Situacija Dotnuvoje kaista
Situacija dėl prastai tvarkomų kelių Dotnuvos seniūnijoje ir toliau kaista. Bendri valdžios bei gyventojų atstovų susirinkimai ne tik nedavė apčiuopiamų rezultatų, bet dar labiau sukiršino abi puses. Seniūnas dievagojasi, kad daro viską, kas įmanoma, tuo tarpu grupelė miestelėnų niekaip negali patikėti, kad valdininkas sugeba tik tiek. O seniūnas, neapsikentęs žmonių nepasitenkinimo, prakalbo net ir apie atsistatydinimą.
Keliai tragiški – kieno kaltė?
Dotnuviečiai mus pasikvietė apžiūrėti vieną iš žvyrkelių, kurį jau daugybę metų kelis kartus per metus greideriuoja už savo pinigus.
„Žiūrint į kelią, vedantį Šiaudinės ir Noreikiškių kaimų link, apima filosofinės nuotaikos. Žmonijai pasiekus technologines aukštumas, kai palydovai bando šturmuoti Marsą, mūsų kelias liko, turbūt, lygiai toks, koks buvo prieš šimtmetį, o gal net ir prastesnės būklės nei tuomet. Šis ruduo ypač nedėkingas keliams, daug drėgmės – duobės žvyrkeliuose veriasi geometrine progresija. Kelių kilometrų kelionė šiuo keliu iš ir į namus tampa tikra kančia, nes jausmas toks, lyg važiuotum per kopėčias. Labai norime, kad ši situacija pasikeistų“, – kalbėti apie ne itin smagią temą juokaudamas pradeda Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas, gyvenantis Dotnuvos seniūnijos Noreikių kaime.
Liudo kaimynas ūkininkas Jeronimas Karosas atsimena ir geresnius laikus, kai minėtas kelias buvo prižiūrimas kruopščiau.
„Dėl tokių baisių seniūnijos kelių kalta rajono valdžia – tiek meras, tiek administracijos vadovas, čia ne vien seniūno kaltė. Kad neskiria dėmesio keliams, tai tikrai baisu. Nemažai tenka važinėti po kitas savivaldybes, ten tokių kelių tikrai nėra. Pas mane atvažiuojančio pienovežio vairuotojas, per parą statau apie 2 000 t pieno, kaskart burba, kad tokio baisaus kelio kaip link manęs niekur nėra. Mokame didžiulius mokesčius, o mums to dėmesio nėra jokio, absoliučiai. Atsimenu laikus, kai šis kelias buvo greideriuojamas ir keturis kartus per metus, o dabar kas“, – piktinasi garbaus amžiaus ūkininkas, laikantis apie 100 pieninių karvių.
[quote author=“J. Karosas“]Mokame didžiulius mokesčius, o mums to dėmesio nėra jokio, absoliučiai.[/quote]
Pašnekovai nesureikšmina tik kelio, vedančio jų namų link, problemos, juos labiausiai piktina, kad tokių prastų žvyrkelių seniūnijoje tikrai ne vienas.
„Kelias į Noreikius yra labai prastos būklės, tačiau seniūnijoje yra ir dar baisesnių žvyrkelių. Mūsų gimnazijos autobusas per dieną nuvažiuoja maždaug 190 km, apie 100 km iš jų yra žvyrkeliai. Vairuotojas skundžiasi, kad tenka važiuoti tokiais keliais, kuriais dėl itin prastos jų būklės neįmanoma judėti didesniu nei 20 greičiu. Na, ne taip tie keliai turi būti prižiūrimi. Šiame laikmetyje neturėtų būti tokių sunkiai išvažiuojamų kelių“, – stebėjosi L. Tauginas.
Bado pirštais vieni į kitus
Dėl šio keliuko tvarkymo minėtų kaimų gyventojų ir Dotnuvos seniūno nuomonės bei apskaita kardinaliai išsiskiria. Žmonės tikina, kad šis kelias praeitais metais buvo greideriuotas tik vieną kartą. Tuo tarpu seniūnas tvirtina, kad greideris važiavo keliskart, negana to, minėto kelio atkarpa iki geležinkelio pervažos buvo tvarkoma ir rimčiau – buvo išpilta 14 priekabų po 18–20 m3 žvyro.
