Susikirto dėl ledo aikštės: ar ji pakankamai saugi?

Prieš keletą mėnesių prasidėjusios daugiafunkcio sporto aikštyno prie LSU „Aušros“ progimnazijos statybos džiugina turbūt kone visus, net ir ne itin sportu besidominčius kėdainiečius. Tačiau Lietuvos ledo ritulio asociacija „Hockey Lietuva“ dėl šio aikštyno ledo aikštės išreiškė susirūpinimą, nes, anot ledo ritulininkų, ši neatitinka jai keliamų saugumo reikalavimų. Ir nors ledo ritulys aktualus gal ir ne tokiai didelei daliai kėdainiečių, tačiau nekyla abejonių, kad kiekvienas norėtume, jog tiek mes patys, tiek mūsų vaikai bei jaunimas ledo aikštėje būtų saugūs ir iš ten namo sugrįžtų sveiki.

Problema – bortai

Asociacijos „Hockey Lietuva“ atstovai, tarp jų ir jos prezidentas vienas geriausių bei garsiausių Lietuvos ledo ritulio žaidėjų Dainius Zubrus, sužinoję apie Kėdainių daugiafunkcio aikštyno ledo aikštelės projekto niuansus, atskubėjo į Kėdainius aptarti jiems nerimą keliančius klausimus su savivaldybės vadovybe – meru Valentinu Tamuliu, jo pavaduotoju Pauliumi Aukštikalniu, administracijos direktoriumi Arūnu Kacevičiumi, taip pat su šiuo projektu dirbančiomis Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešiene bei Statybos ir turto skyriaus vedėja Audrone Naujaliene.

[quote author=”M. Marcinkevičius”]Kėdainiuose įrenginėjama ledo aikštė yra tinkamo dydžio, numatyti suolai, kabinos – viskas yra labai gerai. Tačiau su bortais būtina kažką daryti, nes tokie, kokie yra dabar suplanuoti – labai nesaugūs.[/quote]

Susitikimo metu ledo ritulio asociacijos atstovai pabrėžė, kad didžiausią susirūpinimą jiems kelia tai, kad daugiafunkciame aikštyne žiemą veiksiančioje ledo aikštėje yra numatyti, anot jų, itin nesaugūs aikštės bortai.

„Tikrai džiugu, kad ledo aikštyno projektas Kėdainiuose pagaliau pajudėjo ir jau yra pradėti pirmieji statybos darbai. Tačiau negalime ramiai stebėti ir tylėti, kai matome, kad aikštyno projekte yra numatyta ledo rituliui žaisti netinkami aikštės bortai. Tokie bortai nesaugūs ne tik šį žaidimą žaidžiantiems, bet ir kiekvienam čiuožiančiam ant ledo. Jie yra gerokai per žemi, juose net nenumatyti laikikliai paaukštinimui. Pagal visus saugumo reikalavimus ledo aikštės bortai turėtų būti dar papildomai pakelti ir sumontuotos apsauginės stiklinės sienelės.

Kėdainiuose įrenginėjama ledo aikštė yra tinkamo dydžio, numatyti suolai, kabinos – viskas yra labai gerai. Tačiau su bortais būtina kažką daryti, nes tokie, kokie yra dabar suplanuoti – labai nesaugūs. Čiuožėjas, atsitrenkęs į bortą, turi turėti atramą ir pečių lygyje, ko dabar nėra numatyta, jei atramos pečių lygyje nėra, galima patirti labai rimtas stuburo bei kitas traumas – žemas bortas labai nesaugu. Ir visai nesvarbu, ar šioje aikštėje žmonės čiuožinės su pačiūžomis tik pramogaudami, ar bus žaidžiami kiti žaidimai, žemi bortai yra netinkami. Tikrai nerimaujame dėl jūsų visuomenės saugumo. Negalima ignoruoti tokių dalykų, kaip saugumo reikalavimai“, – susirūpinimą išreiškė asociacijos „Hockey Lietuva“ sekretorius Mindaugas Marcinkevičius.

Ledo ritulys populiarėja

Anot Dainiaus Zubraus, asociacija „Hockey Lietuva“, nors ir supranta, kad ledo aikštė Kėdainiuose buvo planuojama ne ledo ritulio treniruotėms, tačiau ir jis, ir kiti šios sporto šakos puoselėjimu Lietuvoje besirūpinantys žmonės įsitikinę, kad ledo aikštės turi būti statomos ne bet kaip.

