„Kai Dievo gyvenimą projektuojame į save, tuo patys gyvename, tada galime pajusti ir tikrąją šių švenčių prasmę: Kalėdos pirmiausia būna ne apie blizgiai supakuotas dovanas, o Velykos – ne apie kuo gražiau nudailintus margučius“, – primena Kėdainių dekanas, Šv. Juozapo parapijos klebonas kunigas Žydrūnas Paulauskas. – Viešpaties Jėzaus gyvenimo įvykius nuosekliai švenčiame per visus liturginius […]Skaityti daugiau
Žyma : šv. Velykos
Didžioji savaitė – tai tylos ir apmąstymų laikas, kai širdis prisiliečia prie Kristaus kančios. Kiekvienas žingsnis Velykų link primena, kaip stipriai buvo mylėtas žmogus – iki paskutinio atodūsio ant kryžiaus. Ši savaitė kviečia sustoti, pažvelgti į savo vidų ir atrasti viltį net tamsiausioje tyloje. Praverti bažnyčios duris, nuskaidrinti savo širdis maldoje.Skaityti daugiau
Šeštadienio vidurdienį kraštiečiai kviečiami į Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje vyksiančią Vilties šventę. Ypatingą renginį, kuriuo siekiama skatinti suaugusiųjų bei jaunosios kartos kėdainiečių viltį ir vienybę, ugdyti dvasinį gyvenimą ir susitelkimą laukiant Jėzaus Kristaus Prisikėlimo (Šv. Velykų), organizuoja Kauno arkivyskupijos kurija, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Kėdainių Šv. Juozapo parapija, bendruomenė „Gyvybės medis“, broliai redeptoristai, Miesto misijų […]Skaityti daugiau
Gavėnia – Pelenų diena prasidedantis ir iki Šv. Velykų trunkantis laikotarpis, apimantis 40 liturginių metų dienų. Per šį laiką tikintieji raginami ne tik prisiminti Kristaus kančią ir mirtį ant kryžiaus, bet ir savo kasdienybėje atsisakant pertekliaus giliau apmąstyti krikščioniškąsias vertybes, labiau susitelkti į dvasinę būtį, stiprinti ryšį su Dievu. Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kunigas Sigitas Bitkauskas […]Skaityti daugiau
Per Velykas kviečia sekti protėvių tradicijas Artėjant laukiamiausiai pavasario šventei – Velykoms – puoselėjame tradicijas, margindami kiaušinius įvairiausiais būdais: vašku, svogūnų laiškais, žolelėmis ar vynu. Gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas pastebi, kad dažančių medžiagų pasirinkimas formavo lietuvių estetikos jausmą. Tradicijoje neturime ryškiaspalvių margučių, priimtinesnės yra ramios spalvos. Nors Lietuvoje margučiai ir skutinėjami, ir marginami vašku bei […]Skaityti daugiau