Sekmadienį pereisime prie žiemos laiko
Tradiciškai paskutinį šio mėnesio sekmadienį, spalio 29-ąją, ketvirtą valandą ryto visos Europos Sąjungos šalys, o kartu ir Lietuva, laikrodį suks viena valanda atgal ir pereis prie žiemos laiko. Laiko persukimas – atviras ir opus klausimas. Nors laiko persukimo reikalingumas motyvuojamas tuo, kad padidina darbo našumą, vis dėlto panašu, kad jis sukelia nemažai sveikatos sutrikimų, kurie gali lemti priešingą reakciją – žmogus tampa vangus, ir dirba tikrai ne produktyviau. Kasmet artėjant laikrodžių persukimui pasigirsta visuomenės veikėjų ir paprastų žmonių raginimai, kad reikėtų nustoti žaisti laikrodžio sukinėjimo žaidimus ir visam laikui apsistoti ties vasaros arba žiemos laiku, tačiau panašu, artimiausiu metu tokio dalyko galime ir nesulaukti.
Kenkia širdžiai
JAV esančiame Alabamos universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad laiko persukimas viena valanda turi įtakos žmogaus širdies darbui – pasikeitus laikui tikimybė, kad ištiks širdies smūgis, padidėja net 10 procentų. Švedijoje esantis Karolinskos medicinos institutas taip pat atliko tokius tyrimus ir pastebėjo, kad tikimybė, jog širdies veikla sutriks, yra, tik mažesnė – jų duomenimis, po laiko persukimo širdies smūgio tikimybė padidėja 5 procentais. Nors šie skaičiai gali ir pasirodyti ne itin bauginantys, vis dėlto reikia nepamiršti, jog laiką kasmet persukinėja apie 1,5 milijardas žmonių, taigi net tie 5 procentai sudaro išties nemažą skaičių.
Kol kas nėra žinoma priežastis, kodėl organizmas į laiko persukimą reaguoja būtent taip – kai kur teigiama, kad kiekviena žmogaus kūno ląstelė veikia pagal biologinį laikrodį, o laiką persukus organizmo veikla išsiderina.
Dirbama neefektyviai
2009 metais žurnalo Sleep Medicine (liet. Miego medicina) atliktas tyrimas atskleidė, kad laiko persukimas kenkia darbui bei mokslams. Darbingo amžiaus žmonėms prireikia vidutiniškai trijų savaičių tam, kad būtų grįžta prie optimalaus darbo režimo, tuo tarpu vaikams prisitaikyti yra dar sunkiau. 2012 metais žymus psichologijos žurnalas (ang. The Journal of Applied Psichology) atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškinta, kad po laiko persukimo darbuotojai yra mažiaus susikoncentravę, dažniau darbe užsiima su darbu nesusijusia veikla – akivaizdu, jog taip nukenčia ir darbo kokybė, o tai tiesiogiai susiję su šalių ekonomika. Taip pat Tarptautinio žmogaus elgsenos ir psichologinio aktyvumo žurnalo (ang. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity) atlikto tyrimo metu išaiškėjo, kad po laiko persukimo vaikai pasižymi per dideliu aktyvumu vakarais – tuomet, kai jiems jau reikėtų miegoti.
Paveikia biologinį laikrodį
Kalbintas Kėdainių PSPC psichologas Nerimantas Markauskas pasakojo, kad tiesiogiai susieti žmogų kamuojančius negalavimus su laiko persukimu gali būti per drąsu, vis dėlto, duomenų, kad laiko persukimas turi teigiamos įtakos taip pat nėra. „Žmonės tampa dirglesni, mieguistesni, kankina nerimas, nemiga“, – dažniausias psichologines bėdas, sietinas su laiko persukimu vardija psichologas. Laiko sukinėjimas išderina biologinį žmogaus laikrodį, o tai turi pakankamai stiprių pasekmių. Nors ne visiems jos pasireiškia vienodai stipriai, vis dėlto pokyčius pajunta daugelis. „Aš pats asmeniškai juntu laiko persukimo poveikį. Vakare ima miegas, nors ir tų valandų, rodos, nedaug, ryte pabundu anksčiau, nei reikia“, – pasakoja N. Markauskas.
