Senų padangų mylėtojams Aplinkos ministerija turi ką pasakyti
Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama – dėl jo keikiamasi, baramasi, keliami skandalai. Tą patį galima pasakyti prakalbus apie lietuvaičių pomėgį senomis padangomis puošti savo kiemus. Kol vieni iš jų daro krėslus, sūpynes vaikams, baseinus, gulbes ir kitokį sodo inventorių, kitiems vos nuotrauką pamačius ima riesti nosį – juk sena padanga yra atlieka, kuriai gamtoje ne vieta. Čia žmonių nuomonės stipriai išsiskiria, o kaip gi yra iš tikro? Ar padangos tikrai gali būti sodo elementas, atmetus skonio subtilybes?
Vyksta diskusijos
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas Audrius Naktinis „Rinkos aikštei“ komentavo, kad Europos Sąjungos šalyse yra aktyviai diskutuojama dėl padangų antrinio naudojimo.
„ES šalyse vyksta konsultacijos dėl perdirbtos gumos gaminių tolimesnio naudojimo, ar toks naudojimas nedaro įtakos žmonių sveikatai. Guminėse plytelėse, kurios gaminamos iš naudotų automobilių padangų, yra policiklinių aromatinių angliavandenilių. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai yra kenksmingos medžiagos, kurių likučių gali būti ir perdirbtos gumos gaminiuose.
Nėra ištirta policiklinių aromatinių angliavandenilių migravimo iš šių guminių plytelių kiekis ir laikas bei galimas neigiamas poveikis žmonėms. Šiuo metu kalbama tik apie padidėjusią riziką susirgti vėžiu ir trūksta patikimų duomenų apie vaikų sąlyčio su plytelėmis poveikį – per odos kontaktą ir per rankų ir burnos kontaktą“, – komentavo specialistas.
Kenkia ir gamtai, ir žmogui
Specialistas pabrėžė, kad nepaisant to, jog padangos nėra laikomos pavojinga atlieka, vis dėlto jos į aplinką išskiria kenksmingas medžiagas, kurios sukelia vėžį.
„Padangų atliekas būtina tvarkyti neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai.
Dėl aplinkos poveikio padangos dūla, išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos. Viena jų – benzenas – žinomas kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų“, – pabrėžė A. Naktinis.
Imituoja tvarkymą
Aplinkos ministerijos specialistas išreiškė tvirtą poziciją padangų mylėtojams, kurie jomis sugalvoja puošti sodybą, ar užkasę žemėje sukurti menamas gėlyno ribas.
„Nepaisant to, kad atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose dokumentuose nenumatyta, kad padangų atliekos gali būti naudojamos takų įrengimui ar kelio tvirtinimui, manome, kad takų įrengimui ar dekoratyvinei puošybai iš padangų (obelų apsaugai žiemą, sodo vazonų iš padangų gamyba ir pan.) turėtų būti naudojamos tam skirtos ir tinkamos medžiagos namo aplinkos formavimui.
Padangų atliekos ar kitos atliekos šiandien, kol aplinkos apsaugos inspektorius neskyrė baudos už netinkamą atliekų tvarkymą, yra užkasamos neva su geru tikslu kažką pagerinti, o iš tikrųjų tai tik atliekų atsikratymas, imituojant jų tvarkymą“, – komentavo A. Naktinis.
Tvarkyti reikia civilizuotai
Aplinkos ministerijos specialistas neslėpė – kažin, ar būtume patenkinti matydami, kad kaimynas vietoje saugaus sodybos inventoriaus naudoja vien tik padangas. Juo labiau kad būdų utilizuoti padangas civilizuotai išties yra.
„Manome, kad už ne vietoje numestą vieną ar kitą padangą aplinkos apsaugos pareigūnas iš karto nebaus, o tik perspės ir lieps susitvarkyti.
Nežinau ar labai būtume patenkinti matydami, kad kaimynas visus vaismedžius apkarstė padangomis, vietoje to, kad apsitvertų sodybą tvora ir taip apsaugotų savo vaismedžius nuo kiškių, arba ar tikrai bus gražu matyti, kad kaimynas išleido pasiganyti „padanginių gulbių“ pulkelį.
[quote author=“Audrius Naktinis“]Nežinau ar labai būtume patenkinti matydami, kad kaimynas visus vaismedžius apkarstė padangomis, vietoje to, kad apsitvertų sodybą tvora ir taip apsaugotų savo vaismedžius nuo kiškių.[/quote]
Naudotos padangos yra specifinės atliekos ir jas reikia susitvarkyti civilizuotai.
Kai padangų atliekos šiandien nesutvarkytos, apsimetant, kad jos kažkaip aptvarkytos, ateityje tenka už jų sutvarkymą nemažai mokėti valstybei, nes dažniausiai jų savininkas nežinomas arba nebenustatomas, arba jau bankrutavęs, o gal jis tiesiog tas padangas išmetė pamiškėje.
Tikrai yra aprašyti atvejai, kas atsitinka, kai padangų atliekos netinkamai tvarkomos ar apsimetama, kad jos saugiai laikomos. Nesvarbu ar tai kartingo trasa, ar siloso (kažin kiek dar ūkininkų ruošia silosą, gal jau tik šienainį?) prislėgimui skirtos padangos“, – komentavo A. Naktinis.
Ką daryti su senomis padangomis?
Taigi, turime senų padangų, ir ką darome? Ne, nedarome gulbės, nedarome sūpynių vaikui ir nedarome padangų tvoros, skiriančios mūsų kiemą nuo kaimynų. Senas padangas reikia atiduoti padangų pardavėjams arba nugabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
„Primename, kad vienas iš būdų atsikratyti senų padangų – jas atiduoti padangų pardavėjams. Visi šie pardavėjai, tarp jų ir prekybos centrai, privalo iš vartotojo nemokamai priimti padangų atliekas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jeigu jų atiduodama tiek, kiek perkama. Prekybos padangomis vietoje turi būti paskelbta rašytinė informacija vartotojams, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas.
Keičiant padangas automobilių remonto įmonėse, senosios turi būti priimamos nemokamai. Šias atliekas transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.
Dar kitas būdas atsikratyti senų padangų – nugabenti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Paprastai tokios aikštelės nemokamai iš gyventojo per metus priima iki penkių padangų, bet priėmimo sąlygas nustato savivaldybės, todėl jos gali skirtis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.
Pastebėjus padangų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus apie tai reikėtų pranešti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui“, – patarė A. Naktinis.
Primename, kad padangų atliekas reikėtų perduoti jų tvarkytojui, kad netektų mokėti šimto ir daugiau eurų baudos. Už ne vietoje išmetą vieną padangą pagal nustatytą tokios žalos atlyginimo dydį gali tekti susimokėti 44 € už žalą ir baudą nuo 30 iki 60 €.
[#gallery=904#]
1 Komentaras
Įdomu ar padangos žemės ūkiui taip pat nemokamai priimamos didžiųjų atliekų surinkimo aišktelėse?