Skurdą pasišovė mažinti už 300 mln. eurų
Kėdainių rajono ir visos Lietuvos kaimų ir kaimelių plėtra turėtų būti labai sparti. Ekonomika čia turėtų augti kaip ant mielių, skurdas mažėti septynmyliais žingsniais, o socialinės atskirties turėtų lyg ir nebelikti. Mat tokiems prioritetams skirta beveik 300 mln. eurų iš Kaimo plėtros programos 2014–2020 metams, kurią finansuoja Europos Sąjunga. Tiesa, kaip tie pinigai bus panaudoti, kad to skurdo ir socialinės atskirties neliktų, kol kas nelabai ir gali kas pasakyti, juolab kad iki šiol menkai ir viešinta, kas buvo padaryta ir kur nukeliavo tie europiniai milijonai, kurie buvo skirti 2007–2013 metais iš tos pačios Kaimo plėtros programos… Be to, valdininkai net neskuba vertinti, ar pasiekė tuomet keltus tikslus…
Naudos priemonių derinį
Sutikite, 300 mln. eurų, o jei dar tiksliau – 290,8 milijono – didžiuliai pinigai, o jų paskirtis – socialinės įtraukties skatinimas, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėse – labai jau aptaki ir kam bus skirti pinigai, iš tokios formuluotės visiškai neaišku.
Kai jau ne vienerius metus skalambijama, kad kaimai baigia išnykti ir prasigerti, klausimas, ką ir kaip ketinama daryti už 300 mln. eurų, kad toji socialinė įtrauktis didėtų, o skurdas sumažėtų, turėtų būti natūralus ir visiškai suprantamas. Į tokį klausimą norėtųsi gauti labai konkrečius atsakymus. Bet štai su konkretumu, pasirodo, ir yra pati didžiausia problema Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kuri ir atsakinga už tų beveik 300 mln. eurų paskirstymą.
ŽŪM Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėjas Darius Liutkus socialinės įtraukties skatinimo, skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros kaimo vietovėse prioritetą išskirstė į tris dalis.
„Šis prioritetas skaidomas į tris dalis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimo, vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimo ir prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų didinimo, jų naudojimo skatinimo ir kokybės gerinimo kaimo vietovėse.
Veiklų įvairinimas kaimo vietovėse, naujų mažų įmonių kūrimas ir plėtra bei darbo vietų kūrimas bus lengvinamas įgyvendinant kitų priemonių derinį. Pavyzdžiui, pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ bus siekiama skatinti užimtumą, išlaikyti esamas bei kurti naujas darbo vietas, paslaugų plėtrą Lietuvos kaimo vietovėse, plėtoti ne žemės ūkio veiklas ir žemės ūkio ir maisto produktų, visų pirma, skirtų vietos rinkai, perdirbimą ir pardavimą.
Remiantis priemone „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, bus siekiama padidinti Lietuvos kaimo vietovių gyvybingumą ir patrauklumą gyventi bei dirbti, užtikrinant kokybišką paslaugų teikimą, jaunimui, ypač jaunoms šeimoms, kurtis patrauklią infrastruktūrą.
Vietinė plėtra kaimo vietovėse bus skatinama įgyvendinant „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, ir LEADER priemones“, – vardijo skyriaus vedėjas.
D. Liutkus taip pat paminėjo, kad numatoma investuoti į paslaugų teikimui reikalingos mažos apimties infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, į privačios infrastruktūros gerinimą, viešosios paskirties pastatų, ypač reikalingų vietos paslaugoms teikti, kūrimą ir tvarkymą, į kaimo kraštovaizdį, kultūros ir gamtos paveldo išlaikymą, atkūrimą ir atnaujinimą.
O kaip maži kaimeliai?
