Seimas paskelbė apie 2020-ųjų minėjimus
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į istorinių įvykių, kultūros ir socialinių reiškinių, vietų svarbą, žymių asmenų indėlį, sukaktis ar ypatingas datas, priėmė aštuonis nutarimus, kuriais paskelbė 2020-uosius atmintinais metais: Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais, Tautodailės metais, Mokyklų bendruomenių metais, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, Ateitininkų metais, UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais, Čiunės Sugiharos metais ir Eugenijos Šimkūnaitės metais.
Sudarytos istorinės atminties komisijos, parengtos ir patvirtintos minėjimų programos. Savivaldybės, bendruomenės, piliečiai gali inicijuoti, kurti ir aktyviai dalyvauti kultūrinėse, edukacinėse, įamžinimo, pilietiškumą skatinančiose veiklose.
Glaustai apžvelgiama, kodėl Seimas paskelbė minėjimus, ką siekia įvertini, pabrėžti ar pagerbti.
ISTORINIAI ĮVYKIAI
Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai
2020-aisiais sukanka 100 metų, kai pirmuosiuose Lietuvos istorijoje demokratiniuose rinkimuose 1920 m. balandžio 14-15 d. buvo išrinktas moderniųjų laikų Lietuvos parlamentas – Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas. Šis Seimas 1920 m. gegužės 15 d. vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos valstybę demokratine respublika – tokiu sprendimu Steigiamasis Seimas įtvirtino 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tarp išrinktų 112 narių buvo 6 Nepriklausomybės akto signatarai. Pirmoji nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija ir priimti teisės aktai užbaigė Lietuvos valstybės atkūrimo procesą, Lietuvos Respubliką įtvirtino tarptautinėje arenoje.
Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio minėjimo 2019–2022 metų programą – kaip ilgalaikę ir prioritetinę – visoms valstybės institucijoms siūloma įtraukti į savo veiklos planus.
KULTŪROS IR SOCIALINIŲ REIŠKINIŲ SUKAKTYS
Tautodailės metai
2020-aisiais minimas Pauliaus Galaunės – Lietuvos dailės istoriko ir kritiko, grafiko, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininko, nusipelniusio meno veikėjo, daug dėmesio skyrusio tautodailės plėtrai, – 130 metų jubiliejus.
Tautodailininkų kūryba sklinda per nacionalines šventes, parodas, kūrybines stovyklas, plenerus, seminarus, galerijas ir pan. Be tautodailės būtų sunku užtikrinti lietuviškosios kryždirbystės tradicijos tęstinumą, kurio siekis įtvirtintas 2001 m., įtraukus Lietuvos kryždirbystę į UNESCO Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Tautodailininkų pastangomis visuomenė domisi tautiniu kostiumu, kalvystės, medžio skulptūros ir kitomis tradicijomis.
Mokyklų bendruomenių metai
2020-ieji yra Mokyklų bendruomenių metai, nes minimas 1990 m. sausio mėn. paskelbto Švietimo įstatymo projekto, kuriuo prasidėjo šiuolaikinės Lietuvos švietimo sistemos kūrimas, trisdešimtmetis.
Norima atkreipti dėmesį į būtinybę gerinti emocinę ir saugią aplinką mokyklose, suartinti ir sutelkti bendram darbui mokyklos bendruomenę (mokytojus, mokinius ir tėvus), siekiant įveikti smurto ir patyčių iššūkius, stiprinti pasitikėjimą mokyklomis ir plėsti jų savarankiškumą, išlaisvinant mokyklas nuo perdėtos biurokratijos, išugdyti aktyvius, sąmoningus piliečius.
Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai
2020 metais minėsime didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines.
Nutarime pabrėžiama, kad dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos laikų neatskiriama mūsų visuomenės dalis yra Lietuvos žydai – jie reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos. Todėl siekiama puoselėti daugiau negu 700 metų siekiančią Lietuvos žydų istoriją, priminti svarų Vilniaus Gaono indėlį į religinį, kultūrinį, mokslinį ir visuomeninį paveldą, ugdyti visuomenės suvokimą apie holokaustą, plėtoti visų gyvenančių Lietuvoje ir išvykusių iš Lietuvos žydų tautybės asmenų bendrystės su Lietuvos valstybe santykius.
Ateitininkų metai
2018-ieji buvo paskelbti Lietuvos skautų judėjimo metais, 2019-ieji – Lietuvos šaulių sąjungos metais. Tarp savo tikslais artimų organizacijų yra ir Ateitininkų federacija, kuri 2020-aisias mini veiklos 110 metų sukaktį.
Ateitininkų veikla svarbi ugdant jaunimą krikščioniškų vertybių pagrindu ir katalikiškumo, tautiškumo, visuomeniškumo, inteligentiškumo ir šeimyniškumo principais. Vertinamas svarbus istorinis ateitininkų indėlis, atkuriant ir puoselėjant Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę, išsaugant lietuvybę.
ATMINTIES VIETOS. ERDVIŲ IR LAIKOTARPIŲ JUNGTYS
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metai
Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių. Lietuvoje yra keturios išskirtinę vertę turinčios ir pasauliniu mastu pripažintos vietos. 2019-aisiais Vilniaus istorinis centras minėjo 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktis. 2020 metais Kuršių nerija sulauks 20-ojo, o Struvės geodezinis lankas – 15-ojo jubiliejaus.
Nutarime pabrėžiama, kad Lietuva didžiuojasi išskirtinę visuotinę vertę turinčiais ir pasauliniu mastu pripažintais objektais ir vietovėmis.
ASMENYBIŲ JUBILIEJAI
Čiunės Sugiharos metai
2020-aisias minimos Japonijos konsulo Čiunės Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Čiunės Sugiharos 120-osios gimimo metinės.
Nutarime pabrėžiama Čiunės Sugiharos humaniško poelgio svarba šiandienos pasauliui, primenama, kad 1985 metais Č. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ skatina menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti. Čiunės Sugiharos atminimo puoselėjimas yra svarbus plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo ryšius su Japonija, kurią Lietuva laiko savo strategine partnere Azijos regione.
Eugenijos Šimkūnaitės metai
2020-aisiais sukanka 100 metų, kai gimė habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996).
Eugenija Šimkūnaitė išstudijavo ir moksliškai aprašė daug vaistažolinių augalų, gebėjo lyginti lietuvių vaistažolininkystės ir liaudies medicinos patirtį. Siekiama skatinti Lietuvos visuomenę domėtis vaistiniais augalais.
