Kraštiečiai vaduojasi iš stigmos – psichologinė pagalba priimama itin noriai

Nuo rugsėjo veikianti programa, kurios metu nemokamą anoniminę psichologinę pagalbą gali gauti visi, kurie susiduria su sunkumais, jau eina pabaigos link. Vos per kelis programos veikimo mėnesius joje dalyvavo visas būrys kraštiečių, kurie gavo tęstinę, individualią arba grupinę pagalbą.

Viliamasi, kad programa veiks ir kitąmet, o sekant geru ir sėkmingu pavyzdžiu, prie jos jungsis ir daugiau krašto bendruomenių ir įstaigų. Projekto koordinatoriai negaili gerų žodžių Kėdainių visuomenės sveikatos biurui, kurio pastangomis pagalba teikta itin tikslingai.

Norėtų tęsti ir kitąmet

Kaip informavo už tokios pagalbos teikimą atsakingo Kėdainių visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė, psichologinė pagalba buvo teikiama dviejose vietose Kėdainiuose – Josvainių gimnazijoje ir Kėdainių mieste esančioje Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje.

„Džiaugiamės, kad mokykla parodė iniciatyvą ir pirmoji kreipėsi prašydama suteikti paslaugas mokyklos bendruomenei.

Ateinančiais metais yra planuojamas veiklų tęstinumas ir, jei mokyklos parodys susidomėjimą, ieškosime galimybių atliepti poreikį. Nebūtinai pagalba turi būti teikiama tik Kėdainių mieste, specialistai gali vykti ir į kaimiškąsias vietoves ir padėti bendruomenių nariams. Jei į mus kreiptųsi įmonės, kurios jaučia tokios pagalbos poreikį kolektyve – padėtume ir joms.

Tai yra labai pozityvus projektas, juo labiau kad užsiėmimai ne vienkartiniai, o tęstiniai, prisitaikantys prie asmens ar grupės poreikių. Tai nematoma investicija į žmogaus ir visos bendruomenės gerovę“, – kalbėjo D. Avižiuvienė.

Galėtų ir daugiau

Šiemet vykdant šį projektą į Kėdainius atvykdavo net 8 specialistai iš Kauno ir Vilniaus. D. Avižiuvienė atkreipia dėmesį – mažai Visuomenės sveikatos biurų Lietuvoje turi savo psichologus, net ne visos ugdymo įstaigos juos turi.

Projektą finansuojanti Sveikatos apsaugos ministerija leidžia savivaldybėms projektą vykdyti įdarbinant psichologą biure bei perkant tokias paslaugas. Tiesa, tokioje darbo vietoje reikalingas atitinkamos kvalifikacijos specialistas, tad bent kol kas prioritetas bus skiriamas perkamoms paslaugoms.

Juo labiau kad paslaugų pirkimas pasiteisino. D. Avižiuvienė sako, kad ministerijos iškelti reikalavimai projekto įgyvendinimui buvo itin aukšti, ir biurui pavyko juos pateisinti.

„Iš tiesų pradžioje nerimavome, ar tikrai mums pavyks įgyvendinti šį projektą. Ministerijos nustatyta balų sistema buvo labai griežta, Kėdainiams numatytas balų skaičius buvo labai didelis, o laikotarpis, per kurį reikėjo įgyvendinti programą, – itin trumpas.

Realiai mes per kelis mėnesius padarėme visų metų darbus. Žinant, koks sudėtingas laikmetis dabar, žinant, kad turėjome išeiti į nuotolinius darbus – užduotį tikrai įgyvendinome su kaupu“, – pasidžiaugė biuro vadovė.

Labai daug dėmesio sulaukė nuotoliniai mokymai – žmonėms, dirbantiems iš namų, matyt, dažniau „už akies“ užkliūva socialiniuose tinkluose pateikiama informacija. Turėdami laisvo laiko jie jungiasi prie nuotolinių kursų ir seminarų.

„Mokymai pritraukia didelį skaičių žmonių ir tai rodo, kad jiems trūksta žinių, informacijos, jie nori mokytis, sužinoti vis daugiau apie psichologinę sveikatą. Kartais rodosi, kad išgirdus žodį „psichika“ vis dar dažnai išsigąstama ir galvojama, kad čia jau kalba eina apie kažkokius blogus dalykus.

Bet juk tai yra mūsų emocijos, jausmai, bendravimas, santykiai, savęs pažinimas – daugybė kasdienių dalykų, kurių galime išmokti ir kuriuos galime pagerinti“, – sako D. Avižiuvienė.

Vis dar tęsiasi

Kaip sakė biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Neringa Somaitė, daugiau kaip šimtas žmonių dalyvavo kontaktiniuose mokymuose, grupinėse ar individualiose konsultacijose. Nuotolinėse konsultacijose taip pat dalyvauja gausus būrys kraštiečių, o jos dar nesibaigia – prisijungti gali visi norintieji.

