Silpnesnėms, bet perspektyvioms mokykloms – papildomi pinigai iš valstybės

Kas laukia neperspektyvių mokyklų, valdžia įvardinti nedrįsta

Silpnesnes, bet perspektyvias mokyklas šiais metais planuojama pastūmėti link aukštesnių pasiekimų rezultatų ir Europos Sąjungos pinigais. Tarp tokių mokyklų – ir trys Kėdainių rajono: Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, Labūnavos pagrindinė mokykla ir Šėtos gimnazija. Jos pripažintos silpnomis geros mokyklos požymių raišką turinčiomis mokyklomis, todėl jau šiemet gaus papildomą finansavimą – kokybės krepšelį ir kitų rajonų stipresnių mokyklų bei konsultantų padedamos, bandys gerinti savo mokinių pasiekimus.

O kas laukia tų rajono silpnų kaimo mokyklų, kuriose ekspertai neįžvelgia geros mokyklos požymių, rajono valdžia įvardinti kol kas nedrįsta ir tik puse lūpų užsimena, kad pertvarkos laukia pirmiausia tų ugdymo įstaigų skyrių, kuriuose yra jungtinės klasės.

Papildomai finansuos 180 mokyklų

Kokybės krepšelį – tikslines lėšas, skirtas mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti, gaus 180 šalies mokyklų, tarp kurių yra ir trys minėtos Kėdainių rajono ugdymo įstaigos.

Per dvejus metus šioms mokykloms bus skirta daugiau kaip 24 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Pinigai daugiausia bus skirti 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti: konsultacijoms, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai gerinti ir priemonėms įsigyti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, mokymosi ir švietimo pagalbai, lyderystei mokykloje skatinti ir kitoms veikloms.  

Viliamasi, kad šios investicijos sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens skaičių ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių. Taip pat tai turėtų prisidėti prie ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų.

[quote author=“J. Lukoševičius“]Sprendimai laukia dėl mokyklų skyrių, kuriuose yra jungtinės klasės, vidaus struktūros pertvarkymų.[/quote]

Atrinko ekspertai

Kurioms mokykloms skirti papildomą finansavimą, nuspręsta sudarius stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą ir silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą.

Mokykloms atrinkti į šį sąrašą buvo naudojami nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai, taip pat mokyklų išorinio vertinimo, kurį atlieka Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, duomenys.

Atrenkant mokyklas atsižvelgta, kokia mokinių savijauta, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir panašius kriterijus.

Mokyklas atrinko ekspertų komisija, kurią sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovai.

Vienam vaikui – 354 eurai

Įsisavinant europinius pinigus numatyta, kad papildomą finansavimą – kokybės krepšelį – gaus tiek silpną, tiek ir stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos, kurios bendradarbiaus tarpusavyje. Stipriosios dalinsis patirtimi su silpnesnėmis ir kartu su konsultantais padės šioms tobulinti ugdymo procesą.

Kokybės krepšelio dydis vienam besimokančiam mokiniui vieneriems mokslo metams yra toks: silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioje mokykloje – 354 eurai, o stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčioje mokykloje – 127 eurai.

[quote author=“Aut. past.“]Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, Labūnavos pagrindinė mokykla ir Šėtos gimnazija papildomai turėtų gauti po 354 eurus metams už kiekvieną besimokantį vaiką.[/quote]

Nė viena stipri Kėdainių mokykla neįtraukta į šį projektą, tad finansavimo gali tikėtis ir savo biudžetą kaip reikiant papildyti tik silpną geros mokyklos požymių raišką turinti Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, Labūnavos pagrindinė mokykla ir Šėtos gimnazija.

Jos turėtų gauti po 354 eurus metams už kiekvieną besimokantį vaiką.  

Turės prisidėti ir savivaldybė

85 proc. kokybės krepšelio lėšų šios mokyklos gaus kaip europinius pinigus iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Likusius 15 proc. joms turėtų skirti savivaldybė.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus, paskaičiuota, kad savivaldybei prie šio projekto reikės prisidėti 12 tūkst. eurų. Tačiau ar šie pinigai bus skirti, paaiškės tik tuomet, kai rajono Taryba svarstys 2019 metų savivaldybės biudžetą.

Beje, mokykloms skirtus pinigus savivaldybė galės susigrąžinti į savo biudžetą – ministerija šias išlaidas padengs tokiu atveju, jei Kokybės krepšelį gausiančios mokyklos pasieks atitinkamų rezultatų.

