Stovyklautojų patirtis apjungė Baltoji šventė
Džestina BORODINAITĖ
Praėjusių metų vasarą asociacijos „Senojo kelio dvaras“ ir jos vadovės žinomos krašto verslininkės Jelenos Maksimenko-Stanevičienės iniciatyva startavęs projektas „Socialinių ryšių stiprinimas per meno pasaulio ir savęs pažinimą“ pasiekė kulminaciją.
Projekto įgyvendinimo metu vykusias vasaros stovyklas, kupinas džiaugsmo, išbandymų ir naujų patirčių, vainikavo miesto širdyje, Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje, surengta Baltoji šventė, kuri, anot paskutinėje stovykloje dirbusios aktorės Ievos Labunauskaitės, ypatinga ne tik dėl to, jog pristatė būrį talentingų žmonių, kurie dalijosi kūrybiniais impulsais.
Dedikuota baltai spalvai
„Šventė ypatinga ir dėl to, jog dedikuota baltai spalvai, kuri simbolizuoja vaikišką tyrumą, šviesą, taiką, ramybę ir taip išsiilgtą vieningumą.
Turbūt nenustebinsim nei vieno, sakydami, jog šiuo metu mūsų planeta patiria nemažai iššūkių.
Tad šis renginys tikrai labai svarbus dėl to, kad bent akimirką pasijustume vieningi, saugūs vienas kito ir savo būtyje“, – mano I. Labunauskaitė.
„Tegul ši šventė suvienija visus muzikai, šokiui, dainai.
Tegul sklando vasariškas žavesys ir įspūdingas reginys.
Tegul virš miesto stogų skrenda taikos balandžiai,
Kurie akimirksniu pavergs visų širdis.
Paskatins kitais metais mielai susitikti čia.
Tegul bus daug baltos spalvos, šypsenų, širdžių virpesių.
Balta spalva – džiaugsmo spalva!
Džiaukimės, kad esame kartu!
Tegul kiekvieno širdyje plazdena elegancijos dvasia.
Gerais darbais puoškime mūsų miestą“
Tokiomis eilėmis projekto baigiamąjį renginį pradėjo „Bočiai“ Kėdainių rajono bendrijos pirmininkė Zita Kazokevičienė.
Subūrė komandą
Projekto baigiamajame renginyje jaukią atmosferą kūrė nuoširdūs pasisakymai, reikšmingi sveikinimai, jaunųjų kraštiečių atliekami profesionalūs kūriniai bei šventėje dalyvavę garbūs svečiai: Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė.
Meras, ne kartą lankęsis organizuotose stovyklose įsitikinęs, jog vaikai turiningai praleido laiką.
„Džiugu, jog projekto organizatorė dėl bendro tikslo sugebėjo suburti tokį nuostabų vaikų, senjorų ir specialistų būrį.
Šaunios komandos rezultatas – be paliovos trykštantis stovyklos dalyvių džiaugsmas, neblėstantis noras bendrauti, draugauti ir įvairias veiklas vykdyti kartu“, – šventės metu gražių žodžių J. Maksimenko-Stanevičienei ir jos įgyvendintam projektui negailėjo V. Tamulis.
Pristatė rezultatus
Baltąją šventę vainikavo paskutiniosios vaikų vasaros stovyklos rezultatų pristatymas – apie stovykloje vykusias veiklas sukurtas spektaklis „Žemė – mūsų planeta“ ekologijos tema, atspindintis, kaip draugiškai, įdomiai ir turiningai trečiosios stovyklos dalyviai leido laiką kartu.
85 projekto dalyviai
Iš viso trijose projekto metu organizuotose stovyklose kūrybinių patirčių, emocinio tobulėjimo ir meilės gamtai sėmėsi 85 projekto dalyviai: 71 vaikas, 10 senjorų ir 4 asmenų sirų šeima.
Stovyklos metu dalyviai daug repetavo, kūrė spektaklius, šokius bei užsiėmė kitokia menine bei pažintine veikla.
„Viso projekto metu didelis dėmesys, kaskart organizuojant vis naujas veiklas aktualiomis temomis, buvo skiriamas kokybiškam laisvalaikio užimtumui, socialinių įgūdžių stiprinimui, savitarpio pagalbos suteikimui bei fizinės ir psichologinės savijautos gerinimui.
Pagrindinis organizuotų stovyklų tikslas buvo siekis pakviesti vaikus iš visų Kėdainių seniūnaitijų, bendrauti ir taip sukurti tvaresnę bendruomenę.
Į pirmą vaikų stovyklą įtraukėme ir pagyvenusio amžiaus žmones. Senjorai su jaunimu dalijosi turima patirtimi, sukaupta šiluma, vaikai – jaunatvišku entuziazmu.
Labiausiai džiugina tai, kad per dvi savaites svetimi žmonės taip susidraugavo, jog nenorėjo išsiskirti.
