Smurtui – 0 tolerancijos

Šiais metais rajono Policijos komisariatas gavo gerokai per 1 000 pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus. Daugiausia kreipiasi moterys. Reaguodamas į tokią gąsdinančią statistiką pagalbos bei gerumo idėjų iniciatorius labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ paruošė projektą „16 aktyvumo prieš moterų smurtą dienų“ ir laimėjo konkursą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektui vykdyti skyrė 1 462 Eur.

Tik šeimos reikalas

Projektą mūsų rajone fondas vykdys tarptautinės akcijos „16 aktyvumo prieš smurtą dienų“ metu nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 4-osios.

Įgyvendindamas projekte numatytas veiklas fondas „Viltis–Vikonda“ sieks atkreipti visuomenės, o ypač tikslinės auditorijos – rajono moterų, patiriančių arba esančių smurto artimoje aplinkoje rizikos grupėse, savanorių, plačiosios visuomenės – dėmesį į tai, kokią žalą daro tyčinis bet kokios rūšies smurtas – fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis.

„Rajono visuomenė smurtą artimoje aplinkoje, ypač prieš moteris, vis dar laiko privačiu šeimos reikalu. Taip pat dar neįvertinama vietos bendruomenės, savanorių nauda ir galima pagalba šeimai, kurioje smurtaujama. Norime pakeisti šį požiūrį“, – sako fondo „Viltis–Vikonda“ direktorė Irena Staliorienė.

Veiksmingos priemonės

Projekto vykdytojai įsitikinę, kad viena iš veiksmingiausių priemonių smurto artimoje aplinkoje prevencijai galėtų būti bendruomenių sąmoningumas ir neabejingumas šiai problemai.

Būtent todėl projekto metu bus organizuojami devyni susitikimai Kėdainių, Dotnuvos, Krakių, Josvainių, Šėtos, Vilainių seniūnijose, Keleriškių, Kaplių, Akademijos bendruomenėse.

„Siekiame didinti visuomenės netoleranciją smurtui. Per susitikimus aktyviai šviesime suaugusiuosius, – pasakoja I. Staliorienė. – Projekte dalyvaujančios 215 smurtą artimoje aplinkoje patiriančių moterų sužinos apie tyčinį psichologinį, fizinį, seksualinį, ekonominį smurtą, sugebės atpažinti jo apraiškas. Taip pat joms bus pasakojama apie teisinę atsakomybę smurtaujantiems asmenims, pagalbos galimybes nukentėjusiems nuo smurto. Į aktyvią prevencinę veiklą įsitrauks 35 savanoriai.“

Šimtai atvejų

Rajono Policijos komisariato suvestinėse per vienuolika šių metų mėnesių užfiksuoti net 1 198 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Visais minėtais atvejais informacija buvo tikrinama. 182 atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Smurtas nėra norma

Atpažinti fizinį smurtą paprasta, sunkiau suvokti psichologinį ar ekonominį. Pasak vieno iš projekto partnerių – rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus
Prevencijos poskyrio viršininkės Danutės Mykolaitienės, psichologinį ar ekonominį smurtą atpažinti ypač sunku moterims, kurios tai suvokia kaip normą.

„Bet koks netinkamas bendravimas, dėl kurio moteris ar vaikai jaučia įtampą, nerimą, kyla barniai, nesutarimai, jau siunčia ženklus, kad naudojamas psichologinis smurtas, – sako D. Mykolaitienė. – Smurto nereikia toleruoti, ypač jei moteris ne viena, o turi ir vaikų. Kiekvieną barnį, netinkamą elgesį atžalos mato ir itin jautriai į tai reaguoja.“

Įsisenėjusi tendencija kinta

Pašnekovė akcentuoja džiugų pokytį – apie neramumus ir galimus smurto atvejus šeimose vis dažniau pasiryžta pranešti aplinkiniai. Anksčiau, anot D. Mykolaitienės, tai būdavo reta.

