Skydliaukė – žmogaus organizmo veidrodis

„Iki tol, kol man buvo diagnozuotas skydliaukės uždegimas, apie tai nieko nežinojau. Nors visuomet stengiausi maitintis sveikai ir saikingai, tačiau svoris vis tiek augo. Ėmiau galvoti, jog valgau per daug, todėl sumažinau kiekį, o situacija vis tiek nesikeitė. Tuomet pradėjau valgyti tik kartą per dieną, tačiau svoris vis tiek augo it mielių – per daugiau nei metus priaugau beveik 20 kilogramų.

Tuomet po kurio laiko pajutau, jog gulint lovoje ir galvą laikant kiek aukščiau, kaklo srityje, ten, kur yra skydliaukė, ryškėja neaiškus guziukas. Ėmė trikti kvėpavimas, buvo sunku nuryti seiles“, – pirmuosius požymius prisimena kėdainietė Giedrė.

Kamavo nuolatinis nuovargis

Negana to, Giedrė pajuto ir nesiliaujantį nuovargį: „Galėdavau miegoti 12–14 valandų per parą, tačiau vis tiek nuolat jausdavausi išsekusi. Iš pradžių maniau, jog tai įprasta būsena dėl įtempto darbo, tačiau kai internete pradėjau domėtis skydliaukės uždegimo simptomais, nieko nebelaukiau, nes simptomai atitiko mano būseną“, – pasakoja kėdainietė.

Ilgai nelaukusi jauna moteris kreipėsi pagalbos į medikus. Atlikti tyrimai parodė, jog kraujo rodikliai ne tokie, kokie turėtų būti.

„Susirinkau visą galybę rekomendacijų ir kreipiausi į specialistus Kaune. Man buvo diagnozuotas skydliaukės uždegimas. Gydytojai tikino, jog atvykau pačiu laiku, nes toks ilgai besivystęs skydliaukės uždegimas išmuša viso organizmo, ypač hormonų, veiklą. Gydytojas man atliko biopsiją, manydamas, jog gali būti ir kažkas rimčiau, tačiau paaiškėjo, jog tai sunkus uždegimas. Skydliaukės mazgas yra padidėjęs – jis siekia 5–6 centimetrus“, – pasakoja kėdainietė.

Ilgas gydymas

Šiandien gydytojo nurodymu Giedrė vartoja organizmo veiklą reguliuojančius vaistus ir vaistus nuo uždegimo.

„Vaistus gydytojas nurodė vartoti pusę metų, praėjus šiam laiko tarpui turėsiu vėl apsilankyti pas specialistus, kad šie įvertintų, kaip pasikeitė skydliaukės veikla“, – tikina kėdainietė ir priduria, jog skydliaukės uždegimo paūmėjimui labai daug įtakos turi stresas bei įtampa.

[quote author=“Vilija Ramanauskienė“]Diagnozavus hipotireozę vienintelis gydymo būdas yra pakaitinė hormonų terapija. Paprastai šis gydymas yra reikalingas visą likusį žmogaus gyvenimą.[/quote]

„Jei tik „išeinu“ iš savo gyvenimo ritmo, pavyzdžiui, keliuosi, maitinuosi ne tuo pačiu metu kaip įprastai ar patiriu daug streso, iškart pajuntu, jog mazgelis padidėja. Tiesa, vaistus geriu jau daugiau nei dvisavaites ir galiu drąsiai teigti, jog sveikata sparčiai gerėja, o ir svoris krenta“, – rezultatais džiaugiasi Giedrė.

Skydliaukės įtaka žmogui organizmui

Gydytoja endokrinologė Vilija Ramanauskienė primena, jog skydliaukė (liaudiškai dar vadinama strūma) gamina hormonus, kurie išskiriami į kraują ir išnešiojami po visą organizmą. Skydliaukės hormonai dalyvauja energijos apykaitoje, termoreguliacijoje, daro įtaką smegenų, širdies, raumenų bei kitų organų veiklai.
„Skydliaukės veiklą sutrikdyti gali pačios skydliaukės ligos, pavyzdžiui, navikai, mazgai, uždegimai, autoimuninės ligos, skydliaukės veiklą kontroliuojančių smegenų sričių patologija, jodo stoka ar perteklius, kai kurie medikamentai“, – teigia specialistė.

Požymiai neryškūs

– Gydytoja, o kokie yra pirmieji skydliaukės veiklos sutrikimų požymiai?

– Yra dvi skydliaukės veiklos sutrikimų rūšys: kuomet skydliaukės veikla suaktyvėja (hipertireozė) ir priešingai – kuomet slydliaukės veikla yra nepakankama (hipotireozė). Dažnai skydliaukės veiklos sutrikimo požymiai yra labai neryškūs ir nespecifiniai, jų gali ir iš viso nebūti.

