Sinagogos remonto darbai pristabdyti
Savivaldybė mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos pinigais pradėjusi kapitaliai remontuoti ir restauruoti privačią Smilgos gatvėje esančią XIX amžiaus sinagogą, priklausančią Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, priversta mažinti tempą. Šiuo metu sinagogos restauravimo darbai pristabdyti dėl archeologinių kasinėjimų.
Ne vieno šimto tūkstančio eurų pareikalausiantys darbai, planuojama, turėtų užtrukti apie porą metų. Litvakai Kėdainių savivaldybei sinagoga leis naudotis apie 50 metų, tad jei pavyktų iki galo įgyvendinti šį projektą, atnaujintomis sinagogos patalpomis, žadama, galės naudotis Dailės mokyklos mokiniai bei krašto menininkai. Atnaujintas pastatas pagyvins ir miesto turizmo maršrutą.
Šiemet – tik išorė
Šiuo metu atliekami Smilgos gatvėje esančios sinagogos kapitalinio remonto ir restauracijos darbai pareikalaus net kelių šimtų tūkstančių eurų.
„Šiais metais numatoma atlikti sinagogos išorės konstrukcijų kapitalinį remontą.
Bus stiprinamos pastato išorės konstrukcijos, sutvarkomos pažeistos pamatų ir sienų mūro vietos, naujai perdengiamas stogas, keičiami langai ir durys, atkuriami sunykę fasadų dekoro elementai ir autentiškos nuogrindos fragmentai. Bus įrengiami elektros magistraliniai ir lauko vandentiekio/nuotekų tinklai.
Kitais metais numatoma atlikti sinagogos pastato vidaus patalpų pritaikymo Dailės mokyklai kapitalinio remonto ir restauravimo darbus.
Pastato išorės rangos darbams skirta 283 tūkst. Eur.
Lėšos šiems darbams yra skirtos iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto. Statybos darbai turėtų būti baigti 2020 kovo mėnesį“, – komentuoja savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja Audronė Naujalienė.
Europos Sąjungos skiriama pinigų dalis – 240,0 tūkst. eurų, o savivaldybės – 42,5 tūkst. eurų.
Darbai pristabdyti
Sinagogos kapitalinio remonto ir restauracijos darbus atlieka UAB „Tarda“.
Šiuo metu jau yra pakeistas pastato stogas, artimiausiu metu planuojama pradėti fasado remonto darbus.
„Su kultūros paveldo objektais dirbti visada iššūkis, nes tai sudėtingi ir kaskart pateikiantys įvairių netikėtumų darbai. Kiekvienas toks objektas turi savų problemų.
Šiuo metu Smilgos gatvės sinagogoje restauracijos ir remonto darbai yra pristabdyti, nes reikalingi archeologiniai tyrimai. Be jų mes negalime tvarkyti pastato pamatų bei atlikti kitų darbų.
Stogą jau sutvarkėme, dabar reikėtų padaryti lietaus nuvedimo sistemą, tačiau jos imtis negalime, nes projekte ją numatyta įrengti po žeme, o kol archeologai neatliko savo darbo, mes nieko kasinėti negalime.
Iš patirties žinau, kad su paveldosaugos objektų darbais labai neįsibėgėsi, jiems reikalingas laikas, nes nuolat išlenda įvairių netikėtumų bei problemų, kuriems prireikia projekte nenumatytų sprendimų, o kartais ir lėšų“, – sako kėdainietis, patyręs kultūros paveldo tvarkybos darbų specialistas, vienas iš bendrovės „Tarda“ savininkų Tadas Stefanovičius.
Sinagoga – litvakų nuosavybė
Nepaisant to, kad Smilgos g. sinagoga iš išlikusių miesto sinagogų yra statyta vėliausiai, kol kas ji yra ir prasčiausios būklės. Turtingo XIX a. Kėdainių žydo siuvėjo Iljos Vilnerio (todėl dažnai vadinama Vilnerio sinagoga) iniciatyva bei lėšomis pastatyta sinagoga pastaruoju metu stovėjo apleista ir nenaudojama.
Tuo tarpu kitos dvi išlikusios Kėdainių sinagogos yra tikra miesto pažiba, traukos objektai, kasmet į Kėdainius priviliojantys tūkstančius turistų, taip pat puikios erdvės krašto žmonių kultūrinei veiklai.
Be senokai restauruoto ir aktyviai naudojamo dviejų sinagogų komplekso dabar sunkiai įsivaizduojamas miesto gyvenimas.
Šiuo metu Žieminėje sinagogoje veikia Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras, kuris per metus pritraukia net apie 10 tūkst. lankytojų. O šalia esančioje Vasarinėje sinagogoje yra įsikūrusi Dailės mokykla.
Kadaise gausią žydų bendruomenę turėjusius Kėdainius dažnai aplanko žydų kilmės turistai, kurie ypač domisi mūsų krašto žydų tautiniu paveldu. Tad atnaujinta dar viena sinagoga dar labiau praturtins bei papuoš miesto turizmo išteklius.
Vilnerio sinagoga daugybę metų buvusi nenaudojama kasmet nyko, o jos būklė ėmė kelti rimtą nerimą – prakiuro stogas, dėl to puvo perdangos, nyko pamatai ir kitos statinio konstrukcijos. Sovietmečiu čia veikė sandėliavimo patalpos, vėliau joje buvo įrengtos parduotuvės, sandėliai. O pastaruoju metu sinagoga tapo niekam nereikalinga.
Minėtos atnaujintos sinagogos priklauso Kėdainių rajono savivaldybei, kuri prieš gerą dešimtmetį pasirūpino, kad jos būtų suremontuotos bei pritaikytos bendruomenės poreikiams.
Tuo tarpu Vilnerio sinagoga yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nuosavybė. Kadangi Kėdainiuose šios tautybės žmonių bendruomenės nėra, Vilnerio sinagoga jos savininkai prieš keletą metų nusprendė leisti pusšimtį metų neatlygintinai naudotis savivaldybės administracijai.