„Išgirsta žmonės pas kaimynus triukšmą, riksmus ir skambina 112. Nebūtinai apie smurtą turi pranešti auka. Pakanka bet kokio pranešimo ir policija reaguoja į kiekvieną atvejį. Atvykus pareigūnams šeima nustemba: „Nekvietėme policijos, mums viskas gerai.“ Tačiau pasigilinus į situaciją dažnai pamatome, jog kuris nors ar abu būna vartoję alkoholio, vaikai neramūs, tad galima spręsti, kad barnis vis tik vyko. Tai pirmieji ženklai – problemos pradžia ir reikia reaguoti. Mat tai padėtų užbėgti įvykiams už akių ir paskatinti šeimą susirūpinti“, – akcentuoja D. Mykolaitienė.

Smurto siūlo galas – alkoholis

Apibendrindama smurto artimoje aplinkoje atvejus pašnekovė atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų čia – besaikis girtavimas.

„Tiek auka, tiek smurtautojas dažnai randami neblaivūs ir būdami neadekvatūs, tinkamai nesuvokdami situacijos bando spręsti problemas. Tai didelė bėda“, – sako D. Mykolaitienė.

Grįžta

Pažaboti smurtą artimoje aplinkoje neretai trukdo pačių aukų ydingas požiūris bei elgesys. Moterys grįžta pas smurtaujančius vyrus ir toliau kenčia.

„Yra pavienių atvejų, kai moterys tvirtai apsisprendžia, palieka vyrą ir ryžtingai imasi keisti savo gyvenimą. Deja, taip nutinka retai, tad tendencijos išlieka tos pačios. Vis dar dažnai moterys ateina ir sako: „Mes susitaikėme. Viskas gerai. Aš noriu, kad vyras grįžtų į šeimą, uždirbtų pinigus.“

Taigi pora vėl būna kartu, o liūdniausia, kad per metus ar ilgesnį laikotarpį situacija kartojasi, ratas sukasi ir vėl gauname pranešimus, atliekame tyrimus. Ko gero, reikės, jog užaugtų kitos kartos, kurios būtų kitaip auklėtos ir turėtų kitokį požiūrį“, – mano pašnekovė.

Pagalbos yra

Smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys gali sulaukti daug pagalbos, tereikia išdrįsti jos kreiptis arba ją priimti, kai siūloma.

„Mūsų rajone moterims gali padėti nevyriausybinės organizacijos, seniūnijų socialiniai darbuotojai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir, žinoma, policija. Reikėtų skatinti moteris nepriimti smurto kaip normos ar nekintančios kasdienybės. Moterys neturi manyti, kad viskas savaime susitvarkys ir smurtas liausis. Reikia ieškoti sprendimų ir imtis veiksmų“, – įsitikinusi D. Mykolaitienė.

Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektas „16 aktyvumo prieš moterų smurtą dienų“ bus tęstinis ir vyks dar dvejus metus.

Bendruomenė nenusigręžia

Susitikime dalyvavusi Vilainių seniūnijos Tiskūnų bendruomenės pirmininkė Vida Vansevičienė pasidalijo, kad jų bendruomenėje smurto prieš moteris problema nėra didelė, tačiau gyventojai stengiasi padėti rizikos grupėje esančioms šeimoms.

„Ypatingą dėmesį skiriame šeimoms, auginančioms mažus vaikus. Pastebime, kad smurtaujama dažniausiai ten, kur liejasi alkoholis. Tai irgi bėda.

Mano akimis, bendruomenė daug kuo ir daug kur gali padėti. Problema – mūsų rankos surištos. Neturime teisės vykti pas šeimas ir patikrinti situacijos vakarais. Turime važiuoti su policijos pareigūnais. O policija nuo mūsų nutolusi, tad artimai bendradarbiaujame su bendruomenės pareigūnais“, – kalbėjo V. Vansevičienė.

Pasak pašnekovės, norint prisibelsti į smurtu įbaugintos, skriaudžiamos moters širdį, tai daryti reikia per artimiausius žmones – per bendruomenę.

„Tokių šeimų neatstumiame – jos netampa atskira respublika. Tai mūsų bendruomenės nariai. Štai pasidžiaugsiu viena sėkmės istorija. Šeimoje buvo smurtaujama. Jie į namus neįsileisdavo net policijos – buvo baisu, bet po truputį radome bendrą kalbą ir gyvenimas susitvarkė, šeima išliko. Moteris labai laiminga. Jei tik paprašo kokios pagalbos, metu viską ir skubu padėti“, – nusišypsojo V. Vansevičienė.