Šiemet Kėdainiai sulaukė daugiau turistų
Vieni rudenį skaičiuoja viščiukus, o kiti – turistus. Kėdainių turizmo vadybininkai šį rudenį turi kuo džiaugtis – turistų šiame škotišką paveldą turinčiame mieste padaugėjo 6 procentais. Jie atvyksta ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš kitų žemynų. Vis daugėja čia ir tų, kurie nostalgijos vedami ieško savo šaknų.
Lankytojų skaičius auga
„Tikslaus lankytojų ir turistų, pabuvojusių mieste ir rajone, skaičiaus nustatyti neįmanoma. Kas gali suskaičiuoti, kiek, tarkime, žmonių apsilankė Lietuvos geografiniame centre? Visai kas kita yra muziejai – juose vedami tikslūs lankytojų srauto duomenys. Apsilankiusiųjų skaičių fiksuoja Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, per aštuonis šių metų mėnesius sulaukęs 4 890 lankytojų. Džiugu tai, kad šis skaičius – 6 proc. didesnis negu pernai.
Didžioji dalis lankytojų Kėdainiuose svečiavosi būtent vasaros metu – net 3 274 žmonės“, – džiugiomis naujienomis dalijosi Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Edita Mongirdaitė.
Viešbučiuose apsistojo 3,5 tūkst.
Kėdainių mieste ir rajone yra šešios turistus apgyvendinančios įstaigos – viešbučiai-restoranai „Grėjaus namas“ ir „Smilga“, svečių namai-restoranas „Novus Rex“, viešbutis „Raganė“, Šėtos gatvėje esantys svečių namai „Sandra ir Ko“ bei Akademijos svečių namai.
„Noriu pabrėžti, kad pagal Turizmo įstatymą turistu laikomas žmogus, toje vietoje užsisakęs nakvynę. Neturime galimybės kiekvieno užsukančio išsiklausinėti, ar jis nakvojo mieste, ar ketina čia nakvoti. Kalbant apie tikruosius turistus, Kėdainių miesto apgyvendinimo įstaigose per pirmąjį šių metų pusmetį apsistojo 3 517 asmenys“, – pasakojo E. Mongirdaitė.
Populiariausias – Radvilų mauzoliejus
Ne tik Kėdainių mieste, bet ir visame rajone pilna lankytinų vietų. Tad kur dažniausiai patraukia į Kėdainius atvažiavę žmonės? E. Mongirdaitė pastebėjo, kad pavieniai lankytojai daugiausia apsiriboja senamiesčiu, o organizuotos grupės lankosi muziejuose ir bažnyčiose.
„Atvykusios organizuotos grupės aplanko Radvilų mauzoliejų, labai populiarus Daugiakultūris centras. Jį aplankiusieji lieka labai patenkinti, nes tai išties unikalus objektas, o be to, istorikės labai profesionaliai ir įdomiai pasakoja apie žydų Kėdainiuose istoriją, jų papročius, sinagogos architektūrą. Rajone itin lankomas ir 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje, Česlovo Milošo tėviškė. Grupėms labai aktualu edukacijos, degustacijos. Stengiamės pasiūlyti, jeigu tuo metu yra naujovių ir jei žmonėms patinka. Gerai įvertinamos degustacijos ir edukacijos populiarėja, grupių atvyksta vis daugiau“, – pasakoja pašnekovė.
Atvyksta ir nostalgijos vedami
Lietuvos centre esančiu nedideliu, tačiau labai unikaliu miestu žavisi ne tik lietuviai, čia užsukantys ir iš kaimyninių, ir iš tolimesnių šalies vietovių, bet ir užsieniečiai. Bendrame lankytojų sraute užsieniečių dalis sudaro 30 proc. visų lankytojų, kai tuo pat metu pernai sudarė penkiais procentais mažiau. Daugiausia tai – lenkai, atvykstantys ir kaip pavieniai asmenys, ir grupėmis.
