Savo įmonei valdžia skyrė 93 tūkst. eurų, o ligoninės avariniams vamzdžiams sutaisyti 30 tūkst. eurų neranda

Kai kurios savivaldybės valdomos įmonės niekaip neišbrenda iš finansinių problemų. Panašu, kad nepadeda net ir direktorių galvų kapojimas – savivaldybė nors ir reikalauja, kad įmonės užsidirbtų pačios, ne visoms tai padaryti pavyksta. Tad ir vėl į savivaldybės įmones lyg į tuščius maišus tenka mesti mokesčių mokėtojų pinigus. Ir ne tokius jau mažus. Štai dabar „Kėdainių butams“ skirti 93 tūkst. eurų, nors tie pinigai labiau būtų reikalingi kitoms degančioms problemoms gesinti. Pavyzdžiui, kad ir supuvusiems ligoninės vamzdynams keisti, kurie pratrūkti gali bet kurią akimirką. Tačiau Kėdainių rajoną valdantys politikai, regis, mano, kad pinigų labiau reikia „Kėdainių butams“, o ligoninės vamzdynai gali ir palaukti. Bent jau kol surūdiję vamzdžiai nepratrūko…

Prašė atkurti įstatinį kapitalą

UAB „Kėdainių butai“ spalio gale kreipėsi į savivaldybę prašydama atkurti bendrovės įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip pusė turimo 185 296 eurų įstatinio kapitalo dydžio. Dar šių metų balandį įmonė pristatė rajono politikams savo metinį finansinių ataskaitų rinkinį ir informavo, kad po audito buvo atliktas klaidų taisymas, dėl ko nuosavo įmonės kapitalo dydis sumažėjo ir dabar siekia vos 14,5 tūkst. eurų.

Skyrus 93 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto, įmonės įstatinis kapitalas jau siektų kone 110 tūkst. eurų, tačiau net ir naujasis įmonės direktorius Paulius Zykas pripažino, kad tie 93 tūkst. eurų yra per maža suma, kad įmonės finansinė situacija iš tiesų stabilizuotųsi.

Tiesa, pinigų suma, nors įmonei ir nepakankama, visgi yra gana solidi.

Kaip atkreipė dėmesį buvęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, šiuos pinigus galima buvo paimti iš privalomojo rezervo, akcijų priedų arba net tiesiog sumažinti įmonės įstatinį kapitalą.

„Rengiant sprendimo projektą vadovaujatės akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 10 dalimi, bet to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad jei ankstesniais finansiniais metais susidaro nuostoliai, visuotinis akcininkų susirinkimas gali paimti pinigus iš rezervo, privalomojo rezervo, akcijų priedų ir panašiai.

O jei mažinti kapitalą? Nereikėtų skirti 93 tūkstančių eurų“, – kitus sprendimus siūlė A. Kacevičius.

Savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėja Audronė Naujalienė patikino, kad visi kiti problemos sprendimo būdai buvo aptarti, bet situacijos tai esą nepakeistų, o mažinti įstatinį kapitalą nors ir galima, tačiau tai baigtųsi įmonės likvidavimu.

Net ir naujasis įmonės direktorius Paulius Zykas pripažino, kad tie 93 tūkst. eurų yra per maža suma, kad įmonės finansinė situacija iš tiesų stabilizuotųsi.

Aut. past.

Pinigų neužteks

Vis dėlto atrodo, kad ši piniginė injekcija iš mokesčių mokėtojų kišenės į savivaldybės įmonę gali būti pirmoji iš daugelio dar laukiančių ateityje. Paaiškėjo, kad „Kėdainių butų“ bendras veiklos nuostolis siekia 218 tūkst. eurų, o vien šiemet nuostolis – dar 20 tūkst. eurų.

„Ar užtenka tos sumos, kad įmonė pagerintų finansinę padėtį? Kiek pamenam, visada ten prasta situacija, vadovai keičiami vos ne kasmet, bet gal reikia sustiprinti tos įmonės bazę, kad ji galėtų normaliai teikti paslaugas“, – atkreipė dėmesį Vygantas Vanagas.

Į šį klausimą „Kėdainių butų“ direktorius Paulius Zykas atsakė striukai: pinigų neužteks. Jis taip pat pridūrė, kad iš skirtų 93 tūkst. eurų 62,5 tūkst. eurų bus skirti materialinės bazės atnaujinimui – numatoma pinigus skirti įrangai, reikalingai generuoti pajamas.

Kodėl pinigų neprašė anksčiau?

Iki šiol „Kėdainių butuose“ tokios kritinės situacijos dar nebuvo. Anksčiau įmonei buvo pavykę baigti metus net ir su pelnu, nors ir nedideliu.

„Nepamenu atvejo, kad savivaldybės valdomai įmonei reikėtų skirti biudžeto lėšas kapitalo atkūrimui.

Visada iš savivaldybės įmonių vadovų buvo reikalaujama veiklos efektyvumo didinimo, sąnaudų mažinimo, buvo nurodyta, kad bendrovė turi plėsti teikiamų paslaugų spektrą, optimizuoti sąnaudas, siekti pajamų augimo.

Prieš metus atleistas įmonės vadovas Almantas Gurklys, nors pernai įmonė dirbo pelningai.

Koks to rezultatas? Dabar prašoma skirti įmonei 93 tūkst. eurų. Nors tikrai yra vietų, kur šiuos pinigus būtų galima panaudoti“, – skepsio neslėpė A. Kacevičius.