„Jei kažkas yra daroma, tai turi būti daroma teisingai. Aš ir savo vaikams sakau, kad jei kažką darai, stenkis daryti kaip įmanoma geriau arba nedaryk visai. Tai, kas dabar yra numatyta jūsų ledo aikštės bortų projekte, nėra tai, ką norėtųsi matyti. Turi būti kaip įmanoma saugiau visiems, kas čiuoš šioje aikštėje – tiek vaikams, tiek suaugusiems, bortai turi būti gerokai aukštesni.

Lietuvoje ledo ritulys populiarėja, prieš 10 metų šalyje ledo ritulį žaidė vos 300 vaikų, dabar jų yra daugiau nei 1 500 ir skaičius nuolat auga, o ledo aikščių, arenų šalyje trūksta. Vaikams ledo ritulys įdomus, jie nori žaisti, todėl Lietuvai reikia ledo aikščių. Džiugu, kad jų atsiranda vis daugiau, tačiau jei jau jos statomos, tai turi būti daroma tinkamai ir ypač negalima ignoruoti saugumo reikalavimų. Labai tikiuosi, kad Kėdainiai tai supras ir jūsų ledo aikštė bus padaryta gerai“, – viliasi garsus Lietuvos ledo ritulininkas, asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas Dainius Zubrus.

Veikla sustabdyta

Kėdainiuose egzistuoja ir ledo ritulio klubas, tiesa, pastaruoju metu jo veikla yra sustabdyta, tačiau jo atstovai tvirtina, kad jei Kėdainiuose atsirastų ledo rituliui žaisti tinkama ledo aikštė, ši sporto šaka rajone atgytų.

„Kėdainių ledo ritulio klubas egzistuoja jau 12 metų, esame žaidę ir Lietuvos čempionate, esame laimėję medalių, tapę prizininkais. Mūsų sportininkai treniruotis važinėdavo į Kauną, Elektrėnus. Jau nuo 2008 m. savivaldybėje pradėjome lankytis su idėjomis, kad Kėdainiuose reikia statyti ledo areną ir džiugias dabartinės ledo aikštės statybos nuotaikas aptemdė žinia, kad einama netinkama linkme – ledo aikštė kaip ir statoma, bet ji nėra pritaikyta žaisti ledo ritulį, bortų sprendiniai numatyti tokie, kurie neleidžia treniruotis vaikams, jaunimui. Labai tikimės, kad dar ne per vėlu kažką pakeisti ir bus priimti sprendimai, kurie leis Kėdainiuose žaisti ledo ritulį bei organizuoti jo treniruotes.

[quote author=”D. Zubrus”]Lietuvoje ledo ritulys populiarėja, prieš 10 metų šalyje ledo ritulį žaidė vos 300 vaikų, dabar jų yra daugiau nei 1 500 ir skaičius nuolat auga, o ledo aikščių, arenų šalyje trūksta. Vaikams ledo ritulys įdomus, jie nori žaisti, todėl Lietuvai reikia ledo aikščių.[/quote]

Tiek žmonių, galinčių treniruoti vaikus, tiek vaikų, norinčių žaisti ledo ritulį, Kėdainiuose tikrai netrūksta, pažįstu nemažai šeimų, kurios savo vaikus į ledo ritulio treniruotes vežioja į Kauną. Kėdainiuose gyvena ledo ritulininkai, kurie šiuo metu žaidžia kitų miestų komandose. Manau, jei mūsų mieste būtų ledo aikštė jie tikrai sugrįžtų į Kėdainius, atgaivintume klubą, jo veiklą, kviestume vaikus treniruotis“, – sako susitikime dalyvavęs Kėdainių ledo ritulio klubo narys Tadas Marozas.

Bortus dovanoja

Lietuvos ledo ritulio asociacija susitikimo metu tvirtino, kad Kėdainiams yra pasirengusi dovanoti visą reikalavimus atitinkančių ledo aikštės bortų komplektą. Tiesa, naudotą, kuris anksčiau buvo sumontuotas „Siemens“ arenoje Vilniuje. Ledo ritulio asociacijos atstovai teigia, kad bortai Kėdainiams kaip dovana buvo siūlomi ir anksčiau, kai aikštė buvo dar projektuojama.

Atrodytų, kad tiek tos ir bėdos su tais netikusiais projekto bortais – yra kiti, tinkami ir nieko papildomai nekainuosiantys. Tačiau problema yra ta, kad šių dovanojamų bortų montuoti būsimoje aikštėje negalima, nes tuomet aikštė neatitiktų jos projekte numatytų sprendinių ir grėstų finansinės sankcijos.

