Švietimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o egzaminai virsta protmūšiais

Šių metų abiturientų egzaminų sesija, pasak švietimo bendruomenės, virto ne tik chaosu ir patyčiomis iš abiturientų ir mokytojų, bet ir sukėlė „grėsmę nacionaliniam saugumui“, visiškai diskredituodama švietimą.

Kas slepiasi už gražių skaičių?

Pasirodo, rekordiniai rezultatai, kuriais taip džiaugiasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tai ne jau kelerius metus draskomos švietimo sistemos darbo vaisius, o viso labo 10 dovanotų taškų, kuriais ministerija bandė užlopyti savo pačios nekompetencijos paliktas spragas.

Skaičiai išties gražūs – lietuvių kalbos egzaminą išlaikė per 94 proc. mokinių, matematikos – beveik 85 proc., o šimtukų skaičius rekordinis. Tik kas už jų slepiasi ir kodėl gi tokius nuostabius skaičius lydi pačių mokinių protestai?

Ministerija abiturientams atsipirko pridėdama 10 balų

ŠMSM ministrė Raminta Popovienė, pasibaigus egzaminų sesijai, pasidžiaugė, kad, lyginant su praėjusiais metais, chaoso šiemet buvo mažiau, o nesklandumai ir klaidos buvo suvaldytos.

Tačiau mokytojai, mokyklų vadovai ir švietimiečiai mato kitokią realybę – chaosą valdė ne ministerija, o jie patys, dirbdami naktimis ir bandydami suktis iš absurdiškų situacijų.

Visgi didžiausiu šių metų egzaminų sesijos akibrokštu tapo vertinimo komiteto sprendimas prie kiekvieno kandidato gauto galutinio taškų skaičiaus pridėti 10 taškų visuose egzaminuose, išskyrus lietuvių kalbos. Taip esą buvo nuspręsta atliepti abiturientų lūkestį ir kompensuoti pereinamojo laikotarpio netolygumus, kuriuos sukėlė ankstesnės valdžios sprendimas egzaminų išlaikymo kartelę pakelti iki 35 taškų.

„Galiu drąsiai pareikšti, kad ankstesnė ministerijos vadovybė neįvertino realių mokinių galimybių pasiekti aukštesnę – net 35-ių taškų – kartelę. Šiandien, iš gautų duomenų jau akivaizdu, kad ją reikės persvarstyti, ir tai padarysime.

Bet  dabar kartelės negalėjome nuleisti. Tačiau, pridėdami 10 taškų prie galutinio taškų skaičiaus, radome sprendimą, kaip mokinių naudai pakoreguoti galutinius egzaminų rezultatus.

Taip pat būtina pasakyti, kad iš anksto šio sprendimo priimti negalėjome, tai būtų buvę neatsakinga ir skubota. Visada privalome įvertinti visus duomenis, o juos, be abejonės, vertinimo komitetas galėjo įvertinti tik turėdamas brandos egzaminų rezultatus“, – akcentavo R. Popovienė.

Klaidas pripažįsta, bet sako, esą jų buvo mažiau

Ministrė, tiesa, bent jau neapsimetinėjo, kad egzaminai praėjo sklandžiai, nes taip toli gražu nebuvo. Vis dėlto jos teiginiai, kad svarbiausia matyti klaidas ir iš jų mokytis, nors ir yra teisingi, visgi kainuoja didelę kainą ir taip vos ant kojų besilaikančiai mokyklų bendruomenei. Klaidų suvaldymo kaina – darbas naktimis, apleistas egzaminų nelaikančių vaikų ugdymas, pervargę mokytojai ir mokyklų vadovai. Rodos, per tris dešimtis nepriklausomybės metų ir nepriklausomų egzaminų laikymo, jau buvo galima sugalvoti, kaip šias problemas išspręsti, o ne dar labiau gilinti.

Tiesa, atrodo, kad šių metų egzaminai yra praėjusios kadencijos valdančiųjų palikimas, kurį reikės ir vėl taisyti.

Egzaminų sesiją pavadino švietimo sistemos diskreditacija

O kol ministerija džiaugiasi skaičiais, mokyklų vadovai atvirai kalba apie košmarą, kurį teko išgyventi. Vienos iš Kėdainių rajono ugdymo įstaigų vadovas, sutikęs kalbėti anonimiškai, negailėjo aštrių žodžių. Anot jo, tai, kas vyko, buvo tikrų tikriausia „švietimo diskreditacija“.

Visų pirma, chaosą kėlė pats tvarkaraštis, kuris didesnėse mokyklose tiesiog paralyžiavo ugdymo procesą.

