Tarp aktyviausių šalies fizinio ugdymo pedagogų – „Aušros“ progimnazijos mokytoja

Jolita Gvergždienė – viena geriausių fizinio ugdymo pedagogių šalyje!

Eglė KUKTIENĖ

Antradienį Prezidentūroje buvo apdovanotos geriausios Lietuvos fizinio ugdymo pedagogės. Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė kartu su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte ir švietimo, mokslo ir sporto viceministru Linu Obcarsku apdovanojo dešimt geriausių Lietuvos fizinio ugdymo pedagogių – o tarp jų ir „Aušros“ progimnazijos pedagogė Jolita Gvergždienė. Jai tai – jau antras tokio pobūdžio apdovanojimas.

Antras kartas

Po apdovanojimų ceremonijos kalbinta J. Gvergždienė pasakojo, kad tokio pobūdžio apdovanojimas jai – jau antras. Tiesa, pirmąjį, dar 2013 metais, ji gavo, kaip viena geriausių kūno kultūros mokytojų.

O ir atranka šiemet buvo gerokai sudėtingesnė. Juokdamasi Jolita sako, kad teikiant paraišką kone disertaciją reikėjo parašyti. Ir nors tai buvo gana sudėtingas ir labai platus darbas, rezultatai, be abejo, atsipirko.

Ir ne tik dėl paties apdovanojimo. Pildant paraišką jai padėjo ir kolegos, atsiliepimą apie jos kaip pedagogės darbą turėjo parašyti ir progimnazijos direktorė.

„Skaitant, ką ji parašė, tikrai net širdį suspaudė. Tikrai tai buvo kažkas tokio, pamatyti, kai taip apie mane rašo progimnazijos direktorė. Manau, kad ir Olimpiniam komitetui skaitant tokius jos žodžius, turėjo pasilikti labai šiltas ir geras jausmas“, – šypsodamasi pasakojo Jolita.

Įkalbėjo

Kadangi tokį apdovanojimą mokytoja jau buvo gavusi, iš pradžių kandidatuoti šiemet nė nesvarstė.

„Visai netikėtai viename seminare kolegė užsiminė, kad turėčiau pateikti paraišką. Dar tada, atsimenu, ranka numojau, pasakiau, kad tiek jau to.

Bet vėliau ir kitos kolegės ėmė skatinti, sakyti, kad būtinai turiu dalyvauti, galiausiai ir direktorė paragino, na, ir nusprendžiau, kad pabandysiu, kodėl gi ne“, – kelio į apdovanojimo pradžią pasakoja pašnekovė.

O anketa, kurią dalyviai turėjo užpildyti, pasirodė esanti ne tokia jau paprasta ir siaura – J. Gvergždienė sako, kad gerą savaitę intensyviai dirbo, kol viską, ko buvo prašoma, supildė.

„Kai atsiverčiau tą anketą, klausykit, kai pamačiau, kiek ten visko reikia, galvojau nugriūsiu, – juokdamasi pasakoja Jolita. – Labai sudėtinga anketa buvo, labai plati. Reikalavo labai daug smulkmeniškumo, reikėjo surašyti darbo patirtį, darbo metodus, projektinę veiklą, veiklą su bendruomenėmis, seminarus.

Labai džiaugiuosi, kad vedžiau savianalizę, daug informacijos buvau surinkusi, sukaupusi, tad kai reikėjo kažką atsiminti, galėjau nesunkiai pasitikslinti.

Supildžiusi visą anketą pamačiau, kiek iš tiesų per tuos dvejus mokslo metus aš padariau – ir tikrai labai savimi didžiavausi!“.

Atsakymų… bijojo

Pedagogė sako, kad išsiuntus anketą reikėjo apie tris savaites laukti atsakymų. Dirbdama savo tiesioginį darbą ir sukdamasi kasdienėje veikloje buvo net ir pamiršusi, kada tie atsakymai turi ateiti.

O kai kolegės viena per kitą ėmė klausinėti, kokios naujienos – pajuto, kad nerimauja.

„Bijojau, tiesą sakant, net savo elektroninį paštą atsidaryti.

Na, bet atsiverčiau ir pamačiau, kad esu nominuota kaip viena iš penkių geriausių pagrindinio ugdymo fizinio ugdymo mokytojų, mat kitos penkios nominacijos buvo skirtos ikimokyklinio ugdymo pedagogėms.

Iškart pranešiau mokyklos bendruomenei, direktorei, kolegėms. Visi be galo džiaugėmės ir beliko laukti, kada gi gausime kvietimą į Prezidentūrą“, – pasakojo mokytoja.

Didžiausias palaikymas

Gruodžio 6 dieną prieš vykstant į Prezidentūrą, J. Gvergždienė sako sulaukusi ir didelės staigmenos – mero Valentino Tamulio vizito.

