Žyma : reikšmė

Kalbininkės skyrelis: apie žodį „sekantis“

Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą), pvz.: Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (taisoma: šios, tokios) parodos: […]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (taisoma štai ką, tai): […]. Dalyvis sekantis, sekanti taip pat vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (taisoma kitais, ateinančiais metais). Krepšininkai jau pateko į sekantį lygos Skaityti daugiau

Ne ta reikšme vartojami žodžiai

Rūta Švedienė, kalbininkė Dažnai tekstuose ne ta reikšme vartojami žodžiai pavesti, pilnai, teisingas, užskaityti. Pavesti nevart. r. „nuvilti, apvilti“: negali pavesti (=apvilti; nuvilti) savo kolegų.Pilnai nevart. r. „visiškai“: pilnai (=visiškai) ralio varžyboms paruoštą automobilį.Teisingas nevart. r. „tinkamas“: daugiausia lemia teisingas (=tinkamas) pašaras.Užskaityti nevart. r. „įskaityti“: užskaitau (=įskaitau) tavo atsakymą; užskaitome (=įskaitome) šį atsakymo variantą; galim […]Skaityti daugiau

Apie žodžius „Kalėdos“ ir „Kūčios“

Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? Anot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga. Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. […]Skaityti daugiau