Trūkstant skydliaukės hormonų jaučiamas nuovargis, trūksta energijos kasdienei veiklai, kamuoja šalčio pojūtis, sausėja oda, auga kūno svoris, kartojasi vidurių užkietėjimas, vargina bloga nuotaika, vystosi depresija.

Esant skydliaukės hormonų pertekliui žmogus tampa irzlus, nervingas, krenta svoris, padažnėja širdies plakimas, atsiranda „permušimai“, plonėja oda, slenka plaukai, dreba rankos, padidėja prakaitavimas, gali atsirasti akių dirginimas, ašarojimas, išverstakumas.

– Kaip žmogus turi rūpintis savimi, kad išvengtų skydliaukės sutrikimų?

– Skydliaukės ligų išvengti negalime, tačiau galime jas laiku įtarti, diagnozuoti ir laiku pradėti gydyti. Todėl svarbu pajutus sveikatos pokyčius kreiptis pirmiausia į šeimos gydytoją, kuris, išklausęs nusiskundimus ir įvertinęs galimas jų priežastis, atlieka pradinius tyrimus ir siunčia tolimesnei specialisto konsultacijai.

– Jei žmogus ilgai negydys skydliaukės, kokios galimos pasekmės?

– Negydomos tirotoksiozės pasekmės yra širdies veiklos sutrikimai, tokie kaip prieširdžių virpėjimas, paūmėjęs širdies nepakankamumas, insulto rizika, didesnė osteoporozės tikimybė, akių patologija (išverstakumas).

Hipotireozė yra lengvesnė patologija, nesukelianti tokių pavojingų reiškinių. Dažniausiai šiuo atveju tiesiog lėtėja medžiagų apykaita, trūksta jėgų ir energijos, blogėja atmintis, prastėja gyvenimo kokybė. Ilgai nepastebėjus ir negydžius šios patologijos gali ištikti miksedeminė krizė, pasireiškianti kvėpavimo ir virškinimo funkcijų sutrikimu, sumažėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, pernelyg reta širdies veikla, elektrolitų pusiausvyros sutrikimais.

Kartais neišvengiama ir operacija

– Sakykite, kaip vyksta skydliaukės tyrimas? Kaip ji gydoma?

– Skydliaukės patologija yra įtariama pagal paciento nusiskundimus. Apžiūrint pacientą yra įvertinamas kūno sudėjimas (normalus, padidėjusio ar sumažėjusio kūno svorio), čiuopiama skydliaukė (kaklo priekinė apatinė dalis), įvertinamas rankų tremoras (drebulys), akių simptomai (paraudimas, ašarojimas, išverstakumas), odos drėgnumas.

Tuomet atliekamas skydliaukės ultragarsinis tyrimas (echoskopija) ir skydliaukės veiklą reguliuojančio tirotropinio hormono (TTH), prireikus – skydliaukės gaminamų hormonų (FT3, FT4), antikūnų tyrimai.

Diagnozavus tirotoksikozę pirmiausia yra skiriamas medikamentinis gydymas (vaistai). Jei šis gydymas yra nesėkmingas, yra taikomas gydymas radioaktyviu jodu arba operacinis gydymas.

Diagnozavus hipotireozę vienintelis gydymo būdas yra pakaitinė hormonų terapija. Paprastai šis gydymas yra reikalingas visą likusį žmogaus gyvenimą.

– Kada yra neišvengiama operacija?

– Skydliaukės patologijos operacinis gydymas taikomas tuomet, kai įtariamas piktybinis procesas (skydliaukės vėžys), yra dideli skydliaukės mazgai (net ir gerybiniai, jeigu jie blogina žmogaus gyvenimo kokybę: kosmetinis defektas, rijimo ar kvėpavimo sutrikimai). Taip pat jei yra sunki tirotoksikozė, nepasiduodanti medikamentiniam gydymui.

Sirgti gali ir vaikai

Remiantis statistiniais duomenimis, tirotoksikoze (suaktyvėjusia skydliaukės funkcija) per gyvenimą suserga apie 2,5 proc. moterų ir apie 0,6 proc. vyrų. Hipotireozė (skydliaukės veiklos sumažėjimas) yra dažnesnė patologija, pasitaikanti apie 8 proc. moterų ir apie 3 proc. vyrų. Taigi moterys skydliaukės veiklos sutrikimais serga maždaug tris kartus dažniau nei vyrai.

Tačiau gydytojos endokrinologės V. Ramanauskienės teigimu, skydliaukės ligomis gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, net ir vaikai. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms šių ligų tikimybė yra žymiai didesnė.