Į vietines trasas slidininkai neria stačia galva
Šiemet slidinėjimo mėgėjai yra priversti šiam pomėgiui skirtų trasų ieškoti ne užsienio šalių kurortuose, o Lietuvoje. Nors vietiniai slidinėjimo centrai veiklą pradėjo vos prieš kelias savaites, specialistai primena, kad žiemos pramogų mylėtojai ant slidžių gali patirti ne tik malonius įspūdžius, bet ir netikėtas sveikatos problemas.
Vietinės trasos – gerokai trumpesnės
„Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir užsienio slidinėjimo trasų – jų ilgis. Lietuvoje trasos yra pakankamai stačios, o nuo kalno slidinėtojai nusileidžia itin greitai. Užsienio šalių kurortuose nusileidimas trasa trunka keliolika minučių, o ją pagal sudėtingumą galima pasirinkti atsižvelgiant į slidinėjimo įgūdžius. Būtent pastarieji šią žiemą Lietuvoje slidinėjantiems žmonėms dažniausiai pakiša koją ir atneša nemalonias traumas“, – apie šios žiemos ypatumus pasakoja slidinėjimo treneris Mantas Točelis.
Pasak M. Točelio, nereikėtų vengti pirmąją slidinėjimo dieną įgūdžius atnaujinti drauge su instruktoriumi. „Lietuvos slidinėjimo centruose dabar dirba kvalifikuoti instruktoriai, turintys tarptautinę kategoriją, kuri galioja ir užsienio kurortuose ”, – tvirtina jis.
M. Točelis atkreipia dėmesį, kad šią žiemą itin populiarios ne tik kalnų, bet ir lygumų slidės, nes žemės paviršius jau kurį laiką yra padengtas pakankamai storu sniego sluoksniu.
„Šliuožiant lygumų slidėmis, kalnai ar specialios trasos – nebūtini. Jomis galima judėti visur, kur yra sniego. Lygumų slides rekomenduočiau rinktis tiems, kurie turi mažiau slidinėjimo įgūdžių ir nori pasimėgauti lėtesniu šliuožimo tempu. Nors šliuožiant lygumomis išvystomas greitis neprilygsta nusileidimui nuo kalno, inventorius privalo būti techniškai tvarkingas ir saugus“, – sako slidinėjimo treneris.
Jo teigimu, nesvarbu, ar slidinėjate užsienio, ar Lietuvos slidinėjimo centruose, būtina atsakingai naudotis keltuvais, nestoviniuoti viduryje trasos ir nepervertinti galimybių trasoje.
Svarbu saugoti rankas
Vienos draudimo bendrovės Sveikatos, asmens ir kelionių žalų skyriaus vadovės Anos Taraitienės teigimu, trečdalį visų žiemos sezoną užfiksuotų traumų sudaro skirtingų kūno vietų sutrenkimai. „Panašią dalį sudaro raiščių, raumenų, sausgyslių traumos. Dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai ir plyšimai. Taip pat kenčia ir sąnariai. Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis.
Didelė kraujosruva perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį. Aštrus, nuolatinis skausmas – dažniausias kaulo lūžio signalas“, – sako asmens ir kelionių žalų ekspertė.
Pasak A. Taraitienės, žmonės slidinėdami patiria rankų ir riešo kaulų lūžius, nugaros traumas. „Leidžiantis snieglente dažniausiai sužalojamos rankos, nugara, o ypač – raktikaulis. Krentant dažniausiai atsiremiama rankomis arba krentama ant nugaros. Atkreipiame dėmesį, kad čiuožiant snieglente reikia itin saugoti čiurnas, jos būti standžiai įtvirtintos slidinėjimo batuose“, – teigia draudikė.
A. Taraitienės teigimu, slidininkai traumas patiria dažniau nei snieglenčių mėgėjai. „Slidėmis leisdamiesi žmonės dažnai susižaloja kojas. Taip pat slidininkai dažnai patiria ir kelių traumas, o slidinėjimo naujokai dažnai pasitempia raiščius ar persuka blauzdas, bandydami suvaldyti padrikai šliuožiančias slides“, – aiškina draudimo bendrovės atstovė.
Draudimo bendrovės duomenimis, kelis procentus visų slidinėjant patiriamų traumų sudaro įsipjovimai ir žaizdos.
„Žmonės įsipjauna į aštrų slidinėjimo inventoriaus kraštą arba įsiduria slidinėjimo lazdos smaigaliu“, – sako A. Taraitienė.
Draudikė atkreipė dėmesį, kad fiksuojamos ir slidinėjančių vaikų traumos. „Ne tik patys vaikai, bet ir jų tėvai pervertina mažųjų slidininkų galimybes, todėl jie neretai patiria rankų ir kojų traumas. Netinkamai atsiremia ar nesuvaldo slidžių padėties. Vaikams sunkiau nei suaugusiems susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, jie greičiau pavargsta, todėl to padariniai yra griuvimai, nusiridenimai. Taip pat praktika rodo, kad tėvai per greitai atsisako profesionalių instruktorių paslaugų, kurie moko ir prižiūri vaikų elgesį trasoje. Dažnai šio vaidmens imasi patys, tačiau labiau rizikuoja atžalų sveikata“, – sako A. Taraitienė.
