie turi praeiti tam tikrą mokyklą, įgyvendinti tam tikrus, tik chorui būdingus reikalavimus“, – sutiko būsimas Paberžės muzikos festivalio svečias.

Prakalbus apie pripažinimą profesorius teigė, jog tai nėra pats sudėtingiausias dalykas.

„Sudėtingiausia – jį išlaikyti. Nuolatos pateisinti kokybę, o tai reikalauja labai daug pastangų, sumanumo, darbo. Ypatingai kolektyvo profesionalumo lygį formuoja repertuaras“, – atskleidė choro meno vadovas.

Jis pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių choro tikslų yra kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje.

„Mes pastebėjome, kad į kokius mažus miestelius benuvažiuotume, žmonės stebisi, kodėl mes nieko nežinome apie jus, apie tokį kolektyvą su tokia programa. Todėl mes turime aptarnauti visus Lietuvos regionus ir visur turime vežti pačią geriausią muziką, atlikimą, – ryžtingai kalbėjo prof. P. Bingelis. – Įvairūs simfoniniai orkestrai ar didesni kolektyvai neturi galimybių išvažiuoti į mažesnius miestelius. Mes šitą dar galime ir tikrai darome.“

Koncerto repertuaras – visiems skoniams

Profesorius džiaugėsi, kad jau šį sekmadienį, rugsėjo 27-ąją, galės koncertuoti Paberžėje, apie kurią šiltai atsiliepė.

„Paberžė yra šventa vieta. Kada nors ji bus paskelbta pačia švenčiausia. Ten yra susikaupusi vertingos Lietuvos kultūros ir kitų dalykų aura. Mums labai svarbu, kad galime būti Paberžės festivalio dalimi. Tik gaila, kad negalime pakoncertuoti bažnytėlėje, dalyvauti mišiose, mes nespėjame, nes turime dar koncertą Jonavoje.

Taip kad mums Paberžė iš tikrųjų bus dar vienas atradimas“, – šypsojosi choro meno vadovas.

Jis atskleidė, kad „Lietuva Brangi“ koncerto metu skambės lietuviška klasika: M. K. Čiurlionio, S. Šimkaus, V. Augustino, V. Jakubėno, V. Bartulio, L. Vilkončiaus kūriniai.

„Aišku, bus kūrinių ir iš vakarų klasikos – Dž. Verdžio, Ž. Bizė, Dž. Hendelio. Manau, programa turėtų atitikti neišrankaus klausytojo skonį“, – repertuarą vardijo ir į koncertą kvietė prof. P. Bingelis.

„Rinkos aikštė“ primena, jog renginys vyks lauke, laikantis SAM rekomendacijų. Apsauginės kaukės būtinos.

RENGINIAI NEMOKAMI.

Festivalio mecenatas: koncernas „Vikonda“

Festivalį iš dalies finansuoja: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Kėdainių rajono savivaldybė.

Festivalio partneriai: Kėdainių kultūros centras, 1863 Sukilimo muziejus Paberžėje.

Festivalį organizuoja: VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“, labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“.