Stovyklos dalyviai tapo mielais bičiuliais ir įrodė, kad net turėdami skirtingas vizijas visgi gali artimai susikalbėti ir susibendrauti“, – pasidžiaugia J. Maksimenko-Stanevičienė.
29 specialistai
Įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, projekto vadovės Jelenos Maksimenko-Stanevičienės teigimu, padėjo puiki 29 įvairių sričių: meno, sveikatos ir sporto, specialistų komanda:
„Stovykloms vadovavo Švietimo pagalbos tarnybos vadovė Ingrida Neliupšienė ir medikė Jūratė Naprytė-Masiliūnienė, su vaikais dirbo šeši aktoriai: Veronika Tarasevičiūtė ir Kotryna Šilekaitė, Iveta Raulynaitytė-Barvičienė ir Mantas Barvičius, Ieva Labunauskaitė ir Fausta Semionovaitė, Kauno kolegijos mokytojai Violeta Dobrovolskienė ir Elijus Kniežauskas, psichologai Vilija Racevičienė, Donatas Lučinas, Vilma ir Deividas Judeniai, Arnetų namų, Janinos Monkutės-Marks muziejaus darbuotojai vaikams surengė fantastiškas daug naujų potyrių suteikusias edukacijas, stovyklų veiklose aktyviai dalyvavo Kėdainių muzikos mokyklos bendruomenės atstovai, akordeonistas Povilas Neliupšis, ekologė Daiva Ivaškevičienė, „Bočių“ Kėdainių rajono bendrijos pirmininkė Zita Kazokevičienė.
Kūrė savo emociją
„Didelį ir nuoširdų indėlį į vaikų vasaros stovyklą įdėjusi menininkė Natalija Donskaja labai profesionaliai atliko savo darbą.
Tapytoja vaikus supažindino su šiuo metu viešosios bibliotekos parodų erdvėje veikiančia jos kūrybinių darbų paroda, susitikimų su menininke metu leido prisiliesti prie meno.
N. Donskaja, pristatydama savo kūrybą, kurioje dominuoja abstrakcijos, jaunimui suteikė galimybę iš arčiau pažinti šį originalų meną, susilieti su juo ir sukurti savo asmeninę emociją“, – menininkę įvertina J. Maksimenko-Stanevičienė.
Lengviau save identifikuos
Įsimintinomis ir daug įspūdžių vaikams suteikusiomis ekskursijomis, kurių metu vaikai iš arčiau pažino Kėdainių miestą, jo istorines vietas, pasirūpino Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.
Istorikė įsitikinusi, jog kuo daugiau vaikams rodysime ir aiškinsime – tuo labiau jų sąmonėje susiformuos noras giliau pažinti, susiformuos nuostata gerbti istorinius paminklus, nelaužyti, negadinti paveldo pastatų.
„Pasaulio pažinimas visada prasideda nuo mažų dalykų pažinimo: nuo šeimos, savo miesto, savo valstybės istorijos ir paveldo pažinimo.
Pažindami savo artimiausią aplinką vaikai gali lengviau save identifikuoti: esu kėdainietis, mano namas senamiestyje, mūsų miestas turi 4 pagal dydį senamiestį, čia gyveno įvairių tautų žmonės, kurie paliko įspūdingus namus ir įdomias gyvenimo istorijas…
Ekskursijos padeda ugdyti ir mokinių pastabumą, gebėjimą susikaupti, įsiminti faktus, apibendrinti informaciją, praplėsti akiratį, mokiniai išmoksta atsakingai ir kultūringai elgtis muziejuose ir kulto pastatuose“, – mintimis dalijasi A. Pečiulytė.
Skiria padėką
„Be galo smagu, kad pavyko atrasti profesionalių specialistų komandą, kuri su didžiule atsakomybe ir atsidavimu dirbo vaikų labui, kuri moka jaunimą sudominti ir įtraukti į kūrybinį meno pasaulį.
Viliuosi, jog ši jaunimui skirta stovykla taps motyvu kurti gražesnį, geresnį, tvaresnį gyvenimą ir suteiks postūmį net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis neužsisklęsti savyje, ieškoti šalia savęs tokių žmonių, kurie tikrai gali jiems padėti
Visiems prie iniciatyvos mažiau ar daugiau prisidėjusiems žmonėms skiriu nuoširdžią padėką“, – dėkoja J. Maksimenko-Stanevičienė.
Organizavo bibliotekoje
Buvo įprasta, jog kasmetinės J. Maksimeno-Stanevičienės iniciatyva organizuojamos vaikų vasaros stovyklos vykdavo asociacijoje „Senojo kelio dvaras“.
Šį kartą stovyklas nuspręsta organizuoti bendradarbiaujant su M. Daukšos viešosios bibliotekos direktore Virginija Grigorjaviene.