„Pats egzaminų tvarkaraštis tikrai sukėlė daug sunkumų. Birželio mėnesio pradžioj, kai vyksta ugdymo procesas, o kartu vyksta egzaminai, tai tas ugdymo procesas su kitom klasėm yra tiesiog imitacinis. Ką reiškia tos pamokos birželio mėnesį, kai mokyklos buvo pilnos egzaminuojamųjų ir mokytojų, kurie vykdė egzaminus?“ – retoriškai klausė vadovas.

Jis atskleidė ir nematomą šio proceso pusę – mokyklų technikai „dirbo tiesiog naktim“, kad po kiekvienos pamokų dienos spėtų iš naujo paruošti šimtus kompiuterių egzaminams.

Absurdo viršūne tapo perlaikymų sesija, per kurią, pasak vadovo, kai kurie mokiniai laikė net po 12 egzaminų. Sistema, leidusi perlaikyti egzaminus, virto visišku farsu ir pasityčiojimu iš brandos egzamino idėjos.

„Aš tai laikau iš esmės švietimo diskreditacija. Nuo kada galima perlaikinėti 11-okams egzaminus? Vaikai tiesiai po egzamino bėgo rašyti prašymą perlaikymui. Jie visai neturi laiko ir net neketina ruoštis, jie tiesiog bando laimę.

Ar  baigiamasis brandos egzaminas ir stojamasis egzaminas – tai yra laimės bandymas? Tai tiktai pinigų švaistymas, mokytojų laiko švaistymas“, – piktinosi ugdymo įstaigos vadovas.

Kritiškai jis atsiliepė ir apie 10 balų pridėjimą, kuris yra nesąžiningas visais atžvilgiais – tiek buvusių, tiek būsimų abiturientų, tiek ir tų pačių, kurie laikė egzaminus šiemet.

Ypatingai nesąžininga tai gabių ir uolių mokinių, kurie ir be pridėtų balų, surinko šimtukus, atžvilgiu. Jiems liko tik kartėlis ir sudėtingesnės sąlygos įstoti į norimas specialybes.

O ir kiti moksleiviai, gavę papildomus 10 balų, iš esmės susidūrė su nelygybe ir nesąžiningumu. Mat vieniems jų galutinis balas pakilo vos keliais procentais, o kitiems, surinkusiems mažiausiai balų, ministerijos dėka, galėjo šoktelėti net keliomis dešimtimis procentų.

Klaidos užduotyse, chaosas ir idealios sąlygos nusirašinėti

Anot mokyklos vadovo, techninis nepasiruošimas ir organizacinės spragos sukūrė idealias sąlygas nesąžiningumui. Kompiuteriai klasėse stovėjo vos metro atstumu, o atsakymai buvo pateikiami variantais, kuriuos pamatyti kaimyno ekrane – vieni juokai.

Tačiau net ir sąžiningai besimokiusiems teko susidurti su visišku nesusipratimu – klaidomis pačiose užduotyse.

Tai, kas vyko per informatikos egzaminą, vadovas apibūdino kaip visišką sistemos fiasko.

„Siaubas. Gėda visiems švietimiečiams, todėl, kad tokio baisiausio ir nekompetetingo egzaminų turinio, nu man dar kiek dirbu, neteko matyti. Tai buvo ne nekorektiškos užduotys, o tiesiog atviros klaidos. Aš paklaikau nuo tokio egzaminų turinio“, – pasibaisėjimo tuo, kas vyko, neslėpė pašnekovas.

 Jis pasakojo, kaip egzamino metu paaiškėjo, jog viena iš užduočių yra klaidinga. Tą galima buvo suprasti net su informatika nieko bendro neturintiems žmonėms. Kai kurie vaikai, tiesa, užduotį atliko taip, kaip mokėjo ir išėjo namo, kiti gi laukė, kol egzaminuotojai susiekė su  Nacionaline švietimo agentūra ir gavo nurodymą, daryti užduotį, kaip išeina, nekreipiant dėmesio į pateiktus atsakymų variantus, kurie taip pat buvo klaidingi. Maža to, reikėjo suregistruoti vaikus, kurie išėjo iš egzamino nesulaukę valdininkų paaiškinimo, ką daryti su nesąmoninga užduotimi. 

„Šis egzaminas buvo lakstymas, aiškinimasis, kaip ir ką daryti, visiškas chaosas, nesusipratimas“, – apibendrino ugdymo įstaigos vadovas.