„Mikalojaus Daukšos bibliotekoje vyko 19 užsiėmimų dviem grupėms ir ten paslaugas gavo 48 žmonės. Josvainių gimnazijoje vyko 8 užsiėmimai klasėse po 24 asmenis.

Teikiamos individualios psichologų konsultacijos, kontaktinės ir nuotolinės, jose dalyvavo 38 asmenys.

Paskelbus karantiną užsiėmimai vyko ir vis dar vyksta nuotoliniu būdu. Penki jų jau įvyko, dar trys laukia kitą savaitę – gruodžio 14, 16 ir 17 dienomis. Informaciją apie juos galima rasti Visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje arba socialinio tinklo paskyroje“, – sakė N. Somaitė pridūrusi, kad iš anksto registruotis nereikia.

Po nelaimės

Josvainių gimnazijos mokytoja ir sveikatos stiprinimo programos koordinacinės grupės vadovė Skaidrūnė Vyšniauskienė pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas su Visuomenės sveikatos biuru yra našus ir kokybiškas. Visą reikiamą pagalbą jie gauna ir sulaukia maksimalaus įsitraukimo bei paramos.

Konkrečiai šiame projekte josvainiečiai nutarė dalyvauti po to, kai mokyklos bendruomenė neteko vienos narės. Mirus moksleivei, visa klasė susidūrė su išgyvenimais, o psichologo pagalba buvo būtina, siekiant suvaldyti situaciją.

„Mūsų gimnazijoje dirba psichologė, tačiau ji specializuojasi kitoje srityje. Šiuo atveju mums reikėjo tos srities profesionalų, kurie padėtų klasei susitvarkyti su netektimi.

Tuokart kilo daug klausimų, į kuriuos reikėjo atsakyti“, – kalbėjo S. Vyšniauskienė pridurdama, kad visgi daugiausia paslaugų gavo 11–12 klasės moksleiviai.

Jie, kaip stovintieji ant vaikystės ir suaugusiojo gyvenimo slenksčio, slegiami artėjančių egzaminų ir didelių gyvenimo pasirinkimų naštos, neretai susiduria su sudėtingais išgyvenimais.

„Per tą laiką sulaukėme įvairių situacijų, kurias reikėjo spręsti. Individualias konsultacijas gavo ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai arba visa šeima. Mokytojai, kurie nepajėgdavo susitvarkyti su kai kuriose klasėse esančia emocine našta, taip pat kreipėsi dėl individualių konsultacijų“, – kalbėjo pašnekovė.

[quote author=”Aut. past.”]Norintieji kitąmet dalyvauti projekte ir gauti grupines bei individualias psichologų konsultacijas, kviečiami kreiptis į Kėdainių visuomenės sveikatos biurą telefonais: (8-347) 57 186, 8 685 77 209 arba el. paštu kedainiai.biuras@yahoo.com.[/quote]

Pokyčiai jau matomi

Mokytojai taip pat dalyvavo ir seminare, kurio metu buvo mokomi atpažinti augančias ar besirandančias psichologines problemas ir sutrikimus. Tokiu būdu mokytojas gali tapti pirmąja grandimi, kuri pastebi reikšmingus pokyčius mokinio elgesyje, ir gali organizuoti reikiamą pagalbą.

„Tikrai labai noriu padėkoti Visuomenės sveikatos biurui už pagalbą – jie iš tiesų labai daug mums padeda.

Kadangi vykdome sveikatos stiprinimo programą, psichologinė pagalba įeina į mūsų prioritetų sąrašą. Psichologinė sveikata – tokia pati sveikata, kaip ir fizinė, tik neretai būna pamirštama, nustumiama į antrą planą.

Mes matome, kad programos rezultatai yra labai geri, nes tikrai matome pokyčius. Susitikimų metu gautos pamokos, praktiniai patarimai ir individualios konsultacijos padeda, ir savo bendruomenėje matome teigiamus pokyčius. Viliamės, kad ir kitais metais galėsime dalyvauti programoje, nes psichologinė sveikata yra nuolat kintanti, bendruomenė susiduria su vis naujais iššūkiais, kurių šiuo metu apstu – nuotolinis darbas, nuotoliniai mokslai, pandemija – visa tai turi savo įtaką žmogaus sveikatai.

Labai daug darbo nudirbo mūsų gimnazijos sveikatos priežiūros specialistė Laura Kudabaitė, kuri koordinavo susitikimus, aiškinosi poreikį, apgalvojo pagrindines temas, kurias reikėtų aptarti, aiškinosi dažniausias problemas, derindavo individualius susitikimus. Ji buvo tas tarpininkas tarp mokyklos bendruomenės ir Visuomenės sveikatos biuro, jos darbas čia yra didžiausias“, – kolegės pastangas ir darbą pabrėžė S. Vyšniauskienė.