Tobulino planas – dvejiems metams

„Mokyklos, kurios turi silpną geros mokyklos raišką, tai mokyklos, kurioms dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyksta sumažinti mokinių mokymosi pasiekimų skirtumų, apskritai mokinių pasiekimai nėra geri. Tokioms mokykloms su projekto konsultantų pagalba bus sudarytas veiklos tobulinimo planas, kuriame bus numatyta, ką ir kaip gerinti, o po to skiriamos lėšos.

Po dvejų mokslo metų nuo mokyklos veiklos tobulino plano įgyvendinimo bus matuojama mokyklos padaryta pažanga – silpną geros mokyklos požymių raišką turinčiose mokyklose padaryta pažanga bus matuojama atliekant mokyklos veiklos išorinį vertinimą.

Pažanga bus laikoma padaryta, jei iš kiekvienos vertintos srities ne mažiau kaip vieno rodiklio įvertinimas bus pagerėjęs ir iš dešimties vertintų rodiklių bus ne mažiau kaip šešių rodiklių įvertinimas pagerėjęs“, – „Rinkos aikštei“ sakė Alvydas Puodžiukas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas.

Išlaidas savivaldybėms kompensuos

Partnerystės sutartys tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir savivaldybių turėtų būti pasirašytos sausio mėnesį.

Pagal šias sutartis 85 proc. kokybės krepšelio lėšų ministerija mokykloms ketina pervesti vieneriems mokslo metams. Likusius 15 proc. lėšų turėtų būti suinteresuotos pervesti ir savivaldybės, nes, pasiekus teigiamų rezultatų, šios lėšos bus kompensuojamos.

[quote author=“ A. Puodžiukas“]Jeigu skirtume pinigų mokyklai, kuri perspektyvoje bus likviduota, tai būtų nedovanotinas valstybės pinigų švaistymas.[/quote]

„Bet jeigu po metų paaiškės, kad numatyti pokyčiai mokyklose neįvyko, savivaldybei šios lėšos nebus kompensuojamos.

Kokybės krepšelio lėšos mokyklai skiriamos 2 metams.

Projektas truks iki 2020 metų, o jei bus nustatyta, kad jis pasiteisino, galės būti tęsiamas įtraukiant į jį ir kitas mokyklas“, – sako A. Puodžiukas.

Pinigai – tik perspektyvioms mokykloms

Šis ministerijos atstovas tikina, kad papildomi pinigai – kokybės krepšelio lėšos – bus skiriamos tik perspektyvioms ir galinčioms savo rezultatus pagerinti mokykloms.

„Jeigu skirtume pinigų mokyklai, kuri perspektyvoje bus likviduota, tai būtų nedovanotinas valstybės pinigų švaistymas“, – tikina A. Puodžiukas.

Paklaustas, kas laukia tų mokyklų, kurių perspektyvų ekspertai neįžvelgia, ministerijos atstovas pateikia diplomatišką atsakymą: „Ne ministerija, o savivaldybės taryba yra mokyklų savininkė, todėl tik ji ir priima sprendimus dėl mokyklų tinklo rajone.“

Savivaldybės atsakymai – migloti

Regis, ekspertų komisija atliko didelį darbą ir įvardydama stiprią ir silpną geros mokyklos požymių raišką turinčias ugdymo įstaigas, palengvino regionų švietimo sistemos pokyčių planuotojų darbą. Planuojant mokyklų perspektyvas šiems būtų tiesiog protinga atsižvelgti į sudarytus sąrašus ir planuojant mokyklų tinklo pertvarką, numatyti, kurios mokyklos iš silpnesnių, turi daugiau perspektyvų.

Tačiau Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyrius šio ekspertų nuveikto darbo, panašu, kad pernelyg nesureikšmina ir akcentuoja tik tai, kad kokybės krepšelio projekto tikslas – pastiprinti silpną geros mokyklos požymių raišką turinčias mokyklas, o kokios perspektyvos laukia kitų rajono mokyklų – nutyli.

Kėdainių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrasis planas patvirtintas dar 2016 metų gegužės 27 dieną savivaldybės Tarybos sprendimu. Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, paprašytas nurodyti, kokias pagrindines švietimo įstaigų tinklo pertvarkas planuojama atlikti ir kada, nedaugžodžiauja: „Artimiausiu metu švietimo įstaigų tinklo pertvarkos neplanuojamos.“

Paprašytas įvardinti, kurios Kėdainių rajono mokyklos neturi perspektyvų ir neliks kitos išeities kaip jas uždaryti, J. Lukoševičius taip pat vengia konkretumo: „Sprendimai laukia dėl mokyklų skyrių, kuriuose yra jungtinės klasės, vidaus struktūros pertvarkymų.“