Negalima nuvertinti ir fakto, kad laiko persukimas – pridėtinė prievolė eiliniam žmogui. Tai tikrai nėra toks svarbus dalykas, kad turėtume juo rūpintis. Neretas žmogus, atėjus metui persukti laikrodžius, pasimeta, nežino, į kurią pusę laikrodį reikia sukti, pamiršta tą padaryti, o po to jaučiasi neužtikrintai. „Žmonės galvoja, ar persuko laikrodį, ar ne, kuris laikrodis teisingą laiką rodo. Tai sukelia papildomą įtampą, nerimą, nuogąstavimus, kad galimai atsikėlė per anksti, arba kur nors vėluoja“, – pasakoja pašnekovas.
Pašnekovo teigimu, žiemos laikas yra artimesnis lietuviams, tad būtų prasminga jį tokį ir palikti. „Darbai ir mokslai ir taip labai anksti prasideda. Anksčiau, sovietiniais laikais, nuo aštuonių niekas nedirbdavo, o dabar visi anksčiausiai keliasi, aš pats nuo septintos ryto jau darbe būnu,“ – pasakoja N. Markauskas.
Išmokite prisitaikyti
Psichologo teigimu, net ir puikios sveikatos žmonės skundžiasi su laiko persukimu susijusiu diskomfortu, o ką jau kalbėti tiems, kurių sveikata nėra pati geriausia. „Laiko persukimo sukelti emociniai negalavimai prisideda ir prie kitų fizinių negalavimų, juos paaštrina. Tai yra papildomas dirgiklis,“ – tikina pašnekovas. Ypač sunku paaiškinti vaikams, kodėl apskritai reikia persukti laiką, be to, vaikams itin svarbi disciplina, o laiko sukinėjimas pasunkina darbą tėvams. „Lietuvos valdininkai kažkodėl patys sprendimo nepriima, vis sako, kad Briuselis liepė, Europos Sąjunga liepė, lygiai taip, kaip anksčiau sakydavo, kad Maskva liepia,“ – pusiau juokais, pusiau rimtai kalba psichologas.
Pašnekovo teigimu, žmonės turi išmokti valdyti savo vidinį pasaulį, bei aiškintis, koks būdas geriausiai padeda išvengti nuotaikų kaitos, nemigos ir dirglumo. „Kai kurie žmonės laiko nepersuka, nors tą daryti ir reikia. Bent jau iš pradžių – esą, taip jiems geriau, jie mato vadinamą tikrąjį laiką, ir gali ramiau planuotis savo darbus,“ – patirtimi dalijasi psichologas.
Kiekvienam žmogui reikia laiko, kad organizmas prisitaikytų prie pokyčių. Vienam užtenka poros dienų, kitam gali reikėti ir keleto savaičių. „Patartina laikytis savo dienotvarkės. Eiti miegoti tokiu metu, kaip ir anksčiau, nesvarbu, ką laikrodis rodo,“ – teigia N. Markauskas. Palaipsniui, mažais žingsneliais keičiant savo darbotvarkę, galima prisitaikyti prie naujo laiko – taip ir pasekmės bus gerokai švelnesnės. „Tikiuosi, kad bus galiausiai pereita prie vieningo laiko. Nors sako, kad neva daugiau saulės šviesos gauname, bet kad vakarai tamsūs labai. Mėnulio tai tikrai daugiau gauname, o dabar dar pilnatis – kai kuriuos ypač veikia. Laiko persukimas, pilnatis – pilnas komplektas blogai savijautai,“ – šmaikštaudamas reziumuoja pašnekovas.
