Sudraskė kaimynų šunį: vietoj atsiprašymo – keiksmų lavina

Vasario 22-osios dienos vakaras neturėjo niekuo skirtis nuo kitų dienų. Josvainiškis Romas su savo šunyte Berta vaikštinėjo lauke – paskutinis vakaro pasivaikščiojimas sniege prieš miegą. Visai netikėtai prie jo ir šunytės pribėgo du dideli šunys. Vienas iš jų stvėrė Bertą, papurtė, perkando ir numetė jau negyvą geriausią žmogaus draugę jam po kojomis. Nuėjus pas šunų šeimininką Vilhelmą Grūdę, vietoje atsiprašymo nukentėjęs žmogus, kaip teigia jis pats, sulaukė baisių keiksmų lavinos. Pasak nukentėjusiojo, kaltininkas prieš užtrenkdamas duris jam net metė: „Nereikėjo vedžioti šuns po mano gatvę.“

Nespėjo sureaguoti

Kalbinta Romo dukra Asta Bartkuvienė smulkiai papasakojo apie lemtingo vakaro įvykius.

Moters teigimu, jos tėvui ir visai šeimai širdį be galo skauda ne tik dėl brangios šunytės netekties, bet ir dėl to, kad Josvainiuose gyvenantis V. Grūdė, pasak jos, besijaučiąs viršesnis už kitus, jau daugybę metų lieka nenubaustas. O, pasirodo, toks jo šunų elgesys – toli gražu ne naujiena.

„Mano tėtis yra dirbęs Angiriuose, tuometiniame Gegužės 1-osios kolūkyje. To kolūkio pirmininkas ir buvo Vilhelmas Grūdė. Dar nuo tų laikų yra įstrigę V. Grūdę vadinti „šefu“.

Visas incidentas įvyko Skroblų gatvėje, net ne toje, kurioje gyvena V. Grūdė. Bertą užpuolė dvi kalės, tai taip supratome, kad pavasaris, matyt, ruja prasideda, ir kalės puola kitas kales.

Berta, pamačiusi, kad atlekia du šunys, ėmė glaustis prie tėvo kojų, o tėtis – po akies operacijos, akis užrišta, tai jis nespėjo sureaguoti, paimti šunytės ant rankų.

Dabar jis dėl to save graužia, bet aš manau, gerai, kad nepaėmė, nes tie šunys galėjo Bertą iš rankų griebti, žmogų sužeisti.

Kai tos V. Grūdės kalės pasigriebė Bertą, mano tėtis tuos šunis dar kurį laiką vaikėsi, tikėdamasis, kad gal pavyks atimti Bertą ir ją išgelbėti. Bet kai viena iš tų kalių iš nasrų išmetė negyvą Bertą, mano tėtis pasiėmė jos kūnelį, nuėjo prie Grūdės namų ir pasakė: „Šefe, pažiūrėkit, ką padarė jūsų šunys“. Jis atėjo prie jo namų pasitikėdamas žmogumi, vildamasis žmogiškos reakcijos. O tas „šefas“ jam atsakė: „Eik tu n***, ir iš viso, eik tu iš mano kiemo ir nevedžiok šunų po mano gatvę“. Bet tėtis nebuvo net į kiemo teritoriją įėjęs, stovėjo Rytų gatvėje, su Bertos kūneliu ant rankų.

Kai šitaip buvo sureaguota į situaciją, tėtis išsikvietė policiją, surašė pareiškimą.

Atvyko moteris pareigūnė su kolega vyru, jie žadėjo po to vykti ir pas V. Grūdę. Mano tėtis juos dar įspėjo, pasakė, kad anas gali jų ir neįsiileisti. Tai pareigūnė pasakė, kad jie žino, kas jis per žmogus“, – baisaus vakaro smulkmenas pasakojo Asta.

Moteris svarsto, kad viskas būtų pasibaigę visai kitaip, jeigu ne toks arogantiškas kaimyno elgesys – jei jis būtų apgailestavęs, atsiprašęs, bandęs situaciją išspręsti, galbūt visa istorija net nebūtų iškilusi aikštėn.

„Manau, kad V. Grūdė yra arogantiškas, piktas ir negeras žmogus. Visai viskas kitaip būtų, jeigu jis būtų kitaip sureagavęs – atsiprašęs, apgailestavęs.

