Stojame į kovą su sodo kenkėjais

Turbūt pavasarį sodininkai labiausiai laukia, kuomet pražys vyšnios, trešnės, slyvos, obelys ar kriaušės bei visi kiti sodo augalai. Tačiau ne ką mažiau nei gražių žiedų visi laukia ir derliaus. Deja, to paties derliaus laukia ne tik jie, bet ir įvairiausi sodo kenkėjai. Kaip jų atsikratyti ir išgelbėti vaismedžius bei vaiskrūmius? Apie kenkėjus ir jų naikinimą „Rinkos aikštei“ pasakojo Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto doc. dr. Sonata Kazlauskaitė.

Mažas ir klastingas amaras

Amarus dažniausiai siejame su vyšniomis ir trešnėmis. Apnikti šių kenkėjų augalų lapai išdžiūsta, susiraito, vaisiai būna smulkūs, arba jų nebūna visai. Tačiau kaip sakė doc. dr. S. Kazlauskaitė, amarų rūšių yra labai daug, ir puola ji praktiškai viską.

[quote author=“S. Kazlauskaitė“]Skruzdėlės nėra kenkėjos – priešingai, jos, kaip grobuonės, maitinasi kitų kenkėjų lervomis, be to, jos purena viršutinį dirvožemio sluoksnį, sudarydamos palankias sąlygas orui patekti prie augalų šaknų, taip pat dirvožemį praturtina humusu, kaliu ir azotu, fosforu.[/quote]

„Amarai yra labai plačiai paplitę kenkėjai. Jie gali kenkti ne tik vyšnioms ir trešnėms, kenkia jie praktiškai viskam. Galbūt žmonės daugiau dėmesio atkreipia į tuos vyšninius amarus, nes jie labai ryškūs – ant gležno augalo ūglio juoda amarų kolonija labai aiškiai matosi. Kitas dalykas – trešnės daug jautriau reaguoja į amarus. Jų lapeliai turi gležnesnį vaškinį sluoksnį, patys lapeliai yra švelnesni nei paprastos vyšnios. Todėl amarai greičiau išsiurbia lapo sultis, ir mes labai gerai pamatome, kad su medžiu yra kažkas negerai“, – pasakojo S. Kazlauskaitė.

Prižiūri skruzdėlės

Ne paslaptis, kad amarus ant augalų užneša skruzdėlės. Todėl neretai žmonės, norėdami atsikratyti amarų, kovoja su skruzdėmis. Tačiau iš esmės skruzdėlės nėra kenkėjos – priešingai, jos, kaip grobuonės, maitinasi kitų kenkėjų lervomis, be to, jos purena viršutinį dirvožemio sluoksnį, sudarydamos palankias sąlygas orui patekti prie augalų šaknų, taip pat dirvožemį praturtina humusu, kaliu ir azotu, fosforu. Tačiau jeigu skruzdės įsikuria kokiame gėlyne, tai nėra gerai, vien jau dėl estetinio vaizdo, be to, dėl dirvos iškėlimo gali nunykti augalai.

„Skruzdėlės prižiūri amarus, pernešinėja juos ant tų augalo dalių, kurios dar nėra užkrėstos, tam, kad galėtų paplatinti, padauginti amarų koloniją, kad jie išskirtų daugiau saldžiųjų išskyrų, vadinamojo lipčiaus. Yra net suskaičiuota, kad kai kuriais metais net 40 procentų skruzdėlių maisto raciono sudaro būtent tas minėtas lipčius. Yra pastebėta, kad jeigu yra didelis amarų paplitimas, tai kartu ir skruzdžių paplitimas būna nemažas. Skruzdės yra smaližės, mėgsta saldžiąsias išskyras, todėl jos ne tik prižiūri, bet ir gina amarus nuo jų natūralių priešų, tokių, kaip boružės ar auksaakės lervos“, – kalbėjo S. Kazlauskaitė.

Kova nebus paprasta

Turbūt kiekvienas, susidūręs su amarais, yra girdėjęs daugybę naminių būdų, kaip su jais kovoti, taip pat girdėjęs apie turbūt žinomiausią cheminį preparatą „Decis“, kuris amarus išnaikina kur kas efektyviau nei natūralūs produktai.

[quote author=“S. Kazlauskaitė“]Šiandieną žmonės turi nemenką problemą, kaip kovoti su kenkėjais. Mat cheminių produktų, kuriuos žmogus galėtų nusipirkti parduotuvėje, tam, kad panaudotų savo sode, šiandieną turime tik du.[/quote]

„Šiandieną žmonės turi nemenką problemą, kaip kovoti su kenkėjais. Mat cheminių produktų, kuriuos žmogus galėtų nusipirkti parduotuvėje, tam, kad panaudotų savo sode, šiandieną turime tik du. Neprofesionaliam naudojimui skirti „Mavrik“ ir NeemAzal“ insekticidai, o žymusis „Decis“ jau yra išbrauktas iš neprofesionaliam naudojimui skirtų insekticidų sąrašo. Tiesa, kol kas dar galima įsigyti šio produkto, tačiau nuo kitų metų jo jau tikrai nebebus. Šis dviejų insekticidų sąrašas yra apverktinas, todėl manau, kad jis bus papildytas kitais insekticidais. Žmonės tikrai turi problemų, kad ir kokias bulves auginant – na, ką čia nuveiksi su tokiu asortimentu. Tačiau yra, kaip yra, ir žmonės rinktis gali tik iš šių dviejų priemonių“, – komentavo mokslų daktarė.

