Sukčių taikiniu tapo NT brokeriai – įspėja apie naują schemą
Asociatyvi BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Pastarąją savaitę nekilnojamojo turto (NT) brokeriai susidūrė su nauja sukčiavimo forma, kai sukčiai, pasitelkdami psichologinį spaudimą, bando priversti žmones skubiai parduoti savo turtą. Siekdami sukurti teisėtumo įspūdį, jie aukoms patys pateikia realių brokerių kontaktus, drausdami atskleisti tikrąsias pardavimo priežastis.
Apie šią grėsmę prabilusi agentūra „Capital“ įspėja – sukčiai keičia taktiką, todėl būtina stiprinti prevenciją visoje rinkoje. Pasak įmonės vadovo Dmitrijaus Semionovo, tai ne tik pavieniai incidentai, bet signalas, kad būtini sisteminiai sprendimai siekiant apsaugoti tiek klientus, tiek NT specialistus.
„Pastarąją savaitę užfiksavome du realius atvejus, kai brokeriai buvo įtraukti į sukčiavimo schemą – visame procese dalyvavo asmenys, prisistatę policijos pareigūnais, bankų darbuotojais, o galiausiai buvo pasitelkti ir tikri brokeriai, kurie nežinojo apie vykstančius užkulisinius veiksmus. Ši situacija kelia rimtą klausimą – kokiais būdais turime stiprinti saugumą ne tik agentūros viduje, bet ir visos šalies mastu, kad tokios situacijos nesikartotų“, – komentuoja D. Semionovas.
Sukčiai, pasitelkdami psichologinį spaudimą, bando priversti žmones skubiai parduoti savo turtą.
Sukčių taikiniu tapo 87-erių moters būstas
Vienas iš sukčiavimo schemos atvejų neseniai užfiksuotas Kaune – 87 metų moteris, paveikta psichologinio sukčių spaudimo, vos nepardavė savo vienintelio turimo būsto, kuriame gyveno. Situaciją sustabdė „Capital“ tinklo brokerė Evelina Vičiūnienė, kuriai kilo įtarimų dėl klientės elgesio ir nutylėtų aplinkybių.
„Jau per pirmą vizitą pastebėjau, kad ji vis traukiasi pasikalbėti telefonu, nesakė, su kuo kalba. Pradėjome ruoštis fotografavimui, o ji vėl išeina kalbėtis. Klausiau, kodėl nori parduoti – pradėjo verkti, bet neatsakė. Man tai sukėlė daug klausimų“, – pasakoja brokerė.
Vėliau paaiškėjo, kad moteriai skambino asmuo, prisistatęs „Swedbank“ darbuotoju ir nurodęs, jog jos būstas jau tariamai įtrauktas į sukčių schemą. Neva tam, kad apsaugotų turtą, ji turi jį kuo greičiau parduoti ir pervesti gautus pinigus į naują sąskaitą.
„Jie pažadėjo, kad po sandorio būstas bus grąžintas atgal, bet ji privalėjo apie tai man nieko nesakyti“, – priduria E. Vičiūnienė.
Sukčiai, vaizdo skambučiu apsimetę uniformuotais policijos pareigūnais, informavo moterį, kad atvyks paimti grynųjų pinigų, kai tik sandoris bus įvykdytas. Moteris buvo raginama skubėti, o procesui suteikti teisėtumo įspūdį jai buvo pateikti tikri NT brokerių kontaktai – tarp jų ir E. Vičiūnienės.
„Ji sakė, kad išgrynino pinigus, kuriuos jie patys jai pervedė norėdami įrodyti savo patikimumą – ji parodė banko išrašą, iš tikrųjų išgrynino jų pervestus 9,5 tūkst. ir atvažiavusiems neva pareigūnams perdavė. Ji buvusi vyriausioji ekonomistė, šviesaus proto, bet vis tiek įsuko ją taip stipriai, kad per kelias dienas jau buvo pasiruošusi viską parduoti“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, vien tai, kad moteris planavo išsikraustyti neturėdama kur, tapo dar vienu ženklu, jog vyksta įtartini procesai, todėl apie situaciją buvo pranešta policijai. Pareigūnai atvyko kaip tik tuo metu, kai moteris grįžo iš banko, o tariamas „banko darbuotojas“ dar kalbėjosi su ja telefonu.