Kaip gerai, kad mano sūnus Ignas pajudino šį dalyką. Tėtis jo paprašė socialiniame tinkle parašyti, kad žmonės saugotųsi, nes Josvainių gatvėmis laksto du dideli agresyvūs šunys.

Keturiasdešimt metų Grūdės šunys terorizuoja miestelį ir pjauna kitų šunis, o niekas niekur nesikreipė! Matyt bijo žmonės….

O dabar mano tėčio širdy labai kietas akmuo – jis gedi Bertos ir laukia teisingumo. Mano tėtis nebenori kito šuniuko, Bertos niekas jam neatstos. Tie aštuoneri metai, kol jie buvo kartu, buvo labai šviesus etapas gyvenime“, – kalbėjo moteris, neslėpdama, jog baiminasi, kad tokie potyriai ir didelis stresas nesutrikdytų tėvelio sveikatos.

Atvejis ne pirmas

Josvainiškė Irena Starkuvienė taip pat yra nukentėjusi nuo tų pačių V. Grūdės šunų. Ir, kaip simboliška ir liūdna – lygiai prieš metus ją ištiko beveik identiška nelaimė, kai jai prie akių buvo siaubingai sužalota jos šunytė.

Tiesa, tuomet į teisėsaugą moteris nesikreipė, mat į situaciją įsikišo Vilhelmo sūnus Marius Grūdė, kuris elgėsi, kaip ir derėtų tokioje situacijoje – apgailestaudamas nuvežė šunytę pas veterinarus, kurie, deja, pasakė liūdną žinią – kalytės išgelbėti jau nepavyks.

„Buvo mano gimtadienis. Atėjo pas mane dvi draugės, pasėdėjome, paminėjome gimtadienį. Vakare jos jau susiruošė namo, o aš jas palydėjau ir kartu pasiėmiau šunytę Zarą – kad nereikėtų papildomai jos vėliau vesti laukan. Ji tokia gerutė, draugiška, nepikta kaliukė buvo. Skroblų gatve nuėjome, prieš mokyklą atsisveikinau su draugėmis ir apsisukau eiti namo. Ir pamačiau, kad iš Rytų gatvės, tos, kur gyvena V Grūdė, atbėga du šunys. Aš net nepagalvojau, kad jie kažką darys, o jie ėmė pulti mano kalytę. Aš ją ėmiau kviesti pas save, o ji išsigandusi ėmė ne link manęs, o link namų bėgti. Bet kur ji pabėgs, kai tai didelei kalei iki jos trys šuoliai. Ji pasistvėrė mano Zarą – aš ją megztinuku buvau aprengusi – tai stvėrė už to megztinio, už šono, ir purtydama kaip kokį žaislą nubėgo. Bandžiau dar vytis tuos šunis, bet kur jau…

Paskambinau savo draugėms, jos grįžo, ėjome visos trys ieškoti Zaros, vyras iš darbo atlėkė… Radome, kad V. Grūdės teritoriją juosianti tinklinė tvora buvo su skyle, pro kurią tos kalės ir pabėgdavo.

Tuomet priėjo prie manęs vyresnioji Grūdienė ir akis išpūtus ėmė aiškinti, kad maždaug kodėl mes taip vėlai juos trukdome, esą jie miegoti ruošiasi, o jos šunys geri, kitų neskriaudžia…

Bet tada atėjo Marius, ir išgirdęs, kas nutiko, net piktai tai pamotei savo pasakė – esą nejau mes meluojame? Ėjo kartu su mumis ieškoti šunytės. Radome. Patvoryje numestą ją…

Kadangi mano vyras privalėjo grįžti į darbą, Marius mane su šuniuku įsisodino į mašiną, nuvežė į veterinarijos kliniką, sumokėjo už viską. Zara buvo sukandžiota, buvo iškąstas visas šonas. Teko ją užmigdyti, veterinaras sakė, kad gydyti net neverta, nes viskas buvo sutraiškyta, kaulai visi sutrupėję… Marius labai apgailestavo, atsiprašė manęs.

O vyresnieji Grūdės taip ir neatsiprašė, nė minties tokios nebuvo….

Ir čia ne pirmas atvejis. Ta pati V. Grūdės kalė buvo sudraskiusi kažkurio kaimyno taksiuką, mokytojos jorkšyriuką nutąsiusi yra… Ten pas juos ne vienas šuo yra, ar trys ar keturi didžiuliai šunys, mano vyrui kelnes perplėšusi yra“, – pasakojo Irena, prisimindama, kad kaimynai neretai Rytų gatvę, kurioje gyvena V. Grūdė, ratu apeinantys – visi bijosi tų jo šunų.

