Svetimi savivaldybei fotoalbumą išleido už beveik 10 tūkst. eurų, kai savi tai siūlė padaryti už 5 tūkst.

Kėdainių rajono savivaldybė neseniai paskelbė pagaliau sulauksi reprezentacinio Kėdainių fotoalbumo „Kėdainiai. Abipus Nevėžio“. Kone 10 tūkst. eurų atsiėjusi knyga parduodama nebus – ji skirta grynai dovanoms, tačiau visi norintieji gali ją pavartyti bibliotekoje ar Kėdainių krašto muziejuje. Tiesa, įdomu tai, kad mūsų kraštą nuotraukose atspindėjo visai ne kėdainiečiai. Nors savivaldybei analogiškam tikslui ir buvo siūloma panaši reprezentacinė knyga, sukurta dviejų kraštiečių, savivaldybė sako… jokio oficialaus siūlymo esą nesulaukusi.

Fotografavo leidyklos fotografas

96 puslapių fotoalbumas, kuriame yra 80 nuotraukų, savivaldybei kainavo 9,8 tūkst. eurų. Pirkimas buvo pradėtas pernai, rugpjūčio 21 dieną. Konkurse dalyvavo trys leidyklos: UAB „Aktin“, UAB „Verslo linija“ bei konkursą laimėjusi „Terra Publica“. Jokie savarankiški fotografai savo paslaugų nesiūlė ir konkurse nedalyvavo.

Konkursą laimėjusi leidykla „Terra Publica“ šią knyga, tiksliau – fotoalbumą, išleido 300 egzempliorių tiražu. 

Pagrindinis didžiosios dalies nuotraukų autorius yra iš Jiezno kilęs, Kaune gyvenantis keliautojas ir fotografas Vytautas Kandrotas, kuris oficialiai yra „Terra publica“ leidyklos fotografas ir redaktorius, o jo žmona, Danguolė Kandrotienė, yra šios leidyklos direktorė.

„Fotoalbumo fotografu pasirinkome žurnalistą, patyrusį fotografą Vytautą Kandrotą. Nuotraukos fotografuotos specialiai šiam leidiniui, keletas nuotraukų pasirinkta iš kitų fotografų archyvų“, – sakė leidyklos „Terra Publica“ gamybos vadovė Rūta Kilienė.

Tiesa, leidykla, paklausta kaip atsirinko fotografus, kiek kiekvieno fotografo nuotraukų knygoje yra ir kokio dydžio honorarai jiems už nuotraukas buvo išmokėti, į šiuos klausimus neatsakė.

Tačiau Kėdainių rajono savivaldybė atskleidė, kad fotoalbume yra ir po vieną kauniečio Algimanto Barzdžiaus bei kraštiečio Tito Valionio nuotrauką.

Kiek pinigų jiedu už tai gavo, nei savivaldybė, nei pati leidykla nesako.

Tokiame mieste, koks atspindėtas toje knygoje, gyventi aš nenorėčiau. Jis margas, velykinis, rusiškai lietuviškas, neskanus kiaušinis. Mūsų miestas yra gilesnis. Ramesnis. paslaptingesnis. Šitame albume nėra paslapties. Nėra miesto. Tiesiog yra turgaus variantas.

V. Bečelis

Kėdainietis fotografas net nežinojo, kad jo nuotrauka yra knygoje

„Kėdainiai. Abipus Nevėžio“ yra tik peizažų ir pastatų nuotraukos. Dalis nuotraukų atspindi miestą, taip pat ir kiekvieną seniūniją. Knygoje yra ir mero Valentino Tamulio žodžiai bei sveikinimas.

„Kėdainiečiai myli Kėdainius, jais didžiuojasi, kviečia Lietuvos ir užsienio žmones atvykti į svečius, stengiasi gražiai priimti, parodyti tai, ką turi gražiausio, įdomiausio“, – rašoma įžanginiame žodyje.

Tiesa, kaip čia gaunasi, kad fotoalbumas, kurtas kviesti žmones atvykti į Kėdainius, ir kurio anotacijoje rašoma, kad kėdainiečiai myli Kėdainius, yra sukurtas visai ne kėdainiečių?

Savivaldybė dangstosi biurokratija – esą buvo paskelbtas viešasis konkursas, o kas jį laimėjo, tas. Leidykla esą pati nusprendė, kieno nuotraukas naudos.

Taigi išeitų, kad ir vilkas sotus, ir avis sveika, tik Kėdainiuose gyvenantys ar dirbantys žinomi fotografai, jau daugybę metų savo fotografijomis garsinantys šį miestą, kažkodėl liko „už borto“.

Tiesa, kaip jau minėta, knygoje yra viena kraštiečio, jauno fotografo Tito Valionio sukurta nuotrauka.

……………………….

Tačiau štai kokia kuriozinė situacija nutiko su knyga, kurioje yra viso labo vienut vienutėlė kėdainiečio nuotrauka – jis net nežinojo, kad jo nuotrauka panaudota knygoje, ir, be jokios abejonės, jokio honoraro už tai ir negavo. Fotografas sakė apskritai nežinojęs, kad tokia knyga bus leidžiama.

