Susitelkusi bendruomenė atgaivino Lančiūnavos bažnyčią
Sekmadienį, rugpjūčio 13 d., Lančiūnavos bažnyčios šventoriuje vyks paminklo Negimusiems vaikams šventinimas./„Rinkos aikštės“ inf.
Stipri bendruomenė kaimui garantuoja gerą ateitį. Tokios susitelkusios bendruomenės, kokia yra Vilainių seniūnijos Lančiūnavos kaime, galėtų pavydėti daugelis kaimų. Stiprios bendruomenės pastangomis visai neseniai buvo suremontuota kaimo bažnytėlė – jai buvo pakeistas stogas, nudažyti langai, pakeisti senieji bažnyčios suolai, pasiūtos klaupimuisi skirtos pagalvėlės. Bažnytėlė baltai nudažytais langais, nauju stogu po daugelio metų nematyto remonto dabar tiesiog švyti.
Kaimo bažnyčios istorija
Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Lančiūnavos dvaras žinomas nuo 1587 metų. Menama, kad dvarvietėje stovėjusi medinė bažnyčia. Lančiūnavos dvaro savininkas 1863 m. vietoj buvusios medinės bažnyčios pradėjo statyti bažnyčią iš lauko akmenų. Išmūrijus bažnyčią iki langų, darbus sutrukdė prasidėjęs 1863 m. sukilimas. Tačiau 1874 m. leista statyti mūrinę laidojimo koplyčią. Ji užbaigta 1880 m. ir pašventinta 1883 m. Bažnyčiai buvo suteiktas Šv. Kazimiero titulas. Pakėlusi visas dešimtmečiais trukusias negandas, vis tik buvusio dvaro bažnyčia 1991 m. vėl atidaryta.
Altorinė freska
1990 metais Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Juozas Vaičeliūnas užsakė sukurti Lančiūnavos bažnyčios altorinei sienai freską. Tuo metu jau vyko restauracijos darbai, nes bažnyčia buvo pritaikyta kino teatrui. Altorinė siena buvo visai nugriauta. Kai dailininkas Bronius Rutkauskas pirmą kartą apsilankė bažnyčioje, altorinė siena jau buvo atstatyta ir nutinkuota. Freska laikoma viena iš sudėtingiausių tapybos technikų, o šią Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčios freską dailininkas kūrė apie metus laiko.
Suprato, kad reikia pagalbos
Šių metų pavasarį Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas Robertas Skrinskas kreipėsi į Lančiūnavos bendruomenę, prašydamas gyventojų jį palaikyti ir prisidėti kuo skubiau gelbėjant bažnyčios stogą.
„Ko gero tai buvo gera pradžia. Klebonas ieškojo paramos, kelios moterys gavo įgaliojimus rinkti aukas iš parapijos žmonių. Pradėję dažniau lankytis bažnytėlėje supratome, kad reikia pagalbos rankos“, – atviravo Lančiūnavos kaimo aktyvistė, seniūnaitė Danutė Sakalauskienė.
[quote author=”D. Sakalauskienė”]Pradėję dažniau lankytis bažnytėlėje supratome, kad reikia pagalbos rankos.[/quote]
Puolė padėti
„Pirma idėja buvo pakeisti kėdes. Bažnyčioje stovėjo buvusios kino salės kėdės, kurios jau buvo nebetinkamos. Tada kreipėmės į geradarius. Pakeisti jau susidėvėjusius suolus naujais neužtrukome, nes prisidėjo daug neabejingų žmonių – vietiniai lančiūnaviečiai. Darbus organizuoti ėmėsi Gintaras Sapronas, o bažnyčioje darbavosi Vincas Valikonis, Jūratė Gapševičiūtė, Birutė Martinkaitienė. Bronislovas Meškauskas kėdes sutvirtino, įrengė klauptus. Žmonės dirbo ir stengėsi, parodė, kad neabejingi vykstantiems pokyčiams“, – pasakojo D. Sakalauskienė.
Darbščios kaimo gyventojos
„Antra idėja – pasiūti minkštas klaupimuisi skirtas pagalvėles. Ir čia vėl atsirado geradarių, padovanojusių gobeleno audinių atraižų ir porolono. Darbščiosios kaimo gyventojos – Birutė Mieliauskienė, Marytė Morkūnienė ir Janina Stašauskienė – iš šių medžiagų pasiuvo daugiau nei penkiasdešimt puikių pagalvėlių, o Stasys Sereika paruošė vietas jas sukabinti ant kėdžių“, – dėstė seniūnaitė.
Bažnytėlė švyti
„Nuoširdžiai dėkojame ūkininkams E. ir A. Galiniams, A. ir V. Girdzijauskams bei R. ir V. Kvedarams už solidžią paramą ir parapijos gyventojams aukojusiems stogo remontui, už jų neabejingumą ir nuoširdumą.
Mes, prisidėjusieji prie bažnyčios gyvavimo, tikimės, kad sielos namai išliks reikalingi visiems.
Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad gyvenvietėje turime daug geradarių.
Esame dėkingi įstaigoms ir jų vadovams, kurie neabejingi Lančiūnavai: Kėdainių profesinio rengimo centrui ir UAB „LTP Texdan“ administracijai. Ačiū už supratingumą ir dosnumą. Linkime, kad Jūsų geri darbai sugrįžtu sėkme ir gerumu“, – visų Lančiūnavos gyventojų vardu dėkoja seniūnaitė D. Sakalauskienė.