Turėjo sumažinti stresą, o sukėlė jo dar daugiau

Pašnekovas sako, kad sistema, kai egzaminas laikomas dviem etapais, buvo gera idėja, tik, kaip dažnai nutinka, baigėsi viskas ne taip, kaip buvo planuota.

Sutikite, kad 12 egzaminų laikymas, kartais net po du egzaminus per dieną, streso lygio ir taip paklaikusiems dėl savo ateities abiturientams tikrai nesumažino.

Vadovėliai jau ne švietimo, o verslo dalis

Prie šio visiško nesusipratimo prisideda ir kita, ne mažiau skaudi problema – vadovėliai, kurie seniai tapo ne švietimo, o tiesiog verslo dalimi.

Leidžiami nekokybiški, su klaidomis ir nuolat vėluojantys vadovėliai mokinius ir mokytojus palieka absurdiškoje situacijoje: ugdymo programa juose viena, o per egzaminus reikalaujama visai ko kito.

Kaip įmanoma ruoštis ir pasiekti rezultatų, kai neturi pagrindinio įrankio – kokybiškos ir laiku pateiktos mokymosi medžiagos, kuri atitiktų egzaminų reikalavimus? Atsakymo, deja, nėra.

Vilija Targamadzė: „Tai – pavojus nacionaliniam saugumui“

Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo reikalais, prof. habil.dr. Vilija Targamadzė situaciją vertina dar griežčiau ir įžvelgia kur kas didesnes grėsmes. Ji be užuolankų konstatuoja – tai, kas vyksta, yra ne kas kita, o tiesioginis pavojus valstybės pamatams.

„Aš vertinu tokią švietimo sistemos griūtį ir taip organizuojamus egzaminus kaip pavojų nacionaliniam saugumui. Ir aš paaiškinsiu kodėl, – teigia V. Targamadzė. – Todėl, kad abiturientai, laikę egzaminus tokiomis sąlygomis, tiesiog praranda pasitikėjimą ir jie jaučiasi mūsų šalyje blogai. Nes jie mokėsi, kokiomis sąlygomis – be vadovėlių, vėtomi ir mėtomi sistemos, o dabar štai tokie įvertinimai, štai taip sprendžiamos problemos.“

Pasak profesorės, didžiausia problema – visiškas egzaminų turinio atotrūkis nuo to, ko vaikai mokosi mokykloje. Užuot patikrinusios bendrojo ugdymo programos įsisavinimą, užduotys virsta „protmūšiu arba olimpiada“, o kai kurios temos paimtos tiesiai iš universitetinių specialybių.

„Užduotys turi sutapti su bendrosiomis programomis. Deja, man teko nagrinėti biologijos egzamino užduotis – jos tiesiog neadekvačios programai. Metai iš metų tai vyksta, ir man visiškai nesuprantama, ar žmonės, kurie rengia užduotis, iš tiesų yra perpratę bendrąsias programas“, – stebėjosi V. Targamadzė.

10 dovanotų taškų, jos nuomone, yra tik simptomas, bet ne gydymas. Tai desperatiškas bandymas gelbėti situaciją, kai iš anksto buvo žinoma, jog pakelta kartelė bus neįveikiama: „Tai nesąžininga. Kodėl 10, o ne 15 ar 5? Aš suprantu, kad paskaičiavo, jog būtų mažiau neišlaikiusių. Bet užuot sprendus pagrindines problemas, tiesiog dovanojami taškai. Tai nėra valstybinis požiūris“.

Tokia sistema, anot V. Targamadzės, griauna visą mokymosi procesą ir kuria pavojingą precedentą: „Vyksta demotyvacija, mokymosi demotyvacija. Jeigu tai ne egzaminas, o loterija, kam stengtis? Ir ateityje tai tikrai atsilieps.“

Profesorė pabrėžia, kad valstybėje trūksta strateginio požiūrio: „Ateina vieni į ministeriją – vienaip dėlioja, ateina kiti – kitaip. Nebeaišku, kas yra tas bendrasis išsilavinimas.

Pirma reikia apsibrėžti tai, tada kurti programas ir tik tada – egzaminus joms patikrinti. Dabar viskas atvirkščiai. Tam reikia politinės valios ir kompetencijos, kurios akivaizdžiai trūksta.“

Kol ministerija džiaugiasi manipuliuojama statistika, mokytojai ir mokiniai skęsta chaose, o ekspertai jau kalba apie grėsmes valstybingumui. Akivaizdu, kad dovanoti taškai problemų neišsprendžia – jie tik laikinai užmaskuoja pūvančios sistemos vaizdą.