Į talką susirinko… 15 porų darbščių rankų
Beinaičių kaimo (Pelėdnagių sen.) gyventojai, apsiginklavę grėbliais, kibo į darbą. Prieš praėjusį šeštadienį čia praūžusią Rudenėlio šventę beinaitiškiai nutarė visi drauge, petys petyn, susitvarkyti parką, mat kaime savaitgalį sulaukė išties gausaus bruzdesio.
[quote author=“R. Lankelienė“]Aš nežinau, kokiais žodžiais būtų įmanoma įvardinti tą bendrystės jausmą, kai esame kartu.[/quote]
Dirbo, kol permerkė lietus
„Jau kelintą kartą tenka įsitikinti, kad gerą orą Beinaičiuose įmanoma užsisakyti. Kai visoje Lietuvoje lijo, mūsų kaime iš pat ryto susirinkę talkininkai darbui turėjo tiek laiko, kiek jo prisireikė sutvarkyti didelę dalį mūsų mylimo parko. Tvarkėmės apie tris valandas – tol, kol prapliupus smarkiam lietui, šlapi kaip viščiukai išsiskirstėme namo, – „Rinkos aikštei“ sakė Beinaičių bendruomenės centro pirmininkė Rita Lankelienė. – Nors mūsų pajėgos ir nebuvo gausios, bet sugrėbtos lapų krūvos įrodo – plušome iš peties.“
Susinešė grėblius, traktoriukus susivarė
R. Lankelienė labai džiaugėsi talkon susibūrusiais aktyvistais. „Tokie susibūrimai tik nuteikia geresnei dienai. Daugelis prisipažino, kad savuose kiemuose lapai vis dar laukia grėblio „glamonių“, bet į kolektyvinę talką ateiti buvo svarbiau, – juokėsi ketverius metus Beinaičių bendruomenės centrui pirmininkaujanti ir šią talką jau trečiąsyk organizuojanti Rita. – Susinešėm savo įrankius, į darbą įtraukėme bendruomenės traktoriuką, seniūnaitis Gintaras Urbonas atvarė traktoriuką su priekaba ir kaušu, labai palengvino darbą.“
Talkos ir renginiai suvienija
Tiesa, vienais metais talkoje dalyvavo dvigubai daugiau – kone trys dešimtys aktyvistų. „Manau, kad šįkart daug kas pabijojo oro, mat nuolat dulksnojo. Galbūt kiti pabūgo, kad talka nevyks. Jaunimas žadėjo kiek vėliau nugrėbti likusią parko teritoriją… bet kas čia žino tą jaunimą, – juokėsi R. Lankelienė. – Aš nežinau, kokiais žodžiais būtų įmanoma įvardinti tą bendrystės jausmą, kai esame kartu. Gera, kad tokios talkos, bendras darbas, bet kokios šventės suvienija bendruomenės narius. Nėra nė abejonės. Žmogus, kuris atėjo į talką, kuris grėbė, kuris prisidėjo, jaučiasi daug geriau, nei tas, kuris gyvena netoli, į talką nėjo, bet užuolaidos kampelį pakėlęs pro langą žvilgčiojo.“
Jauniausiam talkininkui – vos pusantrų
[quote author=“R. Lankelienė“]Susibūrėme ir tapome gražesni bei švaresni – sau patiems ir svečiams, kurie pas čia gyvenančius atvyksta iš visos Lietuvos.[/quote]
Tarp penkiolikos talkininkų buvo ne tik vyresnieji, patriotiškieji beinaitiškiai, bet ir… pusantrų metų mergytė.
„Jeigu nieks nesupyks, išskirti noriu Audrą Čapskytę, kuri į talką atėjo su savo mažiukais vaikiukais, kurie taipogi prisidėjo prie darbo. Ji augina keturis vaikus. Sakau, kad Audra – pavyzdys visam kaimui. Mažoji jos dukrelė darbininkus emociškai palaikė patogiai įsitaisiusi vežimėlyje, o septynmetis sūnus grėbė, ir dar kaip stengėsi. Džiugu, kad prisideda ir Goštautų šeima, gyvenanti Kaune, bet kiekvieną savaitgalį leidžianti Beinaičiuose. O jeigu kokia nors mūsų šventė vyksta savaitės viduryje, tai ir tada atvyksta, – šyptelėjo R. Lankelienė. – Na o kas dėl talkų, praktika rodo, kad geriausia organizuoti jas būtent įrudenėjus. Pavasarį žmonės jau pluša prie šiltnamių, prie savų namų aplinkos. Ūkininkų technika užimta, pradėjusi darbus pilnu tempu. Pačiu laiku susibūrėme ir tapome gražesni bei švaresni – sau patiems ir svečiams, kurie pas čia gyvenančius atvyksta iš visos Lietuvos.“