„Dotnuvos miestelio Sodų ir Gėlainių gatvės pernai buvo greideriuotos du kartus, dar ir žvyro pylėm. Šiais metais žvyruosim ir likusią šio kelio atkarpą. Jei gyventojai greiderį matė tik vieną kartą, tai nereiškia, kad tiek kartų ir buvo greideriuota – jis čia važiavo pavasarį ir rugpjūčio mėnesį. Juk nesėdi pro langą ir nežiūri, kada tas greideris važiuoja. Tuos žvyrkelius labiausiai suniokoja sunkiasvorė ūkininkų technika. Pernai žvyrkeliai duobėmis buvo labiausiai nusėti po to, kai prasidėjo cukrinių runkelių išvežimas, dar lietingi orai prisidėjo… Tada kelių būklė tikrai liūdna tapo. Tad jei ūkininkai savo technika sugadino tuos kelius, tai jie patys ir turėtų sutvarkyti tai, ką pridirbo. Kodėl iš visų mokesčių mokėtojų kišenės turi būti tvarkoma tai, ką sugadina keli žmonės“, – priekaištų kai kuriems ūkininkams negailėjo Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas.
Daugiau atsakomybės ūkininkams
Taip pat jis tvirtina, kad seniūnijoje gausu pakankamai stambių ūkininkų, tačiau tik nedidelė dalis jų prisideda prie seniūnijos kelių tvarkymo.
„Prie seniūnijos žvyrkelių priežiūros oficialiai savanoriškai prisideda tik trys seniūnijos ūkininkai. Tai Sigitas Giknius, Algimantas Kižauskas ir Albinas Staugas – šie žmonės ne tik visada susitvarko jų technikos apterštus ar apgadintus kelius, bet ir niekieno neraginami reikalui esant nugreideriuoja nemažus ruožus seniūnijos kelių. Ačiū jiems. Jei visi ūkininkai būtų tokie pilietiški, tai nei kelių problemos, nei šio straipsnio nereikėtų“, – pasakoja seniūnas.
Dar pašnekovas stebėjosi, kad nemažai ūkininkų, kurie nenori prisidėti prie kelių tvarkymo, nenoriai dalyvauja ir seniūnijos savivaldoje.
„Jei norime geros tvarkos miestelyje, svarbus kiekvieno gyventojo indėlis. O ta nedidelė grupelė žmonių, aktyviausiai reiškiančių nepasitenkinimą, kurios nemažą dalį sudaro ūkininkai ir verslininkai, ne tik patys nenori būti seniūnaičiais, bet net ir jų rinkimuose nedalyvauja. Dabar pagal pasikeitusį savivaldos įstatymą seniūnas išplėstinėje seniūnaičių ir visuomenės atstovų sueigoje, kurioje sprendžiami metų biudžeto išlaidų klausimai, net neturi balsavimo teisės. Seniūnas gali tik teikti pasiūlymus, o galutinį sprendimą turės priimti išplėstinės seniūnaičių sueigos nariai. Tad jei gyventojai mato seniūnijoje problemas, kodėl nenori prisidėti prie konstruktyvaus jų sprendimo ir sugeba tik reikalauti? Tegul ateina į biudžeto svarstymus, matys, kiek kam pinigų yra skiriama, padės nuspręsti, kur tikslingiausia juos panaudoti, gal ir man kokią išganingą mintį pateiks, kaip už turimas lėšas kelius geriau prižiūrėti, būčiau labai dėkingas. Tada nereikės nei pirštu badyti, kad kitose seniūnijose yra daugiau daroma, nei skųstis. Dar norėčiau pabrėžti, kad už tvarką seniūnijoje ir jos grožį atsakingi ne tik mes, valdininkai, bet ir žmonės. Ten, kur iniciatyvios ir aktyvios bendruomenės bei atskiri gyventojai, ten ir tvarkos daugiau“, – įsitikinęs V. Grigas.
