Šėtoje vyskupas aplankė ir griūvantį UNESCO paveldą
Šėtos parapijoje lankęsis vyskupas Saulius Bužauskas aplankė ir griūvančią Gumbių kaimo koplytėlę./Asmeninio archyvo nuotr.
Šėtoje apsilankęs Kauno arkivyskupijos vyskupas Saulius Bužauskas, be bibliotekos, į kurią užsuko netikėtai, ir kitų parapijos įžymybių, panoro pamatyti ir Gumbių kaimo koplytėlę. Ten svečią palydėjo Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas Robertas Gedvydas Skrinskas. Į šią koplytėlę kunigas jau ne vienerius metus kartu su Šėtos bendruomenės centru, kultūros centru ir gimnazija organizuodamas renginius, siekia atkreipti valdžios dėmesį kaip į nykstantį kultūros paveldo paminklą.
Anot R. Skrinsko, aplankęs Gumbių koplytstulpį, vyskupas susipažino su situacija iš arčiau.
„Buvo darbinė vizitacija ir jis aplankė parapijos įžymybes“, – kalbėjo Šėtos parapijos klebonas.
O pasidomėjus, kokia buvo atvykusio vyskupo nuomonė, pozicija dėl Gumbių koplytėlės ir ar vyskupas šiuo atveju kuo nors pažadėjo pagelbėti, R. Skrinskas sakė: „Kažkaip neužsifiksavo jo nuomonė.
Aukštus postus užimantys žmonės dažniausiai būna labai diplomatiški. Bet pats faktas, kad panoro aplankyti, jau daug pasako“.
Gumbių k., Šėtos seniūnijos, Kėdainių r. vienas iš pačių seniausių koplytstulpių, (unikalus kodas 41948) mažosios architektūros paminklas, UNESCO pripažintas istorinis, nacionalinis, etnografinis Žmonijos kultūros paveldas, Kėdainių savivaldybės pasididžiavimas, krašto tapatybės žymuo.
Šis paminklas greta religinės ir paprotinės reikšmės įgijo ir nacionalinio simbolio statusą. Jis yra laikomas vienu iš vertingiausių lietuvių liaudies meno palikimu.
5 Komentarai
bet po dešine puse važiuojant iš Šėtos į Bukonis,jei neklystu,ir stovi toji koplyčia.Dar prie sovietų ten kokia tai skulptūra buvo,bet atgimusios Lietuvos,,kultūrininkai“ ją vėliau pavogė.Kunigas Skrinskas atlieka didį paveldosaugininko ir senovės relikvijų puoselėtojo garbą,bet kad valdžios abuojumas jo pastangas labai pristabdo.O ta koplyčia kažin ar nesiriša su koplytėle,esančia Kėdainių Šėtos gatvėje su buvusio seno kelio Ukmergės link per Taučiūnus,kur buvo medinė bažnytėlė ar koplyčia ant Obelės pakrantės.Ten savomis akimis kadaise esu matęs rūsyje suirusius karstus.
Tam vyskupui nei motais, tegu Bynas duoda pinigų
Ir kodėl gerb. vyskupui neprisidėti su visa Bažnyčios ekonomine galia prie koplyčios atstatymo/remonto ? Būtų labai gražu. Gal kokį arnotą (pvz.) vėliau, palaukus, užsisakytų pasiūti ir sutaupytos lėšos koplyčiai būtų skirtos . Gal mažiau puošnumo ir prabangos reikėtų, tada ir tokios koplytėlės negriūtų ?
“Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia.
Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia,
nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis”. Mt 6,19-21
Dabartinė kultūros ministerija tik griauna paminklus o ne atstato senovinius
Matyt, laikas būtų ir bažnyčiai užsiminti, kad tie, kuriems privalu rūpintis tokia istorine atmintimi, o to nenori ar daro atmestinai (čia akmenėlis kultūros paveldo „specialistams“), po savo mirties gali būti neleidžiama įnešti jų palaikus į bažnyčią, kaip ir vienas iš prezidentų.
O čia tokie paminklai atsirado ne šiaip sau, o iš įamžinimo būtinybės svarbių kraštui įvykių…