Seniūnas: „Jis jau yra baustas“

Josvainių seniūnas Algimantas Sirvydas neslėpė – santykiai su V. Grūde išties nėra lengvi viso miestelio gyventojams. Maža to, dėl netinkamai prižiūrimų šunų šis jau yra anksčiau baustas, tačiau, panašu, nepasimokė.

„Žinau, kad į minėtą įvykį buvo iškviesta policija. Na paliko vartus atidarytus – išbėgo šunys ir sudraskė kaimynų kalytę. Dar žinote, žmoniškai kalbėtų, bandytų situaciją spręsti – o čia, dar iškoliojo žmogų.

Pasirodo, kad yra buvusi ir anksčiau tokia istorija, nors tylu buvo, į viešumą nebuvo iškilę. Gal anksčiau draugiškai pavyko bėdą išspręsti.

O su tais šunimis – taip, ne pirmą kartą susidaro situacija, kad šunys išlekia, palaidi laksto. Ką žmonės rašo, yra tiesa. Kiek pamenu, V. Grūdė yra ir baustas dėl tų šunų, kad palaidi laksto, bet va toks sudraskymas… Čia juk yra šuniukas, žinoma, ir šuniuko be galo gaila, bet jei vaikus būtų užpuolę? Nuskambėtume visos Lietuvos mastu…“, – kalbėjo seniūnas.

A. Sirvydas taip pat žadėjo bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi – aiškintis, kaip ši situacija bus išspręsta.

„Svarbiausia, kad žmogus neliktų nenubaustas.

V. Grūdės sūnus Marius skambino man. Jis tikrai labai gailėjosi dėl įvykio, pats jis dabar užsienyje gyvena, sakė, kad jam labai gėda dėl to, kas nutiko, bet ką jis gali padaryti užsienyje būdamas? Sakė, kad ir tėvui skambino ir su juo susipyko… Nėra sūnaus, nėra, matyt, kam gražiai susitarti, situacijos išspręsti“, – kalbėjo A. Sirvydas.

Marius Grūdė: „Labai pykstu ant tėvo“

„Rinkos aikštei“ susisiekti su V. Grūde pavyko, tačiau kalbėti jis nepanoro – net neišklausęs, dėl ko skambinama, baigė pokalbį. Tačiau jo sūnus Marius sutiko pakomentuoti situaciją. Tiesa, jis pats teigia labai dėl visko pergyvenantis, tėvo elgesys jį labai supykdęs.

„Visi žino mano tėvą, bet aš tėvo nepasirinksiu, jo toks charakteris. Aš pats su juo pakariauju. Aš netoleruoju tokio jo elgesio. Mes kalbėjomės ir ginčijomės, aš jam aiškinau – negalima šitaip su žmonėmis kalbėti. Bet mano tėvas tokio sukirpimo, jau apkerpėjęs…

Baisu, žinoma. Man labai gaila Romo, aš prašiau jo kontaktų, nes noriu paskambinti, atsiprašyti už tėvo tokį baisų poelgį. Viskas įvyko dėl to, kad tėvas iškoliojo žmogų. Mes esame kalti. Reikėjo atsiprašyti, atsilyginti, na kažkaip… Tėvas mano yra labai sunkaus charakterio žmogus. Jis skuba „pasiųsti“, o paskui galvoja. Aš netoleruoju to dalyko, blogai. Aš pykstu ant tėvo. Ir labai stipriai pykstu. Ir dėl tokio elgesio kenčiame mes, mano šeima… Aš norėjau bilietus pirkti, skristi namo, bet labai pikta, na, bet ką dabar jau pakeisi… Pasinervinau, bet ką, nieko nepadarysi. Gaila, žinoma. Norisi tik atsiprašyti“, – apgailestaudamas kalbėjo M. Grūdė, kuris šiuo metu darbuojasi Švedijoje.

Marius pasakojo, kad minėti šunys yra jo, o ne tėvo – tiesiog jam išvažiavus jis prašęs tėvo šunis prižiūrėti. Tačiau jei pasikartos panaši situacija, panašu, teks priimti griežtus sprendimus.