„Nieko nežinojau apie šį fotoalbumą, tai nei nuotraukų kiekio, nei kokios jos ten yra, negaliu pasakyti“, – teigė fotografas.

Tiesa, jis sakė anksčiau fotografavęs Kėdainius Kėdainių turizmo ir verslo centrui, tad, pasirodo, pastarasis ir perdavė T. Valionio nuotrauką leidyklai „Terra Publica“. Kadangi T. Valioniui Kėdainių turizmo ir verslo centras už nuotraukas anksčiau jau buvo sumokėjęs, šios tapo šios įstaigos nuosavybe, tad nuotrauką leidyklai įstaiga perdavė naudoti nemokamai.

„Mes visas turtines teises turime neribotą laikotarpį, daugiau nieko negaliu pakomentuoti“, – sakė Kėdainių turizmo ir verslo centro vadovė Daina Balasevičienė.

Paklausta, ar nuotrauką leidyklai pasiūlė pats Kėdainių turizmo ir verslo centras, ar leidykla pati prašė nuotraukų, D. Balasevičienė atsakė: „Jūs tos leidyklos ir klauskit, iš kur gavo.“

Fotografas V. Bečelis: tokiame mieste gyventi nenorėčiau

Tad kas gi nutiko, kad Kėdainius gražiausiai atspindėti turinčios nuotraukos buvo padarytos visai ne kėdainiečio ar bent čia nuolat dirbančio ir miestą bei rajoną pažįstančio, o miestui svetimo žmogaus? Gal tiesiog Kėdainiai neturi gerų fotografų?

Kodėl savivaldybė išleido reprezentacinį fotoalbumą 300 egzempliorių tiražu už beveik 10 tūkst., eurų, kai galėjo išleisti fotoalbumą 500 egz. tiražu už 5 tūkst., eurų, klausimas lieka atviras kiekvieno pamąstymui.

Aut. past.

Na, dėl to turbūt daugelis sudvejotų. Turime ne vieną kraštietį fotografą, kurių darbus įvertina tiek mėgėjai, tiek profesionalai. O kai kurie fotografai net yra išleidę ir fotoalbumus, reprezentuojančius Kėdainius ir puikiai vertinamus net ir aukščiausio lygio profesionalų.

Tad kodėl savivaldybė taip nuvertina savo krašto fotografus? O gal čia tinka pasakymas, kad savame krašte pranašu nebūsi?

Štai vienas žinomiausių krašto fotografų Vydas Bečelis, kuris su istoriku Vaidu Baniu net ir pernai vasarą išleido fotoalbumą „Kėdainiai – miestas ir kraštas“ sako, kad jau vartė naująjį mūsų kraštą reprezentuojantį albumą. Ir, deja, nieko per daug gero jis, savo profesionalia akimi jį peržvelgęs, pasakyti negali.

„Tokiame mieste, koks atspindėtas toje knygoje, gyventi aš nenorėčiau. Jis margas, velykinis, rusiškai lietuviškas, neskanus kiaušinis.

Mūsų miestas yra gilesnis. Ramesnis. Paslaptingesnis.

Šitame albume nėra paslapties. Nėra miesto. Tiesiog yra turgaus variantas“, – sako V. Bečelis.

Galima, žinoma, pagalvoti, kad tai – dviejų fotografų ideologinė kova, mat kiekvienas kūrėjas turi savo matymą ir viziją, ir jos nebūtinai turi sutapti. Vis dėlto, V. Bečelis netiesiogiai sako, kad naujojo fotoalbumo nuotraukos, techniškai nors ir nepriekaištingos, bet neneša jokios gilumos, o ir padarytos buvo skubotai.

„Madinga dabar su dronu pralėkti ir nufotografuoti. Pralėkė pro miestą, nufotografavo. Man yra tekę matyti, kaip iš jų kontoros fotografas Kalnaberžės dvarą fotografavo. Atlėkė, muzika garsiai paleista, pykšt pykšt, pora kadrų, ir lekia namo.

O aš prie Kalnaberžės dvaro per metus ne vieną kartą važiuoju ieškoti tos nuotaikos, prasmės. Mano fotoalbume yra įamžinta ir Kalnaberžės dvarą juosusi unikali tvora, kurios dabar jau nebėra.

Prie visų dvarų važiuota ir važiuota, sunku suskaičiuoti, kiek reisų padaryta.

Kai miestą fotografuoju – nuo ryto iki vakaro, ir naktį. 24 valandas budžiu dėl kadro“, – kalba fotografas.

Siūlė savo knygą, bet savivaldybė atsisakė

Tad kaip gi čia išėjo, kad V. Bečelio ir V. Banio neseniai išleistas fotoalbumas netapo reprezentacine miesto knyga? Prasilenkė laikas? O gal fotografas išdidžiai laukė, kol jo savivaldybė maloniai paprašys leidimo knygą panaudoti reprezentaciniais tikslais?

