Sovietiniai simboliai ant „Mere“ parduotuvės Kaune
2024 m. spalio 3 d. ryte Rokų gatvėje Kaune ant „Mere“ prekybos centro reklaminių stendų buvo aptikti sovietiniai simboliai (kūjis ir pjautuvas) bei užrašas „Rusiška parduotuvė“.
„Mere“ parduotuvė Kauno Rokų g. pradėjo veikti tik šių metų vasarą liepos mėnesį, tai naujas šio tinklo prekybos taškas Kaune. Iš viso Kaune veikia keturios „Mere“ parduotuvės.
Pirmasis šią žinią paskelbė naujienų portalas „15min“.
Policijos veiksmai
Kauno pareigūnai aiškinasi situaciją, pradėtas aplinkybių patikslinimas.
„8.31 val. gavome pranešimą, kad Kaune, Rokų g., ant parduotuvės reklaminio stendo dažais užpurkšti rusiški simboliai. Nuvykus pareigūnams paaiškėjo, kad simboliai užpurkšti ant dviejų tos pačios parduotuvės stendų, esančių Rokų ir J. Borutos gatvėse“, – LRT.lt sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Pasak jos, ant abiejų stendų nupiešta tokia pat simbolika – kūjis ir pjautuvas bei užrašas „Rusiška parduotuvė“.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pradėjo tyrimą, siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
„Mere“ prekybos tinklas
Prekybos tinklas “Mere’“’ priklauso Rusijos kapitalo bendrovei „Svetofor“, kurios parduotuvės veikia visoje Rusijoje ir kitose šalyse. Nors Mere parduotuves valdo Lietuvoje įsteigta bendrovė UAB „Valientė“, visgi paties „Svetofor“ vadovybė įsikūrusi Krasnojarske.
Didžiąją dalį „Mere“ valdančios įmonės akcijų kontroliuoja Rusijos piliečiai. Registrų centro duomenimis, 66 proc. „Mere“ valdančios UAB „Valientės“ akcijų valdo Rusijos pilietė Ana Šnaider. Likusios priklauso kitiems Rusijos piliečiams: Rustamui Kiližekovui, Andrejui Šnaideriui, Valerijui Jakovlevui ir Andrejui Veikulainenui. Naudos gavėja nurodoma įmonės vadovė, Rusijos pilietė Rosina Tutariševa.
Tinklas veikia keliose Europos šalyse, tačiau nuo karo pradžios buvo uždarytas kai kuriose Vakarų šalyse. Šiuo metu „Mere“ parduotuvės Europoje veikia Lietuvoje, Rumunijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, Graikijoje ir Serbijoje. Nuo karo pradžios „Mere“ parduotuvės uždarytos Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Ispanijoje.
UAB „Valientė“ 2024 m. rugsėjį dirbo 242 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas įmonėje siekė 1 553 eurų popieriuje.
Pirmoji “Mere” parduotuvė duris atvėrė 2020 metais Kaune, pramoninio Petrašiūnų rajono pakraštyje, T. Masiulio gatvėje. Apie atidarymą niekur nebuvo skelbta, pasirodė tik žinutė socialiniame tinkle „Facebook”.
„Mes esame viena iš didžiausių žemų kainų parduotuvių Rusijoje, atstovaujame prekių ženklui „Svetofor“, kuris jungia daugiau kaip 1500 parduotuvių. Dirbame Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje ir Kinijoje, šiuo metu, kaip prekių ženklas „Mere“, pradedame savo veiklą Europos Sąjungoje“, – lietuvių kalba 2020 metais buvo rašoma tinklalapyje mere.ws.
Realybėje Lietuvoje veikia dvi bendrovės, kurios valdo prekybos tinklą „Mere“: aukščiau aprašyta UAB „Valientė“ ir bendrovė UAB „Litproduktai“, kuriai vadovauja Antonas Sarychevas. Pagrindiniai bendrovės „Litproduktai“ akcininkai – 2009 metais prekybos tinklą „Svetofor“ Rusijoje įkūrę Krasnojarsko srities gyventojai, broliai Andrejus ir Sergejus Šnaideriai.
Kuo prekiaujama, koks yra asortimentas?
