Šulinio vanduo gali kelti grėsmę sveikatai
Nors kasmet iš šulinių geriančių vandenį žmonių vis mažėja, tie, kurie vartoja šulinio vandenį kasmet turi jį patikrinti. Tiesa, nėščioms moterims ar moterims, kurios turi kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, pačioms rūpintis vandens kokybės tyrimais nereikia – tą už jas padaro Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai.
Viršija ir 8 kartus
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėjos Onos Šulcienės pateikti duomenys rodo, kad atvejų, kai šulinio vandenyje randamas normą viršijantis nitratų kiekis, nėra daug. Kita vertus, kai kuriuose šuliniuose randamas rekordinis kiekis šių kenksmingų medžiagų.
„2015 metais Kėdainių rajone buvo ištirta 15 šachtinių šulinių, kurių vanduo yra naudojamas nėščiųjų ar kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maisto gaminimui. Dviejų šachtinių šulinių vandenyje nitratų kiekis viršijo leistiną 50 mg/l ribą. Didžiausias nitratų kiekis šachtinio šulinio vandenyje nustatytas Vilainių sen. – 212 mg/l (norma viršyta 4,24 karto), Josvainių sen. – 126 mg/l (2,52 karto).
2016 m. buvo ištirta 20 šachtinių šulinių vanduo ir 6 šachtinių šulinių vandenyje nitratų kiekis viršijo normą.
Šiemet viršytas nitratų kiekis šulinių vandenyje buvo nustatytas Krakių sen. 98 mg/l (norma viršyta 1,96 karto), Josvainių sen. – 183 mg/l (norma viršyta 3,6 karto), Pernaravos sen. 2 mėginiai – 422 mg/l ir 191 mg/l (norma viršyta 8 kartus ir 3,82 karto) ir Pelėdnagių sen. – 183mg/l (norma viršyta 3,6 karto).
Nitritų kiekis nė viename tirtame šulinyje neviršijo reglamentuojamos normos“, – komentavo O. Šulcienė.
Nėščiosioms ir kūdikiams kenkia labiausiai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nėščiųjų ar kūdikius turinčių motinų šulinius patikrinti gali vieną kartą – kuomet gauna siuntimą iš gydymo įstaigos. Gydytojai privalo būsimų ar jau esamų mamų paklausti, kokį vandenį jos vartoja – paaiškėjus, kad moteris geria šulinio vandenį, specialistai siunčiami jo ištirti.
„Visų ištirtų šulinių savininkai informuojami apie tyrimų rezultatus ir perspėjami apie galimą grėsmę sveikatai, vartojant nesaugų geriamąjį vandenį.
Mamos, negalinčios maitinti kūdikių krūtimi, mažylių maisto ruošimui turėtų pirkti fasuotą vandenį arba naudoti vandentiekio tiekiamą vandenį. Negalima kūdikių maistui pirkti bet kokio vandens, išpilstyto į butelius. Netinka mineralinis vanduo, turintis daug sausų liekanų. Etiketėje turi būti pažymėtos nitratų, nitritų, natrio ir vario koncentracijos, atitinkančios kūdikių maistui skirto vandens reikalavimus. Taip pat negalima pieno mišinių ar kitų baltyminių produktų laikyti kambario temperatūroje, nes esama nitratų ir nitritų koncentracija gali pasikeisti, t. y. padidėti. Pagamintas kūdikių maistas turi būti laikomas šaldytuve 4 ºC temperatūroje“, – komentuoja O. Šulcienė.
Nitratai pavojingi tuo, kad organizme jie virsta nitritais, kurie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu. Susidaręs darinys, vadinamas methemoglobinu, negali pernešti į audinius deguonies, todėl audiniuose vystosi deguonies badas.
„Apsinuodijus kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Ypač nitratai pavojingi kūdikiams (ypatingai iki trijų mėnesių amžiaus), nes jiems dar nesusiformavusi fermentinė nitratų redukavimo sistema. Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais vadinamas methemoglobinemija arba pamėlusių kūdikių sindromu. Pamėlusių kūdikių sindromas dažniausiai atsiranda vaikams, kurių mamos kūdikių nemaitina krūtimi ir maistui ruošti naudoja šachtinių šulinių vandenį“, – šulinio vandenyje randamų kenksmingų medžiagų poveikį nupasakojo O. Šulcienė.
Nesunaikinamos kenksmingos medžiagos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja perspėja, kad šuliniai, kurių vanduo netinkamas gerti ir naudoti kitoms ūkinėms reikmėms, turi būti likviduojami, kad netaptų gruntinio vandens taršos šaltiniais.
„Svarbu tai, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Kenksmingos medžiagos nepašalinamos nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Būtina žinoti, kad virinant vandenį nitratai nesunaikinami, o priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinimo metu išgaruoja dalis vandens“, – įspėja specialistė.
Teršia tvartai ir trąšos
Kodėl vienų šulinių vanduo yra švarus ir tinkamas gerti, o kitų ne? Pasirodo, viskas priklauso nuo to, kaip tiksliai gyventojai laikosi reikalavimų ir prižiūri, kad į šulinio vandenį nepatektų kenksmingos medžiagos.
„Šachtinio šulinio vanduo visada bus užterštas, jeigu šalia šulinio yra tvartas ir tręšiami daržai. Todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Aplink šulinį visada paliekama 5 metrų spindulio netręšiama pievelė – svarbiausioji šulinio sanitarinės apsaugos zona. Tinkamai neįrengus ir neprižiūrint šulinio, vandenyje gali būti nustatoma ir mikrobiologinė tarša.
Tvartas, lauko tualetas, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio, ne arčiau kaip už 15–25 metrų nuo jo.
Šachtinio šulinio gylis dažniausiai siekia nuo 5 iki 15 metrų. Betoniniuose rentiniuose neturi būti plyšių ar kiaurymių, kad į šulinį nepatektų lietaus ar polaidžio vandens bei ūkinių nuotekų. Šulinį būtina uždengti sandariu dangčiu ir padaryti stogelį. Šulinio viršus turi būti ne mažiau kaip 80 cm nuo žemės paviršiaus. Aplink šulinį 70–80 cm spinduliu įrengiamas 1,5 m plūktinio molio sluoksnis ir užpilamas 20 cm storio žvyro sluoksniu. Šulinio dugno filtracinį sluoksnį sudaro 10 cm smėlio, 15 cm žvirgždo.
Vanduo iš šulinio semiamas tik tam tikslui skirtu kibiru arba siurbiamas siurbliu, taip pat kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinį šulinį“, – itin svarbius ir reikalingus aptarimus dalijo O. Šulcienė.
1 Komentaras
Sveiki,ka daryti?Jei aplink musu sodyba yra didelio ukininko zemiu.Ir jis gausiai tresia visokiomis trasomis,kad net neįmanoma isbuti kieme.Ciaudai,ašaroja akys,o veliau galva skauda.Ir musu geriamas vanduo yra sulinio.Kur reiktu kreiptis?Aciu.