„Kėdainių miesto senamiestyje įsikūrusi biblioteka – puiki vieta vaikų vasaros stovykloms, nes visas veiklas, kurios buvo organizuojamos mūsų stovyklos metu, vaikams buvo tarsi ranka pasiekiamos.
Be galo džiaugiuosi, jog bibliotekos direktorė nė nedvejodama sutiko priimti stovyklautojus, o mums, organizatoriams, pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus bei planus“, – pabrėžia J. Maksimenko-Stanevičienė.
Nepamirš sutiktų žmonių
Prie visų organizuotų stovyklų geranoriškai prisidėti neatsisakiusio akordeonisto Povilo Neliupšio nuomone, ši stovykla yra ne tik vieta ir laikas linksmai praleisti vasarą, tai – terpė įvairaus amžiaus žmonėms tobulinti savo gebėjimus, gilinti žinias bei atrasti naujus, dar neatrastus talentus ir gabumus.
„Galbūt po daugelio metų vaikai pamirš apie šią stovyklą, tačiau esu įsitikinęs, jog niekada nepamirš čia sutiktų žmonių, pairtų įspūdžių bei įgytų naujų teorinių bei praktinių žinių“, – mano P. Neliupšis.
Džiaugėsi atliktu darbu
Stovyklautojai taip pat susipažino su Z. Kazokevičienės fraktalinio piešimo paroda „Angelai“, klausėsi poetės eilių apie mamą, tėviškę ir svajones.
A. Vyšniauskienė vaikams pristatė senovės tekstilės amatų formą – „Macrame“ rišimo meną, kurio pagrindinis audimo principas – mazgų susiejimas.
„Abi su Alvyna džiaugiamės, kad buvome pakviestos į šią nuostabią stovyklą, kuri mums suteikė daug gerų ir gražių emocijų.
Buvo džiugu matyti, kaip atsakingai mažieji spalvino pelėdas, didesni su dideliu malonumu rišo apyrankes.
O svarbiausia, kad kiekvienas vaikutis nuoširdžiai džiaugėsi savo atliktu darbu“, – pastebi Z. Kazokevičienė.
Kaukės išlaisvino
Antroje stovykloje dirbę aktoriai Iveta Raulynaitytė ir Mantas Barvičius pasidžiaugia stovyklos dalyviu originalumu, visapusišku atsidavimu ir neblėstančiu noru išbandyti naujoves.
„Visų pirma su vaikais įsitraukėme į gipsinių kaukių gamybą
Kad kiekviena vaikų rankomis pagaminta kaukė turėtų savitą emociją ir išraišką, o uždėta ant stovyklautojo veidelio imtų ir „atgytų“, kiekvienas vaikas turėjo rasti savo kaukės kūno raišką.
Tad ieškojome eisenų, judėjimo tempo ir kūno kalbos, kuri tiktų ir atgaivintų kiekvieno vaiko kaukę. Pastebėjau, jog toks priėjimas prie personažo vaikų neišgąsdino.
Tariamas pasislėpimas už kaukės juos išlaisvino, atsirado drąsa išbandyti vaidybą, pabūti kažkuo visai kitu nei kas dieną esame patys.
Toliau sekė emocijų etiudai. Stovyklos metu tiek per teatro užsiėmimus, tiek ir užsiimdami su psichologais vaikai pažino 6 pagrindines žmogaus emocijas, kurias kiekvienas mokėsi pristatyti per kūno, veido išraiškas ir garsus.
Tam atskleisti su stovyklautojų tėvais žaidėme šaradas primenantį žaidimą. Dvi vaikų grupės sukūrė 10 gyvų nuotraukų apie dvi pasakas. Nuotraukos – tai sustingusios pasakų mizanscenos, kuriose, tiek personažus, tiek daiktus vaidino vaikai. Taip išmokome raiškiai pasakoti istoriją.
Filmų įgarsinimas, ko gero, buvo sudėtingiausias mūsų pasirodymas, nes vaikai turėjo būti labai dėmesingi visoms filme vykstančioms smulkmenoms, turėjo būti itin komandiški, nebijoti improvizuoti, garsiai kalbėti ir drąsiai daryti garsines nesąmones prieš žiūrovus.
Bet manau, kad tai taip pat padovanojo daug laisvės dalyvavusiems“, – įsitikinusi I. Raulynaitytė.
Asociacijos „Senojo kelio dvaras“ projektas „Socialinių ryšių stiprinimas per meno pasaulio ir savęs pažinimą“, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, parengtas pagal Kėdainių miesto veiklos grupės 2016-2022 metų vietos plėtros strategiją.
2 Komentarai
Gerai Lenka ,,prasisuka,,
Nilka galėtų Pauliukui nors švarką nupirkti, nes įsispraudęs į švarkelį su kuriuo į pirmą klasę ėjo.