Teklė Balsevičienė Iš vaikystės prisimenu du žmones, retkarčiais pasirodančius mūsų namuose – tai broliai Gailiūnai, abu kariškiai, iš gretimo Devynduonių kaimo. Tėvai laikė veislinę kumelę, tad jiedu atvykdavo ir nupirkdavo kumeliukų. Buvau tuomet ketverių ar penkerių metukų. Kas kartą gaudavau lauktuvių – saldainių. Nepaprastai jais džiaugdavausi, nes mūsų namuose tai buvo retenybė. Ne mažesnį įspūdį […]Skaityti daugiau
