Šunys loja, o kaimynai nebežino, kur dėtis
BNS Eriko Ovčarenko nuotr.
Daugėja skundų ir dėl lojančių šunų, ir dėl triukšmaujančių vaikų…
Nepaisant to, kad jei jau kaimynas turi skalijantį šunį, jis loja nepriklausomai nuo oro už lango, vis dėlto vasaros sezonu skundų dėl nesiliaujančio šunų lojimo būna daugiau. O gal ir patys gyvūnai, matydami gerą orą už lango, kaukdami mėgina prisikviesti savo šeimininkus. Bėda, kad jiems išvykus į darbus, kiaurą dieną trunkančio šunų lojimo klausyti reikia visai ne šuns savininkams, o jo kaimynams… Ar įmanoma kažką tokiu atveju padaryti?
Dėl šunų lojimo labiau skundžiasi nuosavų namų gyventojai
Visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje atskirai yra patvirtintos triukšmo taisyklės, kurios numato, koks ir kokiu metu triukšmas yra toleruojamas, o koks jau laikomas nusižengimu.
Apskritai triukšmauti mūsų savivaldybėje priimtina nuo 7 iki 19 val. Nuo 19 val. iki 22 val. yra ramybės laikas, kai negalima triukšmauti, o nuo 22 val. iki 7 ryto yra tylos laikas, kai negalima niekaip trikdyti kaimynų gerovės.
Problema ta, kad jei žmogų sudrausminti galima, gyvūnui nepasakysi, kad loti galima tik vienu ar kitu metu.
Kaip informavo savivaldybės viešojo skyriaus specialistas Saulius Rosteika, per šiuos metus skyrius jau gavo raštu ir telefonu 19 pranešimų dėl triukšmo ir viešosios rimties trikdymo ramybės valandomis.
„Iš jų 12 skundų buvo gauta iš daugiabučių namų gyventojų. Gyventojai skundėsi dėl kaimynų garsiai leidžiamos muzikos, šūkavimų, girtavimo, dėl triukšmingų remonto darbų ramybės metu.
Apskritai triukšmauti mūsų savivaldybėje priimtina nuo 7 iki 19 val. Nuo 19 val. iki 22 val. yra ramybės laikas, kai negalima triukšmauti, o nuo 22 val. iki 7 ryto yra tylos laikas, kai negalima niekaip trikdyti kaimynų gerovės.
Aut. past.
Sulaukta 3 skundų dėl triukšmaujančių vaikų ir dviejų skundų dėl lojančių šunų“, – sako S. Rosteika.
Jis pridūrė, kad dėl nuolat lojančių šunų net 5 kartus skundėsi nuosavų namų gyventojai.
„Šunų savininkams dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo (gyvūnų nepriežiūros) buvo skirtos žodinės pastabos. Įspėjus šunų šeimininkus, daugiau dėl jų augintinių lojimo skundų nebuvo gauta“, – sako specialistas.
Tiesa, jis pridūrė, kad skyrius gavo dar du skundus iš psichikos sveikatos problemų turinčio asmens, tačiau skundai nepasitvirtino.
Daugiabučių namų gyventojams, deja, bet tenka suprasti, kad visiškos ramybės veikiausiai ir nebus. Tiesa, tai, kad gyvena ne vieni, galioja ne tik nuo triukšmo kenčiantiems, bet ir triukšmaujantiems kaimynams.
Aut. past.
Gyvenant daugiabutyje su daug kuo tenka susitaikyti
S. Rosteika atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų gyventojams, deja, bet tenka suprasti, kad visiškos ramybės veikiausiai ir nebus. Tiesa, tai, kad gyvena ne vieni, galioja ne tik nuo triukšmo kenčiantiems, bet ir triukšmaujantiems kaimynams.
„Buvo gautas vienas skundas dėl bute triukšmaujančių vaikų, buvo išspręstas abipusiu susitarimu.
Renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone kartu su gyvūnais, iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais.
Daugiabučių gyventojai turėtų gerbti kaimynų poilsį ir ramybę, laikytis triukšmo valdymo įstatymo nuostatų, nepalikti gyvūnų vienų ilgesnį laiką, užtikrinti, kad paliktas bute vienas gyvūnas turtėtų vandens ir maisto“, – sako S. Rosteikia.
Jis pridūrė, kad apie triukšmaujančius kaimynų augintinius galima pranešti Viešosios tvarkos skyriui, tačiau jei situacija yra nevaldoma, pokalbiai su kaimynais nepadeda, vertėtų kreiptis į policiją, kuri atvykusi užfiksuotų triukšmavimo faktą.