Pasirodo, anaiptol.

V. Bečelis sakė pats siūlęs Kėdainių rajono savivaldybei prisidėti prie fotoalbumo „Kėdainiai – miestas ir kraštas“ leidybos, nemažą dalį knygų vėliau pasiliekant sau ir naudojant savo reikmėms, tačiau savivaldybė nesutiko, esą teigdama, kad ieško „įvairesnio požiūrio“.

Vis dėlto savivaldybė savo atsakyme „Rinkos aikštei“ teigia kitaip – esą  jokio siūlymo iš fotografo nesulaukė.

Aš iš savivaldybės prašiau viso labo 5 tūkst. eurų. Jiems nesutikus, galiausiai knygą išleidau pats. Už 500 vnt. knygų sumokėjau tuos pačius 5 tūkst. eurų. Knygoje yra 180 nuotraukų, istoriko Vaido Banio įžvalgos ir pasakojimai. Tai, kad savivaldybė pirko 300 knygų už 10 tūkst. eurų, yra košmaras kažkoks. Pinigų išmetimas į balą!

V. Bečelis

V. Bečelio ir V. Banio išleista knyga „Kėdainiai – miestas ir kraštas“ yra  dabarties fotografijų albumas ne su istorija, bet su miesto istorijomis – apie gatvių, aikščių, dvarų ir kitų žmogaus kurtų objektų užgimimą ir gyvenimą. Toks kūrybinis eksperimentas, sujungiant meninę fotografiją su vaizdinių istorija, ko gero, yra pirmasis Lietuvoje. Tad kokio dar originalesnio ar „įvairesnio požiūrio“ galima norėti?..

O gal fotografas V. Bečelis užsiprašė kosminės sumos iš savivaldybės?

Na, pasirodo, ir ne čia buvo bėda, nes savivaldybei toks reprezentacinis fotoalbumas būtų atsiėjęs net perpus pigiau…

„Aš iš savivaldybės prašiau viso labo 5 tūkst. eurų. Jiems nesutikus, galiausiai knygą išleidau pats. Už 500 vnt. knygų sumokėjau tuos pačius 5 tūkst. eurų. Knygoje yra 180 nuotraukų, istoriko Vaido Banio įžvalgos ir pasakojimai.

Tai, kad savivaldybė pirko 300 knygų už 10 tūkst. eurų, yra košmaras kažkoks. Pinigų išmetimas į balą!“ – kerta V. Bečelis.

Kodėl savivaldybė išleido reprezentacinį fotoalbumą 300 egzempliorių tiražu už beveik 10 tūkst., eurų, kai galėjo išleisti fotoalbumą 500 egz. tiražu už 5 tūkst., eurų, klausimas lieka atviras kiekvieno pamąstymui.

O gal problema kitur? Gal fotografas V. Bečelis savivaldybei pasirodė esantis per smulkaus kalibro?

Bet, panašu, ir vėl – problema ne čia. Mat V. Bečelis yra vienintelis krašto fotografas, kuris priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, beje, į ją ne pats savo norų įsirašęs, o buvęs asmeniškai pakviestas. Taip pat jis yra ir vienintelis krašto fotografas, gavęs Kultūros ministerijos suteiktą meno  kūrėjo statusą.

Kaip ten bebūtų, tai jau profesiniai antpečiai, tačiau, panašu, kad mūsų krašto valdžiai tai visikai nieko nesako ar bent jau nieko nereiškia.

O toks „nieko nereiškimas“ parodomas ir kitais būdais – kaip antai savivaldybė eksponuoja šio profesionalaus fotografo darbų parodą net nesiteikdama nurodyti, kas yra nuotraukų autorius.

„Mano draugai man pasakė, kad savivaldybėje mano darbų paroda ketvirtame aukšte kabo. Savivaldybė kažkada parodą nusipirko, aš jau net nebeatsimenu kada. Mano draugas, lankydamasis ten, pamatė ir pasakė, kad mano paroda tebekaba ten.

Aš nuėjau pasižiūrėti, na – tikrai. Viename aukšte yra savivaldybės darbuotojų nuotraukų paroda.

O ketvirtame aukšte – nežinomo autoriaus paroda. Nors ten kabo mano geriausi darbai“, – pečiais gūžteli fotografas.

Jis visgi priduria, kad nors situacija yra mažų mažiausiai keista ir kvepia kažkokiais asmeniškumais, jam svarbiausia, kad jis galėtų kurti.

„Man laimę teikia tai, kad galiu fotografuoti. Kaip sakydavo Česlovas Milošas – „Man nereikia būti KAŽKUO“. Aš toliau dirbu, kuriu, esu patenkintas savo darbu, ir daugiau man nieko nereikia“, – reziumuoja pašnekovas.

Taigi, kaip knygos anotacijoje rašoma, kėdainiečiai tikrai myli Kėdainius.

Tik ar Kėdainiai myli kėdainiečius – štai šis klausimas vertas pasvarstymo…