„Visų pirma tai tie šunys nėra koviniai, vienas yra Azijos aviganis, kitas – Kanarų dogas. Tai nėra kovinių šunų veislės, tai tiesiog sarginiai šunys, skirti teritorijos apsaugai.  Kažkada mes esame turėję kovinį šunį, bet jis jau yra nugaišęs.

Ta kalė, kuri taip padarė, yra su dokumentais ir auklėta gerai, aš nežinau, kodėl ji taip elgiasi. Bet, kas keisčiausia, būna, kad į mūsų kiemą ateina svetimi šunys, nedideli, pralenda pro vartų apačią, ir ji nieko jiems nedaro. Kaimynai taksą turi – nieko nėra nutikę. Man pačiam sunku paaiškinti, kodėl taip viskas įvyko.

O tėvo klaida ir buvo, kad jis paliko vartus atidarytus, ne specialiai juk… Man tikrai labai gaila, kad toks įvykis įvyko, ir jei aš būčiau buvęs, gal to net nebūtų nutikę, o tų keiksmų tikrai nebūtų. Tie šunys būna uždaryti, nežinau, ką dar būtų galima padaryti. Tėvas turi juos sužiūrėti. Bet jei tokia situacija dar kartą pasikartos, man reikės šunis dovanoti kažkam arba užmigdyti, ko aš, žinoma, labai nenoriu.

O ir šiaip Josvainiuose pilna šunų laksto, būna, kad ir pas mus atbėga, ir kitus šunis puldinėja – na čia tokie dalykai yra dažni, bet niekas apie tai nekalba“, – kalbėjo Marius Grūdė.

Reikia filmuoti

Dalius Ramonas, Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas:

„Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriuje iki minimo atvejo dėl V. Grūdės šunų pranešimų ir nusiskundimų iš gyventojų gauta nebuvo.

Įvykis, kai V. Grūdės šunys sudraskė kitos gatvės gyventojo šunį, registruotas policijoje. Nukentėjusiojo dukra papildomai dėl šio įvykio parašė prašymą Teisės ir viešosios tvarkos skyriui. Artimiausiu metu kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kėdainių skyriaus pareigūnais dėl šio įvykio aiškinsimės su neprižiūrimų šunų šeimininku – V. Grūde. Šį įvykį tiria policija, VMVT, Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyrius. Ištyrus visas aplinkybes, bus priimtas atitinkamas sprendimas.

LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 p. nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos nepabėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu, kad teritorijoje yra palaidas šuo. Asmenims, pažeidusiems LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, vadovaujantis LR Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 2300 eurų. Be to teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atlyginta administraciniu nusižengimu padaryta žala.

Kaimynai, matydami, kad V. Grūdės šunys ir toliau laksto palaidi, galėtų užfiksuoti šį faktą (nufotografuoti, nufilmuoti). Dažnai būna taip, kad šunys laksto palaidi gatvėje, gyventojai praneša policijai ar Teisės ir viešosios tvarkos skyriui, tačiau atvykus šunų jau nerandama nurodytoje vietoje. Gyventojų užfiksuota informacija apie tokius pažeidimus yra labai svarbi – kuo ji išsamesnė, tuo sėkmingesnis pažeidimų tyrimas.

Gyventojai dėl netinkamai laikomų šunų turėtų pranešti policijai telefonu 112 arba Teisės ir viešosios tvarkos skyriui nemokama telefono linija 8 800 41510“.

Policija vykdo tyrimą

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas:

„Vasario 22 d. apie 20.20 val. gautas vyro (gim. 1940 m.) pranešimas, kad Kėdainių rajone, Josvainių kaime, Skroblų g., pribėgę keli šunys perkando pareiškėjo augintinį. Pagal gautą informaciją Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo tyrimą bei tikslina visas įvykio aplinkybes.

Iki vasario 22 d. policijos registruojamų įvykių registre daugiau panašių pranešimų, susijusių, su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimais, neužregistruota. Dėl šio įvykio informuotas Josvainių seniūnas, Kėdainių savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius bei Kėdainių Maisto veterinarijos tarnyba.

Gyvūno savininkui, kuris pažeidžia gyvūnų laikymo reikalavimus, nustačius faktą apie netinkamą gyvūno priežiūrą ar laikymą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 346 str. 4 d. gresia bauda iki trijų šimtų eurų bei gyvūnų konfiskavimas“.