Numatytas darbų paketas, regis, yra daug žadantis ir aprėpiantis esminius pokyčius bei pakeitimus kaimo vietovėse. Tačiau tokie darbai gali būti veiksmingi rajoniniuose miesteliuose, o ką daryti, kad į visą šį ratą įsitrauktų tie kaimai, kuriuose boluoja kelios vienišos trobos, o jose rymo senyvi žmonės? O ką daryti su tais kaimais, kuriuose, be senolių, gyvena keli jaunesni, tačiau prasigėrę žmonės?
„Tokiose gyvenvietėse bus stiprinamas ekonominis ir socialinis potencialas, kuriama darni gyvenamoji aplinka, pritraukiama papildomų išteklių kaimui vystyti, didinant jų patrauklumą ir gyvenimo kokybę, visų pirma, užtikrinant būtinų paslaugų teikimą ir jų prieinamumą.
Bus siekiama sukurti bei sutvarkyti trūkstamą infrastruktūrą, puoselėti kultūros, gamtos, tautinį paveldą, amatus. Kaimo bendruomenių veiklą, sprendžiant vietovės problemas, užtikrins LEADER priemonės. Šios strategijos turės būti skiriamos pagrindinėms kaimo vietovių problemoms spręsti – užimtumui didinti, socialinėms problemoms, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui“, – vardijo D. Liutkus. Tačiau kaip visa tai bus daroma, taip ir lieka neaišku… Kaip visada – iš ministerijos – nieko konkretaus.
D. Liutkus tikina, kad už beveik 300 milijonų numatoma paremti apie 1 070 ne žemės ūkio verslo kaimo vietovėse projektų, sukurti 3 tūkst. naujų darbo vietų (įskaitant LEADER programą), paremti apie 7 tūkst. kaimo infrastruktūros atnaujinimo projektų.
Prieš sprendžiant, ar šie planai ir ketinimai, kaip išleisti trečdalį milijardo, realūs, reikia palaukti rezultatų. O kol laukiame, galima pasiaiškinti, kokie buvo 2007–2013 metais įgyvendintos kaimo plėtros programos rezultatai.
Toli pavyzdžių ieškoti netreikia
Pasirodo, ir ankstesnėje Kaimo plėtros programoje, kuri buvo įgyvendinta 2007–2013 metais buvo net labai panašus tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo vietovėse. Na, pripažinkime, iš esmės tai – vienas ir tas pats, kas sumanyta ir šioje programoje, tik pavadinta kitaip. Ir skirta šiam tikslui tuomet buvo visi 375,4 mln. eurų, o dabar – beveik 300 mln. eurų.
ŽŪM pateiktais duomenimis, iki 2015 metų už šias lėšas buvo paremti 953 verslo kūrimo projektai, paremti 365 kaimo turizmo veiklos projektai, sukurtos 5 067 naujos darbo vietos, atnaujinti ir išsaugoti 205 kaimo paveldo objektai, pakeistos 11 882 asbesto stogų dangos, rekonstruoti 702 visuomeninės paskirties pastatai, atnaujinta ir išsaugota 763 kaimo kraštovaizdžio komponentų ir visuomeninės paskirties erdvių, įsteigta 20 tradicinių amatų centrų, pralėsta plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūra į kaimo vietoves – įrengta 485 km optinio pluošto kabelinių linijų ir įgyvendinta 314 savivaldybių inicijuotų įvairių kaimo infrastruktūros gerinimo projektų.
Vertinti neskuba
Nors 2007–2013 Kaimo plėtros programos laikotarpis pasibaigė prieš trejus metus, galutinių vertinimų, kurie aiškiai įvardytų, ar pinigai įsisavinti taip, kaip buvo suplanuota, kol kas dar nėra.
Matyt, dar kurį laiką teks palaukti, kol paaiškės, ar kaimuose verslas plečiasi, ar sukurtos darbo vietos tenkina darbuotųjų lūkesčius, ar paremti projektai atneša pelno, ar atnaujinti kraštovaizdžio komponentai ir įsteigti amatų centrai sulaukia nors menkiausio gyventojų dėmesio…