„Kurį laiką buvo pastebimas atvykstančių lenkų skaičiaus sumažėjimas, tačiau pastaruoju metu jų skaičius ir vėl išaugo. Lenkai sudaro daugiau nei pusę užsienio lankytojų Kėdainiuose. Daug žmonių sulaukiame iš kaimyninės Latvijos, Vokietijos, Izraelio ir kitų šalių, kuriose gyvena žydiškų šaknų turintys žmonės.
Apsilanko ir egzotiškų šalių piliečiai. Daugiausia tai – Lietuvoje pagal mainų programas studijuojantys jaunuoliai, pagal projektus tam tikrose įstaigose ar įmonėse besisvečiuojantys užsieniečiai ir Lietuvių palikuonys iš tokių šalių, kaip Brazilijos ar Australijos. Pastarieji ieško, kur jų prosenelių namai stovėję, kur yra artimųjų kapai. Tai vadiname nostalginiu turizmu“, – šyptelėjo Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė.
Dirba ir sekmadieniais
Vasaros sezono metu Turizmo ir verslo informacijos centro durys atviros nuo pirmadienio iki sekmadienio.
„Šeštadieniai pasiteisina, tačiau sekmadienį lankytojų mažai, pirmadieniais beveik nebūna, užsuka tik užsieniečiai. Šeštadieniais atvyksta nemažai šeimų.
Akivaizdu, kad kol kas stokojame pramogų vaikams ir patogumų su neįgaliųjų vežimėliu judėti senamiestyje bei pasiekti objektus.
Rugsėjo 27 d. – Pasaulinė turizmo diena, kuri skelbia „Turizmas visiems“, reikia galvoti, kaip lankymą padaryti prieinamesnį visiems“, – patikino E. Mongirdaitė ir pridūrė, kad po gimtąją šalį keliaujantys lietuviai jau įprato, kad turizmo informacijos centrai visoje Lietuvoje dirba ir sekmadieniais, todėl su laiku keliaujančiųjų savaitgaliais tik daugės.
Užsieniečiai nelieka abejingi
Kėdainių senamiestis tiesiog alsuoja čia kelis šimtus metų viešpatavusių škotų dvasia.
„Į Lietuvą atvykę škotai ieško Lietuvos. Kai jie apsilanko pas mus ir išsikalbame, kad čia gyveno škotai, kurie buvo labai įtakingi, čia statėsi gražius mūrinius namus, kad mūsų gražiojoje evangelikų reformatų bažnyčioje mišios skambėjusios škotų kalba, kai aplankome Arnetų namą ir aš jiems pasakau, kad šiomis grindimis vaikščiojo jų tėvynainiai, – škotai nelieka abejingi, – pasakoja Kėdainių turizmo ir verslo informacijos vadybininkė. – Kėdainiai yra ideali vieta smalsiam, istorija besidominčiam žmogui, kuris ieško ne vien pigių pramogų.“
Moteris papasakojo, kad kartą Kėdainiuose viešėję italai šį miestą įvardijo mažąja Škotija: „Viename itališkame žurnale buvo išspausdintas straipsnis apie Kėdainius, kuriame rašė, kiek čia škotiško paveldo išlikę, ir pavadino mūsų miestą šitaip skambiai.“
Kėdainiai nuo seno garsėja savo išpuoselėtu, viduramžių architektūrą išsaugojusiu senamiesčiu, kuris savo amžiumi gali lygiuotis į didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos senamiesčius. Gali mūsų puikus miestas pasigirti ir vienu iš seniausių gotikiniu paveldu Lietuvos mastu – Šv. Jurgio bažnyčia.
Turi Kėdainiai ir turtingą istoriją, ir gatveles, kurių grindinį mindė nepaprastai talentingi žmonės bei kuriose susimaišė skirtingos kultūros bei tautybės. Todėl nenuostabu, kad į Lietuvos viduryje įsikūrusiame mieste kasmet stabteli tūkstančiai keliautojų.
