Sieks teisingesnio apmokėjimo
Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis inicijavo Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos gydytojų sąjungos kreipimąsi į LR Vyriausybę, Sveikatos apsaugos ir darbo bei Sveikatos ministerijas dėl to, kad medikams skubiai būtų sumažinta biurokratinė našta, kuri šiuo metu labai apsunkina sveikatos priežiūros įstaigose dirbančiųjų medikų galimybę gauti didesnę ligos išmoką.
„Mūsų kreipimosi tikslas ir pagrindinis prašymas yra atsižvelgus į pandeminę situaciją ir ligos aplinkybes mažinti šią biurokratinę naštą ir trumpinti bei lengvinti procesą, kad medikai, nelemtai užsikrėtę virusu, gautų bent jau adekvačias išmokas nedarbingumo metu.
Medikai kasdien rizikuoja, atrodytų, paprasčiausiuose dalykuose, nes nė vienas gydytojas ir slaugytoja negali išlaikyti to reikalingo 2 metrų atstumo ir 15 minučių kontakto, nes jie tiesiog negalėtų tinkamai gydyti ir slaugyti savo sunkiai ir labai sunkiai sergančių pacientų, o to mes norime mažiausiai,“ – sako rajono mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis.
Praėjusią savaitę vykusiame išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje pritarta Kėdainių rajono mero pavaduotojo P. Aukštikalnio inicijuotam ir kartu su Lietuvos gydytojų sąjunga parengtam siūlymui, kaip spręsti susidariusią problemą dėl medikų nedarbingumo išmokų.
Tokio pasiūlymo Lietuvos savivaldybių asociacijai atsiradimą paskatino pirmieji slaugytojų ir medikų skundai rajono vadovams dėl to, kad jų netenkina gaunamas apmokėjimas už nedarbingumo laiką ir patiriama skriauda, kai dirbant sunkiame skyriuje užsikrėtę medikai nukenčia dėl gautos mažos nedarbingumo išmokos.
Lietuvos savivaldybių asociacija be klausimų pritarė siūlymui ir kreipsis į LR Vyriausybę bei atsakingas ministerijas, kad Valstybinio socialinio draudimo skyriai nereikalautų iš ligoninių perteklinių dokumentų, o užsikrėtimo faktas būtų įrodomas lengviau.
Šiuo metu, jeigu slaugytojas ar gydytojas suserga koronavirusu, už jo nedarbingumo pažymėjimą yra mokama tik 62 procentai atlyginimo. O jei jis pretenduoja į didesnę 77,57 procentų išmoką už savo nedarbingumo laiką, tenka pildyti labai daug dokumentų ir pereiti trikdžių. Be dokumentų, pavyzdžiui, netgi reikalaujama nurodyti, nuo kurio konkrečiai paciento užsikrėsta.
P. Aukštikalnis posėdyje komentuodamas šį pasiūlymą teigė, kad COVID-19 skyriai yra įkurti terapiniuose korpusuose ir tai toli gražu nėra infekcinės ligoninės, kurios būna ypatingai įrengtos, kad visiškai užtikrintų medikų saugumą. Todėl COVID-19 skyriuose, net ir dirbant su visomis apsaugos priemonėmis, yra didelė rizika užsikrėsti koronaviruso infekcija nuo pacientų.
Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo vadovė, Kėdainių COVID-19 skyriaus vedėja Raimonda Augienė siūlo nedelsiant koreguoti perteklinius reikalavimus akivaizdžiai neišvengiamame kontakte su COVID-19 sergančiaisiais dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Iškėlus klausimą dėl apmokėjimo analizuoti situaciją ir sistemiškai spręsti klausimą dėl įstatymo pakeitimų turėtų LR Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija.
[quote author=”Paulius Aukštikalnis”]Medikai kasdien rizikuoja, atrodytų, paprasčiausiuose dalykuose, nes nė vienas gydytojas ir slaugytoja negali išlaikyti to reikalingo 2 metrų atstumo ir 15 minučių kontakto, nes jie tiesiog negalėtų tinkamai gydyti ir slaugyti savo sunkiai ir labai sunkiai sergančių pacientų, o to mes norime mažiausiai[/quote]
Už gruodį – 17,3 mln. eurų
Dėl darbo su COVID-19 liga medikams už gruodį skirta 17,3 mln. eurų, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Jos teigimu, sulaukta 252 sveikatos priežiūros įstaigų prašymų skirti priedus 25,5 tūkst. medicinos darbuotojų.
Įstatymai numato, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, mokamos nuo 60 iki 100 proc. didesnės algos.
VLK duomenimis, pernai spalį kai kuriose savivaldybėse įvedus karantiną priedams pervesta 3,3 mln. eurų, lapkritį – 13,7 mln. eurų.
