Sirutiškiečiai atstatė nuvirtusį gandralizdį
Sirutiškiečiai kaip tarė, taip ir padarė. Susivieniję kartu atstatė gandralizdį. Beje, tai padaryti nebuvo taip paprasta, mat prikeikė ne tik rankų, bet ir galingos ūkininkų technikos – frontalinio keltuvo/ Asmeninio archyvo nuotr.
Sirutiškis pelnytai gali būti vadinamas Lietuvos gandrų mylėtojų sostine. Žmonės čia ne tik kasmet rengia gandrų išlydėtuvių šventes, bet ir realiai rūpinasi, kad gandrai šiame krašte gyventų ir perėtų jauniklius. Šiemet nuvirtus daugiau nei du dešimtmečius stovėjusiam gandralizdžiui, sirutiškiečiai kaipmat susibūrė talkon ir jį atstatė.
Kaime yra penki gandralizdžiai
Nors kaime tėra penki gandralizdžiai, Sirutiškio gyventojai Lietuvos nacionaliniam paukščiui skiria daug dėmesio, globos, pagarbos.
Seniausias gandralizdis yra Sirutiškio dvare, ant elektros stulpo. Prieš tai gandrai lizdą buvo susikrovę ant vandens bokšto. Jį 1999 metais nugriovus, paukščių perėjimo vieta buvo perkelta ant elektros stulpo.
Daugiau nei du dešimtmečius gandro lizdą laikęs stulpas šiemet neatlaikė – gandralizdis nuvirto. Tai pastebėję sirutiškiečiai kaipmat ėmėsi veikti – tarėsi, kaip atstatyti gandrų namus, juk jų sugrįžtuvės jau visai čia pat.
„Ant šio stulpo gandralizdis buvo iškeltas 2000 metais, pavasarį. Čia per visus tuos metus buvo išperėti net 74 gandriukai“, – dėstė kaimo gandrų gyvenimą nuolat stebintys ir fiksuojantys Henrikas ir Violeta Dociai.
Stiprybė – vienybėje
Kaip tarė sirutiškiečiai, taip ir padarė. Susivieniję kartu atstatė gandralizdį. Beje, tai padaryti nebuvo taip paprasta – prikeikė ne tik rankų, bet ir galingos ūkininkų technikos – frontalinio keltuvo.
Čia pagalbos ranką ištiesė vietos ūkininkai Arūnas ir Ignas Sereikos.
„Dar kartą pasitvirtino posakis, kad visi kartu – galime daug! Ačiū Sirutiškio bendruomenės nariams, kad susivienijo ir pastatė naują gandralizdį, kad Sirutiškio gandrai turėtų kur sugrįžti ir šį pavasarį“, – dėkojo Kristina Kulbienė, Sirutiškio bendruomenės centro narė.
Sirutiškiečiai puoselėja gandrinių tradiciją
Sirutiškiečiai jau penkiolika metų puoselėja gandrinių tradiciją. Švenčių metu jie sveikina ir tėvus, kuriems gandrai nuo praėjusių metų rugpjūčio 24 dienos iki šių metų rugpjūčio 24-osios atnešė kūdikį.
Kadangi kaime dauguma gyventojų vyresnio amžiaus, vietiniai džiaugiasi, jei bendruomenė padidėjo nors vienu kūdikiu.
Skaičiuojama, kad per penkiolika šventės metų gandrai į kaimą galėjo atnešti daugiau nei dvi dešimtis vaikų.
1 Komentaras
Šaunuoliai.