Visų pirma, tai nėra hard discount – žemų kainų parduotuvė klasikine prasme, kaip kartais bandoma įvardinti Mere. Visgi klasikiniame žemų kainų parduotuvių modelyje asortimentas suformuojamas remiantis principu „vienas poreikis – viena prekė“, kad pirkėjas galėtų patenkinti visus poreikius, o Mere yra labiau „reikalingų arba o gal prireiks prekių“ parduotuvė – eidamas čia nesi tikras dėl to kas čia bus, tik supranti, kad bus kažkas pigaus. Reiškia, kad važiuodamas čia, negali planuoti pirkinių ir nusipirksi tai ko ir neplanavai. Tai labiau išparduotuvė.
Kokios gi prekės asortimente. Yra ir lietuviškų tiekėjų – Volfas Engelman, Krekenavos agrofirma, Daisena, dalis įmonių (kaip kad UAB Daivida, kitaip žinoma, kaip Rokiškio mėsinė) šifruojasi po užsakomaisiais gaminiais, jeigu pagal kilmės šalis yra daug latviškų, estiškų, lenkiškų, ukrainietiškų, turkiškų, vokiškų, šveicariškų prekių, galima aptikti net Lidl tinklo prekių ženklų.
„Valientė“ teigia, kad 75 proc. jos tiekėjų sudaro Lietuvos įmonės, 24 proc. – Europos Sąjungos, 1 proc. – neįvardytų trečiųjų šalių. Portalas „Verslo žinios“ skelbė, jog kai kurios Lietuvos įmonės nežino, kad jų produkcija parduodama prekybos tinkle „Mere“. Pasak portalo, dalis prekių šį tinklą pasiekia per tarpininkus be pačių bendrovių žinios.
Ne visas prekes galima palyginti, bet skirtumas yra nuo 20 iki 50 procentų, o kai kur ir daugiau.
Kokiu būdu tai yra pasiekiama?
Reikalavimai tiekėjams puslapyje yra tokie:
Kaip tai atrodo realybėje. Tiekėjas turi atsiųsti pasiūlymą su savo prekės mažmeninėmis kainomis kituose tinkluose – fotofiksacija. Pardavimo kaina Mere tinklui turi būti tokia, kad tinklo lentynos kainos būtų mažiausiai 20 procentų žemesnės nei konkurentų (Maxima, IKI, Norfa, Rimi ir pan.), bet tuo pačiu užtikrintų jiems 32 procentų antkainį (anksčiau buvo 16 procentų, tačiau nelabai gavosi grynasis pelnas). Pardavėjas turi savo transportu pristatyti prekes ir jas pasiimti atgal, jeigu jos neparduodamos.
Tokiu būdu Mere tinklas permeta ant prekių tiekėjo visą darbą susijusį su rinkos tyrimais, kainodara ir pardavimu, kas supaprastina tinklo vadybininkų darbą ir, be abejo, sąnaudas jiems. Tiesą sakant Mere Baltijos šalyse pilnaverčių prekių vadybininkų ir neturi – sprendimą priimantys darbuotojai yra Rusijoje, o čia dirba tik techniniai darbuotojai tvarkantys ir filtruojantys informaciją pagal nustatytas taisykles. Tiekėjas tikrai tokiomis sąlygomis neveš neaiškios, brangios, sunkiai realizuojamos prekės, nes teks po poros savaičių pasiimti atgal.
Sakot, drakoniškos sąlygos? Na, matant kaip užpildytos lentynos, ko gero ne. Ką tiekėjas gauna mainais? Tik vieną punktą
Paprastai kalbant ar išverčiant – pinigus kartą į savaitę už per savaitę parduotus produktus. Tai, palyginus su kitų tinklų 30 ir 60+ dienų atsiskaitymo terminais, pasakiškos ir skaidrios sąlygos. Jokių marketingų, paslėptų sąlygų, kurios kituose tinkluose nugula į galutinę kainą.
Be to, dėl prastos kitų lietuviškų tinklų darbo kokybės daugelio Mere tiekėjų prekės negali patekti į jų lentynas arba patenka su stipriai užkeltomis kainomis.
Kokie šio tinklo rezultatai?
Didžiųjų šalies prekybos tinklų penketukas surenka apie 75 proc. visos Lietuvos maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės apyvartos. Likutį pasidalina įvairios mažesnės parduotuvės, pavyzdžiui, „Aibė“, „Mere“ ar apie nemokumą pranešęs „Maisto logistikos centras“ (MLC).