Tiesa, visi cheminiai preparatai yra itin kenksmingi. Kai kurie insekticidai iš mažmeninės prekybos išimti buvo dėl potencialaus neigiamo poveikio juos naudojančiam asmeniui. Tačiau ir dabar likusiais preparatais, naudojant juos ne pagal instrukciją, apsinuodyti galima labai rimtai.

Natūralios priemonės

Yra sukurta daugybė receptūrų, kaip naminiais būdais kovoti su kenkėjais. Galima rasti įvairių patarimų – tarkim, naudoti kavos tirščius, citrusinių vaisių išspaudas. Tačiau specialistė tikina, kad tokios priemonės – abejotinos.

„Kavos tirščiai tikrai nepadeda ir nieko neatbaido. Tai tiesiog organinė medžiaga, supūna ir tiek žinių. Jeigu juos žmonės supila ant augalo vazonuose, tai tik dar pablogina situaciją. Citrusiniai vaisiai gali suveikti, tačiau taip pat ne visada. Tarkim, yra sakoma, kad citrusinio vaisiaus žievelę įdėjus į spintą, rūbai bus apsaugoti nuo kandžių. Tačiau iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad suveikė priešingai – kandys ir susirinko tose vietose, kur žievelės buvo padėtos. Taigi tai gana abejotina, nors išties, yra repelentinių augalų, kurie atbaido kenkėjus. Tačiau reikia atidžiai stebėti aplinką, ir žiūrėti, kaip kokio augalo kaimynystė veikia kenkėjų puolamus augalus“, – komentavo S. Kazlauskaitė.

Parduotuvėse taip pat galima rasti ir natūralių preparatų, pavyzdžiui, žaliojo muilo, taip pat sukurta nemažai receptūrų, pavyzdžiui, česnakų išspaudų, pomidorų lapų, svogūnų išspaudų mišiniai. Jie turi tam tikrą poveikį kenkėjams, tačiau tas poveikis nėra ilgalaikis ir toks stiprus, kaip cheminių insekticidų. Taip pat nuo amarų naudojamas bitkrėslės augalas – jis laikomas stipriu repelentu.

„Jeigu turi vieną ar du augalus, daug laiko, galima užsiimti ir tokiomis natūraliomis priemonėmis. Tačiau norint ilgalaikio ir patikimo efekto, pagelbės tik cheminiai preparatai. Taip pat yra augalų priežiūros produktų, kurie veikia ne kaip kenkėjus naikinantis produktas, bet patį augalą stiprinanti priemonė. Tarkim, „Oleorgan“ trąšos yra augalinės kilmės produktas, kuris yra skirtas augalų priežiūrai kaip priemonė kenkėjų prevencijai. Reguliariai naudojant produktą, kaip augalų priežiūros priemonę, didinamas augalų atsparumas kenkėjams“, – komentavo mokslų daktarė.

[quote author=“S. Kazlauskaitė“]Riebūs dideli šliužai yra nauji Lietuvoje. Jie atsirado prie kokius trejus–ketverius metus, tai yra Ispaniniai šliužai.[/quote]

Kai puola šliužai

Turbūt visi daržininkai yra susidūrę su šliužais, kurie nugraužia viską, ką tik randa. Neretai daržovių augintojai skundžiasi, kad vos sėklos sudygsta, šviežius daigus tie šliužai kaipmat nugraužia. Ne taip seniai Lietuvoje atsirado ypač didelių šliužų, nuo kurių apsiginti išties sunku.

„Tie riebūs dideli šliužai yra nauji Lietuvoje. Jie atsirado prie kokius trejus–ketverius metus, tai yra Ispaniniai šliužai. Atkeliavo jie pas mus iš pietinių kraštų ir gerai prisitaikė prie mūsų klimato. Šie šliužai beveik neturi natūralių priešų, dėl to jiems čia taip gerai gyventi. Šiuos šliužus valgo žąsys, mulardai (anties ir žąsies hibridas), bet juk neįsileisi jų į daržą“, – komentavo S. Kazlauskaitė.

Tiesa, yra tam tikrų būdų juos sustabdyti – tai įvairios gaudyklės, kurias įsirengti darže gali kiekvienas. Tiesa, tai reikalauja nuolatinės priežiūros, kasdienės apžiūros.

„Galima išmėtyti šlapius skudurus, į kuriuos dienos metu šliužai sulenda. Paskui juos reikia surinkinėti. Taip pat šie šliužai labai mėgsta alų, tad galima daryti alaus gaudykles. Plastikiniai bokalai yra įkasami į žemę, į juos įpilama šiek tiek alaus, tuomet šliužai į vidų sušliaužia ir žūsta. Tačiau reikia reguliariai tas gaudykles atnaujinti. Taip pat galima naudoti kalkes ar kreidą, tačiau vėlgi, tai reikalauja reguliaraus darbo“, – komentavo specialistė.

Taip pat yra ir cheminių preparatų – moliuskocidų. Neprofesionaliam naudojimui yra skirti dviejų rūšių preparatai – „Ferramol“ ir „Gusto“. Pastarasis preparatas yra labai veiksmingas, tačiau itin nuodingas – jį naudoti reikia ypač atsakingai. Šis preparatas apnuodija šliužą, o preparatas yra granulinis, granulės yra ryškios, gražios – netyčia tokią granulę prarijus pasekmės būtų labai liūdnos. Tuo tarpu pirmojo preparato veiklioji medžiaga – geležies fosfatas – išdžiovina šliužą, taip sutrikdomas jo judėjimas ir šliužas žūva.