„Labai džiaugiuosi, kad prieš pat kelionę man padarė staigmeną, manau, direktorės mintis čia buvo – manęs pasveikinti atvyko meras.

Mane tikrai labai nustebino!

Apskritai Prezidentūroje jaučiausi turinti didžiausią savo krašto palaikymą, nes tiek žmonių atvyko manęs pasveikinti ir pasidžiaugti kartu su manimi.

Rodos, kad Kalėdos anksčiau atėjo“, – šypsosi moteris.

Jaukiai

Prezidentūroje susitikimas buvo iškilmingas, tačiau kartu ir labai jaukus. Kaip pasakoja Jovita, kiekvienas nominantas galėjo turėti gana negausią palydą, sudarytą iki keturių žmonių, dėl to renginys buvo gana jaukus ir artimas.

„Labai gražiai buvome priimti Prezidentūroje, šventė buvo labai jauki, elegantiška, vyravo jaukūs ir malonūs pokalbiai. Tikrai labai malonu buvo pabūti kartu ir pakalbėti tiek su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene, tiek su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Pirmąją šalies ponią pakviečiau apsilankyti Kėdainiuose ir sulaukiau pažado, kad būtinai atvyks“, – šypsodamasi pasakoja Jolita. 

Ji pridūrė, kad ir pats apdovanojimas, gautas iš Prezidentūros – solidus ir elegantiškas.

„Garbė buvo jį laikyti, taip pat ir į mokyklą atsivežiau, juo pasidžiaugėme su kolegomis“.

Viena komanda

Pagarba, draugystė, tobulėjimas – tokios yra olimpinės vertybės, bet jomis Jolita mielai vadovaujasi ir kasdieniame gyvenime. Ji sako jaučianti didelį dėkingumą ir savo kolektyvui, ir savo mokiniams.

„Su manimi kartu vyko ir mokyklos direktorė, ir kolegė Eglė Kuprijanovaitė. Esu jai labai dėkinga, mes visuomet dirbame išvien kaip vienas kumštis, palaikome, matome ir girdime.

Esu labai dėkinga ir savo kolegoms Ryčiui ir Tadui ir visai bendruomenei, mokiniams.

Kas gi aš be mokinių? Be jų nebūčiau mokytoja, be jų ir apdovanojimo nebūtų“, – sako pedagogė.

Ji priduria, kad mokiniai taip pat prisidėjo prie itin gausiai ją užgriuvusių sveikinimų.

„Noriu pasidžiaugti, kiek gražių siurprizų vaikai man padarė! Dar maniau, kad per vieną pusdienį nespės nieko sugalvoti, gal net ir žinios jų nepasieks, bet šiais laikais informacija suvaikšto itin greitai.

Tik įėjus į klasę vaikai mane pasitiko šūkiais, eilėmis, dainomis, plojimais!

Aš taip džiaugiuosi, viskas taip netikėta!“.

Įkvepia

Jolita pasakoja, kad jau nuo pirmos klasės žinojusi, kad nori būti mokytoja. Ir ne bet kokia, o būtent fizinio ugdymo.

Savo užsidegimu ji įkvepia ne tik mokinius, bet ir, pirmiausia, savo šeimos narius.

„Į Prezidentūrą kartu su manimi ir mano sūnus važiavo.

Jam jau penkiolika metų, jis ledo ritulininkas ir aš be galo džiaugiuosi, kad ir jį įkvėpiau eiti tuo fizinio aktyvumo keliu.

Apskritai man ypatingai džiugu, kad vaikams svarbu fizinis ugdymas. Jo svarba kaip niekada didelė, dėmesys jam taip pat.

Labai džiaugiuosi, kad į Kėdainius ir į „Aušros“ progimnaziją įnešiau dar daugiau motyvacijos, nors mūsų progimnazija ir taip alsuoja to fizinio aktyvumo svarba. Jei judėsime ir šypsosimės, pasaulis bus visiems gražesnis ir šiltesnis. Manau, kad jei mokytoja degs tuo, tai ir vaikai degs tuo“, – reziumavo J. Gvergždienė.

„Žaidybinio pobūdžio veiklos, tokios svarbios kiekvienam vaikui, ypač ikimokykliniu laikotarpiu, yra nuostabus patirties, savęs pažinimo ir geros nuotaikos šaltinis. Kartu tai yra puiki įžanga formuotis teisingiems įpročiams. Pradėjus nuo žaidimų, o vėliau įpratus reguliariai sportuoti, judėjimas galiausiai tampa sąmoningu pasirinkimu. Sveika gyvensena tampa neatskiriama augančios asmenybės palydove. Stiprėja visi – vaikai ir suaugę, tėvai ir mokytojai. Stiprėja visuomenė, stiprėja ir mūsų valstybė“, – sveikindama laureates kraštietei pedagogei paantrino ir šalies pirmoji ponia.