Sosnovskio barščius naikinti bus privaloma visiems?
Jau visai netrukus atšilus ir pradėjus želti augalams, atžels ir tikru galvos skausmu tapę Sosnovskio barščių plotai. Nepaisant to, kad kiekviena seniūnija kasmet dalį lėšų skiria šio invazinio ir itin nuodingo augalo naikinimui, šimtaprocentinių rezultatų pasiekti ne visada įmanoma – ypač, jei Sosnovskio barščiai auga privačiuose sklypuose.
Vieni naikina, kitų neprisišauksi?
Seniūnijoms kasmet skiriant po kelis tūkstančius eurų Sosnovskio barščių naikinimui privačių sklypų turėtojai ne visuomet pasirūpina šiais invaziniais augalais.
Tiesa, Aplinkos ministerijos teigimu, šiuo metu invazines rūšis draudžiama naudoti – auginti, parduoti, veisti ir t.t., tačiau nėra prievolės jų naikinti.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir visos ES valstybės narės įpareigotos valdyti Sosnovskio barščio plitimą. Augalas plačiai paplitęs Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Estijoje, plinta Rusijoje, net už poliarinio rato.
Specialistų teigimu, Sosnovskio barščių išnaikinimas toks sudėtingas dėl to, kad trūksta bendro visuomenės supratimo, jog visi turi dėti pastangas jį kontroliuoti. Taip pat nemažai problemų kyla, kai nerandami žemės sklypų naudotojai, trūksta lėšų naikinimui ir tyrimams, kvalifikuotų naikinimo specialistų ir pan.
Dauginasi ir sėklomis, ir šaknų sistema
Dalį problemų sudaro tai, jog minėtas augalas atželia iš šaknų net pjaunamas kelis kartus. Tuo tarpu jo dauginimasis sėklomis yra itin intensyvus – žiedynuose kiekvienas augalas kasmet subrandina dešimtis tūkstančius sėklų, jas išbarsto maždaug 4 metrų spinduliu, ir net beveik 95 proc. sėklų gyvybingos ir daigios išlieka ketverius metus.
Aplinkos ministerijos teigimu, Lietuvoje Sosnovskio barštis paplitęs labai plačiai, aptinkamas beveik visoje teritorijoje, nes nereiklus augimo sąlygoms, subrandina ypač daug sėklų, kuriomis sparčiai plinta apleistuose dirbamuosiuose laukuose, nenaudojamose pievose, pamiškėse, pakelėse, pelkių pakraščiuose, upių pakrantėse ir kt. vietose. Šios rūšies plitimo svarba reikšminga ne tik dėl invazyvumo į natūralias buveines, grėsmės žmonių sveikatai, bet ir dėl sukeliamų nemažų finansinių nuostolių ekonomikai, ypač žemės ūkio sektoriui. Be to, Sosnovskio barščio naikinimo metodai gana brangūs, ilgalaikiai, reikalauja specialių apsaugos priemonių, kas dar labiau pabrangina naikinimą.
Baudos visgi gresia
Nors įstatymiškai prievolės naikinti invazinius augalus iki šiol nebuvo, piktybiška sklypo nepriežiūra vis tiek gali užtraukti baudas.
Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė, privatiems asmenims naikinti barščius galima keliais būdais.
„Privačiuose sklypuose patys žmonės turi naikinti Sosnovskio barščius. Vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu, kenksmingi žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalai naikinami cheminėmis priemonėmis (augalų apsaugos produktais – herbicidais), mechaninėmis priemonėmis (iškasant, šienaujant (nupjaunant), užariant, uždengiant geotekstile arba biologinėmis priemonėmis (augalų augimo vietose ganant gyvulius).
Asmenims, kurie barščiams leidžia augti ir nesiima naikinimo veiksmų, baudos siekia iki 600 eurų.
Jeigu gyventojai pamato, kad gretimuose sklypuose auga Sosnovskio barštis, gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyrių“, – informavo specialistė.
Nori priimti nutarimą
Aplinkos ministerija ketina inicijuoti Laukinės augalijos įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimus, kuriuose bus nustatyti įpareigojimai visiems žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams naikinti Sosnovskio barštį. Rengiant šiuos reikalavimus bus tariamasi ir su Invazinių rūšių kontrolės taryba.
Plotų mažėja
Tuo tarpu Kėdainių rajone Sosnovskio barščių plotų kasmet vis mažėja – skirtos lėšos ir kasmetinis darbas duoda rezultatų. Tiesa, nutinka ir taip, kad atrandama naujų židinių.
Štai Šėtos seniūnijoje jau pernai net nebuvo skirta lėšų Sosnovskio barščio naikinimui, Pelėdnagių seniūnijoje taip pat matoma, kad židiniai nyksta.
„Sosnovskio barščiai pas mus jau kaip ir išnaikinti. Seniūnijai skirta apie 1 500 eurų ir mes jau du kartus tuos augalus nupurškėme. Privačiose teritorijose yra kažkiek, Beinaičiuose buvo iškeltas klausimas dėl barščių, tačiau paaiškėjo, kad ten yra privati teritorija. Pakalbėjau su savininkais, kad jie nusišienautų tuos augalus, kad sėklų nebarstytų“, – kalbėjo seniūnas.
Tuo tarpu Dotnuvos seniūnijoje buvo atrastas naujas beveik hektaro dydžio židinys – 2016 metais šioje seniūnijoje buvo 4 hektarai Sosnovskio barščių augimviečių, o pernai – jau 5,25 hektaro.
1 Komentaras
kur turiu kreiptis, nes už mano tvoros du negyvenami sklypai, kurie priveisę sas. barščių, pernai rudenų sėklas atnešė man ir turiu gerą derlių. Žinoma aš juos naikinsiu, bet pas kaimyną jie toliau vešės, todėl bergždžias reikalas, net pradėti kovą…