„Deja, situacija yra tokia, kad daugiafunkcio aikštyno statybos darbai pradėti vykdyti priėmus projektą, kuriame ledo aikštės bortai yra žemesni nei reikalauja ledo ritulys, o kadangi šis projektas yra didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, pakeitimus jame daryti šiame etape yra problematiška.

Aikštyno projektas buvo padarytas ir priimtas prieš daugiau nei metus, kai aš dar nedirbau savivaldybėje, tad tai, ką šiandien sužinojau, man yra nauja. Situacija yra tikrai keista – nors reikalavimus atitinkančius bortus kaip ir turime – juos mums padovanotų Ledo ritulio asociacija, tačiau jų montuoti negalime, nes aikštė turi atitikti jos projekte numatytus sprendimus. Pradėtame vykdyti projekte pakeitimus daryti yra gana sudėtinga, nes projektą reikėtų stabdyti, atleisti jau statybos darbus vykdyti pradėjusius rangovus, o neįvykdžius projekte numatytų sprendinių grėstų baudos ir kitos finansinės sankcijos.

Tačiau tikrai nežadu palikti kėdainiečių su nesaugiais aikštės bortais, kartu su ledo ritulio asociacijos pagalba kreipsimės į centrinę projektų valdymo agentūrą, galbūt bus leista papildyti ar koreguoti projektą. Išeičių variantų turiu ir daugiau, žiūrėsime, kaip mums pavyks susitarti su agentūra, nuo to priklausys, kokie toliau bus priimami sprendimai. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad padarysiu viską, kas įmanoma, kad kėdainiečiai naujoje ledo aikštėje sportuotų saugiai, visomis išgalėmis sieksiu, kad aikštėje būtų sumontuoti žmonėms saugūs bortai“, – pabrėžia rajono meras V. Tamulis.

Daugiafunkcio aikštyno projektą kūrė UAB „Patvanka“, už jį atsakingas įmonės projektų vadovas pabrėžė, kad viską darė tinkamai.

„Bortai yra suprojektuoti pagal projektą ir pagal užduotį. Tai nėra profesionalus aikštės projektas, tai skirta neprofesionaliam ledo rituliui. Šitie bortai, kurie yra numatyti, yra numatyti pagal projektą, pagal techninę charakteristiką, jei jie yra gaminami rinkoje, jei jie yra taikomi šitam dalykui, tai jie yra saugūs. Projektą žiūrėjo ir sveikatos centras, ir visi kiti dalykai, tarp jų ir ekspertai“, – sako projektuotojas Gediminas Kemzūra.

[quote author=”Aut. past.”]Aikštės pagrindas bus įrengtas su stacionariais šaldymo vamzdynais ledui formuoti. Aikštės žaidimų zona bus uždengta plieninių konstrukcijų stogine.[/quote]

Ledo mašina bus

Nors pasigirdo nuogąstavimų, kad statoma ledo aikšte kėdainiečiai negalės naudotis, nes neva esama rajono valdžia neplanuoja pirkti ledo valymo mašinos, šie gandai nėra tiesa.

„Ledo valymo mašiną ledo aikštei tikrai parūpinsime, suprantame, kad be jos aikšte naudotis nelabai bus galima. Šiai mašinai lėšų reikės rasti, greičiausiai, iš pačios savivaldybės biudžeto.

Kaip mums patarė Ledo ritulio asociacija, pirktume nenaują mašiną. Asociacija patikino, kad mums tikrai neverta įsigyti naujos, kuri kainuoja apie 150 tūkst. eurų. Jų žiniomis, iš Skandinavijos atkeliavusios naudotos ledo valymo mašinos yra geros ir turėtų puikiai tarnauti net 20–30 metų, o tokiam aparatui įsigyti turėtų pakakti ir 15–30 tūkst. eurų. Ledo ritulio asociacija pažadėjo mums pagelbėti susirasti tokią mašiną pirkti“, – tvirtina rajono vadovas.

Baigs rugpjūtį

Universalaus daugiafunkcio sporto aikštyno su atvira stogine šalia „Aušros“ progimnazijos statybos darbus vykdo UAB „HCB Baltic“, darbus prižiūri UAB „Optimum projektai“. Rangos darbų sutarties vertė siekia apie 1 mln. 350 tūkst. eurų. Darbus ketinama baigti šių metų rugpjūčio mėn.

Daugiafunkcė aikštė su stogine bus pritaikyta ir įrengta taip, kad šiltuoju metų laiku bus galima žaisti krepšinį, mažąjį futbolą, tenisą, kitus judriuosius žaidimus, o žiemą aikštė bus naudojama kaip ledo pramogų aikštė.