Taigi, panašu, kad įmonės vadovų keitimas realiai jokios problemos neišsprendžia. Ir tai akivaizdžiai rodo, kad „Kėdainių butų“ direktoriaus pareigybė galimai jau yra tapusi politiškai angažuota. Juolab kad pernai, gruodžio 27-ąją, meras Valentinas Tamulis, nepaisant to, kad įmonė dirbo pelningai, iš direktoriaus pareigų atleido tuometinį vadovą Almantą Gurklį.

Vis dėlto atrodo, kad ši piniginė injekcija iš mokesčių mokėtojų kišenės į savivaldybės įmonę gali būti pirmoji iš daugelio dar laukiančių ateityje. Paaiškėjo, kad „Kėdainių butų“ bendras veiklos nuostolis siekia 218 tūkst. eurų, o vien šiemet nuostolis – dar 20 tūkst. eurų.

Aut. past.

Sutapimas ar ne, bet tai nutiko netrukus po to, kai A. Gurklys paskelbė apie savo narystę merui oponuojančioje Demokratų partijoje „Vardan Lietuvos“. Tąkart meras nesiplėtė, tačiau aiškino, kad jo netenkino direktoriaus darbas – esą būdavo sulaukiama daug gyventojų skundų. Tiesa, o kada jų nebuvo?

Į įmonės vadovo vietą atėjęs Paulius Zykas yra Liberalų sąjūdžio narys, o ši yra rajono tarybos valdančiosios daugumos sudėtyje. Keista, bet dabar meras priekaištų dėl „Kėdainių butų“ direktoriaus darbo neturi, nors šis ir prašo iš savivaldybės 93 tūkst. eurų paramos, ir net dėl to, kad įmonė dirba nuostolingai, šiam atsistatydinti nesiūlo.

„Direktorius kitas, jo buvo paprašyta parodyti, kokia tikroji „Kėdainių butų“ situacija. Šiandien dienai padedam įmonei, nors šiaip ir dvigubai didesnė suma būtų gerai. O mes nė karto nebuvome padėję savo įmonei šitai“, – kalbėjo V. Tamulis, patvirtindamas, kad prielaida, jog atėjus į postus saviems yra padedama, o svetimus atleidžiama, panašu, jog turi pagrindo.

Problema susidarė dėl besivelkančių skolų

Paaiškėjo, kad klaidos audito metu yra dėl skolų. Apie 15–20 metų besikaupiančios nemokių gyventojų skolos sudaro net 263 tūkst. eurų. 

„Užjaučiu dabartinį direktorių dėl uždavinių, kurie kyla tvarkant įmonę. O kas padaryta, kad būtų užtikrinta ateity, kad nebūtų beviltiškų skolų? Ar ateity vėl nebus taip, kad po kurio laiko vėl turėsim nurašinėti skolas ir įmonei skirti lėšas?“ – teiravosi Kęstas Šlama.

P. Zykas atsakė, kad išvengti beviltiškų skolų, deja, bet neįmanoma.

„Beviltiškų skolų bus, nes turime klientų, kurie nemoka, ir nei teismas, nei antstoliai iš jų neišsireikalauja skolų.

Esame sudėję dideles pastangas į skolų išieškojimą, tiek teismų keliu, tiek patys skambiname ir primename“, – sakė jis.

Ligoninės vamzdžiai gali sprogti bet kurią akimirką, bet pinigų jiems nėra

Ir nors vargu ar kas ginčysis, kad sunkiai besiverčiančiai įmonei, kurios darbuotojai į darbą nešasi savo asmeninius įrankius, padėti reikia, vis dėlto panašu, kad yra labiau degančių reikalų. Tačiau jie, valdančiųjų galva, gali palaukti.

Kėdainių ligoninės vamzdynas, pasirodo, yra tiesiog perpuvęs ir gali sprogti bet kurią akimirką. Kas tada laukia ligoninės ir pacientų, vienas Dievas težino.

„Kodėl dabar šis klausimas atsiranda, kai strateginiam plane jo nebuvo, biudžete nebuvo, kolegijos posėdis nebuvo sušauktas?

Norint, kad įmonė veiktų taip, kaip kėdainiečiai norėtų, reikės kalbėti apie visai kitas sumas, nei čia numatyta, ir įtraukti jas į strateginį planą.

Savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėja Audronė Naujalienė patikino, kad visi
kiti problemos sprendimo būdai buvo aptarti, bet situacijos tai esą nepakeistų, o mažinti įstatinį kapitalą nors ir galima, tačiau tai baigtųsi įmonės likvidavimu.

Aut. past.

Ar tikrai šis sprendimas jautriausias, turint viršplaninių pinigų? Žinom, kad ligoninė prašė 31,25 tūkst. eurų vamzdynų remontui, o tai yra kėdainiečiams itin jautrus klausimas ir jautresnis nei „Kėdainių butų“ klausimas, nes tie 93 tūkst. eurų ar šiaip, ar taip neišspręs jų problemos“, – klausimą kėlė ir frakcijos „Kėdainiai visų“ seniūnė Indrė Fiodorova.

„Visiškas chaosas, – sakė buvęs vicemeras Paulius Aukštikalnis. – Sėdime kolegijoje, tariamės, rengiame strateginį planą, į kurį nepatenka daugybės įstaigų prašymai, daugybė opozicijos siūlymų.

Suprantam, biudžetas yra ribotas, bet kai ateina laikas, kai turime viršplaninių lėšų, viskas, kas buvo prašyta mūsų ir siūlyta anksčiau, išmetama į konteinerį.

Kaip gauna prioritetus tokie sprendimai?“

Į tai meras atsakė, kad ir ligoninės klausimą bus galima apsvarstyti kolegijos susirinkimo metu. Belieka tik tikėtis, kad iki tol tie surūdiję ligoninės vamzdžiai atlaikys…