Tarp 100 gražiausių medinių bažnyčių Lietuvoje – dvi Kėdainių puošmenos
Keliautojo ir fotografo Raimundo Vaišvilo projekte „Medinė Lietuva“ įamžintos šimtas gražiausių Lietuvos medinių bažnyčių. Tai – Lietuvos šimtmečio progai skirtas projektas, kuriame puikuojasi net dvi Kėdainių rajono bažnyčios. Beveik keturis mėnesius po Lietuvą keliavęs fotografas pasidžiaugė, kad beveik visos jo aplankytos bažnyčios yra veikiančios ir gerai prižiūrėtos.
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia
Į 100 gražiausiųjų pateko ir Kėdainiuose esanti medinė Šv. Juozapo bažnyčia.
Į Kėdainius nuo 1703 m. pradėjo važinėti Kauno jėzuitai, o apie 1747 m. pastatytas jėzuitų misijos namas ir bažnyčia, tačiau ji po 1773 m. sunyko.
Po Pirmojo pasaulinio karo bažnyčia buvo Kėdainių Šv. Jurgio parapijos filija. Joje kapelionas laikydavo pamaldas mokiniams.
1963–1991 m. bažnyčia neveikė, o joje buvo įrengtas sandėlis. Bažnyčia restauruota buvo pagal architekto Dainiaus Juozėno projektą.
Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Kita į šimtuką patekusi bažnyčia – Paberžės mediniai maldos namai. Dar 1781 metais Paberžės dvaro savininkas Šilingas pastatė medinę aštuoniakampę koplyčią.
Iki 1970 m. į Paberžę paskirtas kunigas Stanislovas Dobrovolskis suremontavo ir išpuošė bažnyčią, sutvarkė parapijos kapines. Jis šventoriuje ir kapinėse pastatė originalių paminklų, propagavo metalinių saulučių meną, įkūrė bažnytinių rūbų muziejų. Bažnyčios šventorius apjuostas metaline tvora su mūriniais stulpais. Bažnyčioje ir šventoriuje yra kryždirbio V. Svirskio darbų.
Tėvelis Stanislovas mirė 2005 m., jis palaidotas bažnyčios šventoriuje. Šalia varpinės pasodintas Tėvo Stanislovo ąžuoliukas.
Medinės bažnyčios – tautiškumo pavyzdys
Fotografas R. Vaišvilas portalui „15min.lt“ teigė manantis, kad medinės bažnyčios – išskirtinės, kitokios, nei dabartinės statybos, tautiškumo pavyzdys.
„Reikia į bažnyčias žiūrėti ne vien tik kaip į šventovę, bet ir kaip į mūsų palikimą. Ten visas mūsų protėvių sudėtas grožio suvokimas. Ką jie gražiausio mokėjo, tą sudėjo statydami bažnyčias. Kodėl dabartinės bažnyčios gana standartinės? Nes nebeliko dailidžių. Jų sumažėjo nuo XIX a. Iki tol kaimuose ir miesteliuose dirbę dailidės statė viską, taip pat ir bažnyčias: obliavo, tašė, kūrė brėžinius. Po to jie išsiskaidė į kelias specialybes – vieni pradėjo daryti brėžinius, kiti – ruošti medžiagas, treti – statyti. Prasidėjo dauginimas projektų ir bažnyčios supanašėjo. Man medinės bažnyčios – tautiškumo pavyzdys, kurį norisi pažinti. Gaila, kad tie miesteliai, kuriuose stovi bažnyčios, dėl emigracijos tampa tušti. Griūva namai… Jeigu neliks gyventojų, tai ir tos bažnyčios nebereikės. Nebent koks turizmo informacijos centras prižiūrės. Bet tai jau nebebus maldos namai, tik turistinis objektas“, – kalbėjo R. Vaišvilas.