Taikėsi prie gyventojų

Kalbinta projekto koordinatorė, psichoterapeutė Irena Blaževičė sakė, kad bendradarbiauja su daugelio savivaldybių Visuomenės sveikatos biurais, bet Kėdainiai, jos teigimu, yra išskirtiniai.

Lankstus požiūris ir gebėjimas bei noras greitai keistis rodo, kad čia programa pasiekė tuos, kuriems jos reikėjo.

„Tikrai ne visos savivaldybės sugebėjo įgyvendinti projektą iki galo ir gauti finansavimą. Kėdainiai daug stengėsi ir dirbo, ir iš tiesų noriu labai pasidžiaugti Visuomenės sveikatos biuro darbu. Jie keitė susitikimų laikus, prisitaikydami prie gyventojų. Keitėme temas, specialistus – stebėjome, ar tikrai programa duoda realios naudos ir kreipėme ją pagal poreikį“, – gražių žodžių negailėjo I. Blaževičė.

Ji sakė, kad pradžioje programoje dalyvių buvo nedaug – vos dešimtis. Tačiau sulig kiekviena savaite skaičius vis augo, kol galiausiai į kai kuriuos seminarus ateina tiek žmonių, kad tenka juos dalinti į atskiras grupes.

„Ypač žmones išdrąsino nuotoliniai susitikimai, į kuriuos jie prisijungdavo.

Savo ruožtu mūsų užduotis buvo daryti maksimaliai paprastus ir aiškius užsiėmimus, kad išmoktas praktikas ir pratimus jau atliktų jau užsiėmimo metu ir pamatytų poveikį. Kūrėme ir formavome seminarus, kad jie būtų maksimaliai praktiški, nesudėtingi.

Po grupinių susitikimų ėmė rastis žmonių, kurie norėjo individualių konsultacijų. Ir iš viso 38 žmonės tas konsultacijas gavo ir gauna iki šiol, tik nuotoliniu būdu“, – sako pašnekovė pridurdama, kad tai rodo išties itin didelį tokių paslaugų poreikį bendruomenėje.

Tiesa, pirmieji registravosi tie, kurie jau turi patirties – tai žmonės, sergantys depresija ar turintys nerimo spektro sutrikimų.

Sprendžia iš karto

Labiausiai pašnekovę džiugino faktas, kad pagalbos ilgainiui ėmė kreiptis ir tie, kurie susidūrė su laikinais nemalonumais ar stresinėmis situacijomis. Žmonės suvokia psichologo teikiamos pagalbos svarbą ir nelaukia, kol problema įsisenės arba peraugs į sutrikimus ar net ligą. Kovoti su nemaloniomis patirtimis lengviau, kai nėra uždelsta.

„Žmonės kreipėsi ir kreipiasi ir dėl patiriamo streso darbe, nerimo, nežinomybės dėl ateities. Dėl nemigos, pervargimo, išsekimo, santykių šeimoje, kivirčų, artimojo netekties, skyrybų ir pan. Net buvo atvejis, kai vyras pats užregistravo savo žmoną konsultacijai, pamatęs, kad ji vis sunkiau susitvarko su pervargimu ir stresu.

Poreikis yra didžiulis, svarbu tik kad žmonės žinotų, jog ta pagalba yra čia pat – anonimiška grupinė arba individuali“, – sako koordinatorė.

Ji paminėjo, kad susitikimų metu žmonėms yra vedami praktiniai užsiėmimai, kurie remiasi neuropsichologijos teorija. Atliekami pratimai, kurie padeda žmogui pasitelkti kūno išteklius sprendžiant savo problemas.

„Mes dažnai net nesuprantam iš kur kyla nerimas, baimė, pyktis. Todėl mokome žmones atpažinti kylančias emocijas ir su jomis tvarkytis. Pasirodė, kad daugelį problemų, kurios rodosi labai didelės, galima suvaldyti labai greitai, tiesiog suvokiant, kas su žmogumi vyksta.

Taip pat buvo visa eilė užsiėmimų, kurių metu buvo mokoma sąmoningo kvėpavimo. Kvėpavimas yra pagrindas – kol esi gyvas, tol kvėpuoji, o kvėpavimu gali įveikti paniką, nerimą, pyktį, nusivylimą, padeda kontroliuoti nemigą“, – sakė I. Blaževičė.

***

Norintieji kitąmet dalyvauti projekte ir gauti grupines bei individualias psichologų konsultacijas, kviečiami kreiptis į Kėdainių visuomenės sveikatos biurą telefonais: (8-347) 57 186, 8 685 77 209 arba el. paštu kedainiai.biuras@yahoo.com.

Naujienas galite sekti čia: https://kedainiuvsb.lt ir https://www.facebook.com/kedainiuvsb