Rusijos kapitalo „Valientė“, valdanti „Mere“ parduotuves, pernai gavo 34 proc. daugiau pajamų: bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 49,9 mln. eurų (2022 metais – 37,3 mln. eurų). Lietuvoje jos augo 29 proc. iki 43,6 mln. eurų (33,7 mln. eurų), Latvijoje – 1,8 karto iki 6,4 mln. eurų (3,6 mln. eurų). Šių parduotuvių rinkos dalis irgi išlieka nedidelė – 0,73 proc. Bendrovės pelnas: „Valientė“ pernai uždirbo 692,3 tūkst. eurų grynojo pelno – 37,2 karto daugiau nei 2022-aisiais, kai jis siekė 18,6 tūkst. eurų. Bendrovės grynasis pelningumo rodiklis pernai siekė 1,38 proc. (2022 metais – 0,05 proc.), bendrasis – 15,76 proc. (16,09 proc.).
„Valientė“ skelbia šiemet ketinanti pasiekti po 3 mln. eurų pardavimo pajamų iš kiekvienos savo parduotuvės – prekybos tinklo interneto puslapyje nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje jų yra 26, Latvijoje – 5.
Marketingas
Kaip gi Mere tinklas vilioja savo pirkėjus į parduotuves? Matome tik straipsnius po jų atidarymų, jokios reklamos radijuje, televizijoje. Atsakymas yra paprastas – jie yra nuėję į socialinius tinklus. Decentralizuotas darbas su pirkėju užkerta galimybę konkurentams reaguoti.
Kodėl, kitose Europos Sąjungos šalyse Mere užsidarė, o Baltijos šalyse klesti?
Mere šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas ir panašu, kad tokiais tempais per pora metų taps pastebimu žaidėju. Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams.
Bet kodėl, kitose Europos Sąjungos šalyse Mere užsidarė, o Baltijos šalyse klesti? Negi Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos pirkėjas, tiekėjas yra tokie patriotiški, kad boikotavo rusišką tinklą ir jam teko išeiti.
Deja, priežastis yra paprastesnė – kitose šalyse yra didesnė konkurencija, didesnė žemų kainų parduotuvių dalis ir Mere paprasčiausiai neatlaikė konkurencijos. Lietuvoje yra labai žema konkurencija, vyrauja keli prekybininkai, naujam gamintojui ar tiekėjui yra sunku įeiti į rinką. Konkurencijos pabaiga galima laikyti 2012 metus, kai buvo uždarytas paskutinis vietinių tinklų žemų kainų projektas Super Netto, nes jie visi suprato, kad vartotojų skaičius ribotas ir pardavinėti pigiau tą patį produktą tam pačiam vartotojui neapsimoka – jis nupirks ir brangiau. Rinką kiek sujaukė atėjęs Lidl, tačiau dabar ir jis su kitais Lietuvos tinklais vykdo eksperimentą, o kiek dar brangiau vartotojas gali nupirkti.
Tokia aplinka, kai dominuoja keli tinklai, kurie bando maksimizuoti pelnus, kai naujam tiekėjui ar naujai prekei patekti į rinką yra neįmanoma misija, kai gyventojas maistui išleidžia 1/3 savo pajamų, yra labai palanki tokio tipo merėms.
Ir Lietuvos bankas, ir Konkurencijos Taryba gali kiek nori daryti tyrimus rodančius, kad Lietuvoje kainos nėra sukeltos – tokių parduotuvių, kaip Mere egzistavimas ir sėkminga plėtra rodo, kad taip nėra.
Belieka tikėtis, kad toliau krentanti vartotojų perkamoji galia paskatins Lietuvos tinklus pradėti realiai konkuruoti kaina arba po 2-3 metų jiems jau reikės galvoti ką daryti su 100 Mere parduotuvių.
Pirkėjų dilema: žemų kainų vilionės ir „Mere“ ryšiai su Rusija
Šis aktas gali būti siejamas su nepasitenkinimu Rusijos agresija Ukrainoje ir „Mere“ ryšiais su Rusija. Visuomenės nuomonė dėl šio įvykio yra pasidalijusi. Vieni laiko tai pagrįstu protestu, kiti – vandalizmu. Kai kurie vartotojai gali boikotuoti prekes ir paslaugas, siejamas su Rusija, o kiti gali rinktis pigiausias prekes, neatsižvelgdami į jų kilmę.