Aikštės pagrindas bus įrengtas su stacionariais šaldymo vamzdynais ledui formuoti. Aikštės žaidimų zona bus uždengta plieninių konstrukcijų stogine. Greta daugiafunkcio aikštyno suprojektuota ir vaikų žaidimų bei treniruoklių aikštės.

Kur ledo ritulininkai buvo prieš dvejus ar trejus metus?

Arūnas KACEVIČIUS, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius:

„Šis projektas didžiąja dalimi yra finansuojamas Europos Sąjungos ir yra suderintas agentūroje. Projektui yra atliktas ekspertinis vertinimas, pasirašytos finansavimo ir rangos sutartys, todėl dabar padaryti pakeitimus labai sudėtinga.

Į savivaldybę atvykusių ledo ritulininkų klausiau, kur jie buvo prieš dvejus ar trejus metus, kai buvo ruošiamas ir rengiamas šis projektas ir derinamos sąlygos? Sakiau jiems, kad būtent tada reikėjo daryti projekto pakeitimus.

Tačiau jie atsakė, kad tuomet kreipėsi į buvusią valdžią, tačiau nieko nebuvo padaryta.

Realiai reikia visus darbus daryti tada, kai juos iš tikrųjų naudingiausia daryti – ruošiant projektavimo sąlygas, derinant projektą, pristatant jį visuomenei. Būtent tada turėjo būti kreipiamasi ir tada dar būtų buvę galima visai nesunkiai atlikti vienokius ar kitokius projekto pakeitimus.

Dabar pagal turimą patirtį žinome, kad pakeitimai yra sudėtingi, tačiau viso to neatsisakome ir, jeigu tik bus kažkokia galimybė patenkinti Ledo ritulio asociacijos prašymą, mes tikrai tai ir padarysime, tik, kaip minėjau, tai labai sudėtinga.

Ledo ritulio asociacija nori Kėdainiuose turėti profesionalią ledo areną, jie teigia, kad jie taip pat yra bendruomenė ir lygiai tokie pat gyventojai, kaip ir visi kiti kėdainiečiai, todėl ir turi tokį norą. Jie šioj vietoj iš dalies teisūs, tačiau ši vieta, aikštė, bus naudojama kaip daugiafunkcė ir ji skirta tiek mėgėjiškam ledo ritulio žaidimui, tiek eiliniam pačiuožinėjimui pačiūžomis, eiliniam pasidžiaugimui vaikams ir suaugusiems.

O norint žaisti profesionaliai, turėtų būti sudaromi treniruočių grafikai, o tai būtų apribojimas kitiems žmonėms tomis valandomis naudotis ledo arena. Apribojimai žmonėms naudotis šia arena būtų ir ledo ritulio klubų ar komandų rungtynių metu, o tai neatitinka paties projekto įgyvendinimo idėjos, neatitinka tos koncepcijos, kuriai skirtas finansavimas. Ši vieta skirta bendruomenei, o ne profesionalų sportui.

Sunkiai įsivaizduoju, kad profesionaliai čia galėtų žaisti ledo ritulį. Aišku, ieškoti išeičių ir kompromisų visada reikia, bet ši vieta yra skirta bendruomenei. Ir tikrai negalės ledo ritulio komandos, atėjusios treniruotis, išvaryti vaikų ar suaugusių, kurie tuo metu ten čiuožinės.

Aš nesu ledo ritulio ekspertas, bet turiu ekspertų projekto įvertinimą, kuriame nurodyta, kad ta aikštė bus saugi. Dar kartą pabrėžiu, kad projektas yra ekspertuotas ir jis neskirtas profesionaliam sportui. Aš neturiu jokio pagrindo netikėti ekspertais, kurie darė šio projekto ekspertinį vertinimą ir jų išvadose teigiama, kad aikštė yra saugi.

Galiu tik pasikartoti – jeigu ledo ritulininkai norėjo kitokios aikštės, būtent skirtos profesionaliam ledo rituliui, tai tikrai turėjo dėl to į savivaldybę kreiptis gerokai anksčiau. O šio europinio projekto esmė ir yra ta, kad tai turi būti bendruomenei skirtas objektas ir jis finansuojamas būtent tuo tikslu. Jeigu šis objektas būtų įrenginėjamas kaip profesionalus ledo ritulio aikštynas, vargu ar galima būtų tikėtis finansavimo šiam projektui iš Europos Sąjungos.“