Seimo nariai nesutinka atsisakyti suvenyrų sandėlio, nenori būti baudžiami už posėdžių nelankymą
BNS Žygimanto Gedvilo nuotr.
Dauguma Seimo frakcijų nepritaria, kad parlamente būtų panaikintas suvenyrų sandėlis, o parlamentinei veiklai skirtos lėšos politikams būtų mažinamos už praleistus posėdžius. Tai paaiškėjo trečiadienį susirinkus darbo grupei, skirtai pateikti siūlymus dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo skaidrinimo.
„Didžioji dalis frakcijų nenori sumažinti už nelankymą parlamentinių lėšų, nenori atsisakyti sandėlio“, – žurnalistams sakė darbo grupei pirmininkaujanti Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė.
„Panašu, kad tradiciškai ir šita istorija baigiasi taip, kaip baigiasi visos kitos, kai Seimo narių gerovė gali nukentėti. Kartais labai lengva mažinti kitiems, bet kai atsisuka mažinimas į tave patį, sprendimą priimti yra labai sunku“, – teigė ji.
Anot A. Širinskienės, iš esmės darbo grupė baigė savo veiklą nepriėmusi jokių sprendimų.
„Dėl sandėlio buvo socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ labai griežtas ne, kiti kolegos buvo daugiau nei taip, nei ne. Tėvynės sąjunga dar pritarimo neišreiškė. Yra gana didelis frakcijų ir Seimo narių skaičius, kurie tam sandėliui jaučia tam tikrą prieraišumą“
A. Širinskienė
Seimo valdybai bus pateikta apžvalga, kaip frakcijos vertina konkrečius siūlymus, ir parlamento vadovybė jau savo ruožtu turės nuspręsti, ar kurį nors iš pakeitimų vertėtų priimti, ar ne.
„Labai tikiuosi ir kolegas valdyboje agituosiu, kad (palaikytų – BNS) bent jau vienos sąskaitos poreikį, kas tikrai užtikrina skaidrumą, kad Seimo nariai neatneš kokių nors čekučių iš gatvės“, – tvirtino darbo grupės vadovė.
Darbo grupė svarstė atsisakyti suvenyrų sandėlio Seime, paliekant galimybę daiktus su parlamento simbolika įsigyti Lankytojų centre veikiančioje parduotuvėje, taip pat – parlamentines išlaidas apmokėti tik iš vienos specialios sąskaitos, šiek tiek sumažinti kas mėnesį šiam tikslui skiriamą sumą.
„Dėl sandėlio buvo socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ labai griežtas ne, kiti kolegos buvo daugiau nei taip, nei ne. Tėvynės sąjunga dar pritarimo neišreiškė. Yra gana didelis frakcijų ir Seimo narių skaičius, kurie tam sandėliui jaučia tam tikrą prieraišumą“, – sakė A. Širinskienė.
„Noras išlaikyti lėšas, kai neini į darbą ir gauti jas parlamentinei veiklai, kada jos nevykdai, tikrai neatrodo labai gerai, ypač tame fone, kai pradedame aiškinti žmonėms, kad reikia rūpintis gynybos finansavimu ir kitais dalykais, duodami suprasti, kad bus peržiūrime mokesčius, tuo metu patys labai savanaudiškai, net 0,1 VMDU susimažinti negalime“
A. Širinskienė
Nesutaria, kaip bausti už posėdžių nelankymą
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis dar siūlė, kad Seimo nariams, į posėdžius neatvykusiems be svarios priežasties, būtų apkarpomos parlamentinei veiklai skirtos lėšos – po 5 proc. už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį. Šiuo metu tokios ar panašios nuobaudos už praleistus posėdžius nėra.
A. Širinskienės teigimu, šią idėją palaikė vienintelė Demokratų frakcija.
Opozicinių „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė žurnalistams teigė, kad jų frakcijos nariai nėra nusiteikę kategoriškai prieš tokią nuobaudą, tačiau abejoja dėl jos konstitucingumo.
„Pas mus buvo įvairių nuomonių, tiesiog diskutavome frakcijoje, ar tai nesikirstų su Konstitucija. Ji numato, kad Seimo nariui už jo parlamentinę veiklą skiriamos lėšos. Mes tik iškėlėme diskusinį klausimą, tikrai nesakome, kad ne“, – tvirtino politikė.
Didžiausia parlamentinė Socialdemokratų partijos frakcija siūlė už posėdžių praleidimą karpyti ne parlamentinei veiklai skirtas lėšas, o Seimo narių atlyginimą.
„Frakcija pritartų atlyginimų mažinimui už posėdžių nelankymą, bet ne parlamentinių išlaidų. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad parlamentinei veiklai skirtos išlaidos kompensuojamos pagal padarytas išlaidas. O atlyginimas – natūralu, jeigu žmogus atitinkamo darbo nedirba, turi pajusti per atlyginimą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Iš atlyginimo pritaria, suprasdami, kad nėra pritarimo kitose frakcijose. Čia lengva pritarti“, – socialdemokratų siūlymą įvertino A. Širinskienė.
„Man aišku, labai apmaudu, kad tas noras užsitikrinti sau gerovę baigiasi paskui visuomenės nepasitikėjimu. Noras išlaikyti lėšas, kai neini į darbą ir gauti jas parlamentinei veiklai, kada jos nevykdai, tikrai neatrodo labai gerai, ypač tame fone, kai pradedame aiškinti žmonėms, kad reikia rūpintis gynybos finansavimu ir kitais dalykais, duodami suprasti, kad bus peržiūrime mokesčius, tuo metu patys labai savanaudiškai, net 0,1 VMDU susimažinti negalime“, – kalbėjo ji.
Norint už posėdžių nelankymą mažinti darbo užmokestį Seimo nariams, būtina Seimo statuto pataisa. Jai priimti reikia mažiausiai 71 parlamentaro balso.
Iš viso Seimo nariai – tiek praėjusios, tiek šios kadencijos – per 2024-uosius panaudojo 1,8 mln. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. 2023 metais ši suma buvo didesnė, siekė per 2 mln. eurų.
Parlamentinėms išlaidoms skiria milijonus
Seimo valdyba darbo grupę sudarė sausį ir pavedė jai įvertinti dabartinę parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo tvarką bei pateikti siūlymus, kaip jas skaidriau ir racionaliau naudoti.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Gruodį tai sudarė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų.
Iš viso Seimo nariai – tiek praėjusios, tiek šios kadencijos – per 2024-uosius panaudojo 1,8 mln. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. 2023 metais ši suma buvo didesnė, siekė per 2 mln. eurų.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui praėjusių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.
Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