„Mere“ prekybos tinklas kol kas oficialiai nekomentavo šio įvykio.
Incidentas „Mere“ parduotuvėje gali turėti įvairių ilgalaikių pasekmių prekybos tinklui:
- Reputacijos pažeidimas: Tokie incidentai gali suformuoti neigiamą „Mere“ įvaizdį visuomenėje, siejant jį su politinėmis diskusijomis ir socialine įtampa. Tai gali atstumti dalį klientų, ypač tuos, kurie yra jautresni socialinėms problemoms.
- Santykių su tiekėjais ir partneriais pablogėjimas: Ilgalaikėje perspektyvoje gali pablogėti santykiai su tiekėjais ir kitais verslo partneriais, kurie gali būti nediskretiški dėl galimų rizikų, susijusių su prekyba per „Mere“ tinklą.
- Investicijų pritraukimo sunkumai: Tokie incidentai gali atbaidyti potencialius investuotojus, kurie gali būti susirūpinę dėl galimų rizikų, susijusių su investicijomis į „Mere“.
- Reguliaciniai apribojimai: Galimi atvejai, kai valdžios institucijos pradės atidžiau tikrinti „Mere“ veiklą, siekdamos įvertinti, ar ji atitinka visus teisinius reikalavimus.
- Didesnė konkurencija: Konkurencinė aplinka gali tapti dar sudėtingesnė, nes kiti prekybos tinklai gali pasinaudoti situacija ir pritraukti klientus, kurie yra nepatenkinti „Mere“. Tai mažai tikėtina Lietuvoje.
Tačiau, yra ir veiksnių, kurie gali padėti „Mere“ tinklui atsigauti:
- Žemas kainų lygis: Daugeliui pirkėjų svarbiausias veiksnys renkantis parduotuvę yra kaina. Jei „Mere“ ir toliau siūlys konkurencingas kainas, dalis klientų gali ir toliau rinktis šį prekybos tinklą.
- Aktyvi komunikacija: Aiški ir atvira komunikacija su klientais, paaiškinant įmonės poziciją ir imdamasi veiksmų, skirtų atkurti pasitikėjimą, gali padėti pagerinti reputaciją. Tai mažai tikėtina.
Ilgalaikės pasekmės priklausys nuo įvairių veiksnių:
- Įmonės reakcijos: Kaip „Mere“ reaguos į šį incidentą, kokias priemones imsis, kad pagerintų savo įvaizdį ir atkurtų pasitikėjimą.
- Visuomenės nuomonės pokyčių: Kaip ilgai visuomenė prisimins šį įvykį ir kaip jis paveiks bendrą požiūrį į „Mere“ prekybos tinklą.
- Politinės situacijos: Geopolitinė situacija ir santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos taip pat turės įtakos „Mere“ veiklai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas patikino, kad prekybos tinklo “Mere” įmonės veiklą Lietuvoje būtų galima riboti tik tokiu atveju, jei būtų nuspręsta drausti visų Rusijos kapitalo įmonių veiklą Europos Sąjungoje (ES).
„Tikrai norėčiau įtvirtinti, reikia paieškoti būdų. Tačiau mes turime surištas rankas“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.
„Ekonomines sankcijas Lietuva delegavo Europos Sąjungai. Kas patenka į tas sankcijas, tą mes galime su šaknimis išrauti, apriboti veiklą. Prekyba maisto produktais, buitinėmis prekėmis nepatenka į ES sankcijų sąrašą. Tai mus labai smarkiai riboja“, – pridūrė jis.
„Šalys daugiau jau nebespaudžia gazo pedalo“, – svarstydamas apie situaciją Briuselio koridoriuose tikino L. Kasčiūnas.
Šaltiniai:
PRICER.LT: MERE – BJAURUSIS RUSIŠKAS UTIONKAS (ANČIUKAS), ROPOJANTIS PO BALTIJOS ŠALIS
Kaune „Mere“ parduotuvės ženklas „papuoštas“ kūju ir pjautuvu
2023 m. mažmeninės prekybos rinka Lietuvoje
Patyliukais į Lietuvą įžengė Rusijos žemų kainų prekybos tinklas