„Laiku sureagavome ir pavyko sustabdyti visą procesą, bet baisu pagalvoti, kas būtų nutikę, jei ji būtų atidavusi visus pinigus – apie 70 tūkstančių eurų. Ji būtų likusi gatvėje be namų“, – įvykio detalėmis dalijasi brokerė.
Siekdami sukurti teisėtumo įspūdį, jie aukoms patys pateikia realių brokerių kontaktus, drausdami atskleisti tikrąsias pardavimo priežastis.
Sistema ne visada apsaugo, tačiau svarbu reaguoti iškart
Teisės ekspertas advokatas Vykintas Gutauskas sako, kad sukčiavimo mastas Lietuvoje sparčiai auga, o NT rinka tampa vis dažnesniu taikiniu. Pasak jo, viena iš problemų – tai, kad net ir esant aiškiems apgavystės požymiams, teisėsauga neretai atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, teigdama, jog tai – civiliniai teisiniai santykiai.
„Daug nukentėjusiųjų kreipiasi į policiją, tačiau jiems atsakoma, kad tai civilinis ginčas ir rekomenduojama bylinėtis teisme. Tačiau kai kalbame apie sukčiavimą, ypač jei tai didelės vertės sandoriai, turintys apgaulės elementą, kaip dažnai nutinka NT srityje, turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sako advokatas V. Gutauskas.
Jis pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą gali siekti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo, o tyrimas gali būti pradėtas net ir tuo atveju, jei pinigai dar neperduoti – vien ketinimas ar bandymas įvykdyti sukčiavimą jau yra pakankamas pagrindas.
Pasak teisininko, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į policiją vos tik kilus įtarimams – tai gali padėti sustabdyti schemą dar ankstyvoje stadijoje.
„Labai dažnai žmonės dvejoja, bijo pasirodyti kvailai. Tačiau geriau pranešti per anksti, nei per vėlai“, – pabrėžia jis.
Advokatas V. Gutauskas taip pat atkreipia dėmesį į požymius, kurie gali išduoti, kad žmogus tapo sukčių taikiniu. Tarp jų – skambučiai iš lietuviškų numerių, tačiau rusų kalba, prisistatymai kaip banko, policijos ar investicinių įmonių atstovų, raginimai atsidaryti naują banko sąskaitą, išgryninti pinigus ar perduoti juos nepažįstamam asmeniui.
„Dažnai pateikiama ir išgalvota istorija apie neva pavojų būstui, kurį reikia skubiai parduoti – kartais net pažadama, kad žmogus galės toliau gyventi parduotame bute. Taip sukuriamas tariamas saugumo pojūtis, o schema įgyja realumo įspūdį – ypač tada, kai aukai pateikiami tikri NT brokerių kontaktai“, – apie naujai užfiksuotą sukčiavimo schemą kalba advokatas V. Gutauskas.
Anot jo, panašūs metodai taikomi ir kituose sukčiavimo atvejuose – nuomojant būstą, perkant ar nuomojant automobilius. Skelbimuose pateikiami patrauklūs pasiūlymai, tačiau vėliau pareikalaujama pervesti avansą ar sumokėti iš anksto, net neapžiūrėjus objekto.
„Jeigu pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, dažniausiai taip ir yra. Taip pat, jei asmuo prisistato kokios nors įmonės, banko ar institucijos darbuotoju – būtina jo pavardę ir įmonės pavadinimą patikrinti internete. Jeigu įmanoma – paskambinti į tą įmonę tiesiogiai ir pasitikrinti, ar toks žmogus iš tiesų ten dirba“, – nurodo teisės ekspertas.
