Svarbu besilaukiančioms: jei maistui naudojate šulinio vandenį, kreipkitės dėl tyrimų
BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
NVSC inf.
Nuo lapkričio 1 d. nėščioji ar kūdikio iki 6 mėnesių amžiaus tėvai (globėjai) ar jų įgalioti asmenys turi tiesiogiai kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl geriamojo vandens užterštumo nitratais ir nitritais tyrimų, jeigu maistui vartoja individualių šachtinių šulinių ar seklesnių negu 50 m gylio gręžinių geriamąjį vandenį.
Nėščioji, asmuo, auginantis kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, ar jų įgaliotas asmuo NVSC turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus:
1) gręžinio paso kopiją (jeigu gręžinys registruotas Žemės gelmių registre);
2) nėščiosios / asmens, auginančio kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, įgaliojimo pateikti šį prašymą ir gauti visą informaciją, susijusią su geriamojo vandens nitritų ir nitratų tyrimais, kopiją (jei teikia įgaliotas asmuo);
3) dokumento, patvirtinančio nėštumą / kūdikio tapatybę ir amžių, kopiją;
4) pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymas teikiamas paštu).
NVSC specialistai organizuos vandens tyrimą, įvertins šachtinio šulinio ar gręžinio aplinką ir kartu su informacija apie nitritų ir nitratų koncentracijas geriamajame vandenyje pateiks informaciją apie apsinuodijimo nitratais ir nitritais prevenciją, pateiks ir rekomendacijas dėl šachtinio šulinio ar gręžinio priežiūros.
Pasiteirauti papildomai galima telefonu +370 52 64 9676, el. paštu info@nvsc.lt arba atvykus į NVSC teritorinį padalinį, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys.
Prašymo formą rasite: https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-saugos-uztikrinimas/suliniu-vandens-tyrimai-del-nitritu-nitratu
Ką svarbu žinoti apie nitratus ir nitritus
Nitratus ir nitritus galima suskirstyti į neorganinius ir organinius pagal jų cheminę struktūrą. Neorganiniai nitratai (NO3–) ir nitritai (NO2–) yra vandenyje tirpūs, kelia didesnį pavojų žmogaus sveikatai, be to, jų gali pasigaminti žmogaus organizme veikiant fermentams.
Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis dirvožemyje ar vandenyje yra azoto turinčios medžiagos, patenkančios su trąšomis, mėšlu, nuotekomis ir pan. Šios medžiagos veikiamos mikroorganizmų virsta amoniaku, kuris oksiduojasi į nitritus, o pastarieji į nitratus.
Požeminiame ar paviršiniame vandenyje nitratų paprastai randama daugiau negu nitritų dėl pastarųjų virsmo į nitratus. Pavojų sveikatai kelia nitritai, dėl biologinių procesų žmogaus organizme jų papildomai susidaro iš gaunamų su maistu ar vandeniu nitratų.
Nitratai ir nitritai su kritulių vandeniu iš dirvožemio lengvai migruoja į požeminį vandenį. Didelės šių medžiagų koncentracijos dažniau randamos negiliame požeminiame vandenyje (šachtinių šulinių) žemės ūkio paskirties vietovėse, kuriose yra santykinai didelių azoto junginių šaltinių.
Suaugę žmonės didžiąją dalį šių junginių gauna su maistu (daugiausia su daržovėmis), o maitinamų pieno mišiniais kūdikiai – su užterštu geriamuoju vandeniu, naudojamu pieno mišiniams namuose paruošti.
Nitratų ir nitritų gali pasigaminti pačiame žmogaus organizme kai kurių susirgimų atvejais (pvz., gastroenteritas su vėmimu ir viduriavimu). Todėl svarbu, kad iš buteliuko maitinamiems kūdikiams skirtas vanduo būtų ir mikrobiologiškai saugus.
