Savivaldybės parama galės pasinaudoti daugiau verslininkų
Kėdainių rajono savivaldybės parama nuo šiol galės pasinaudoti daugiau krašto verslininkų. Rajono taryba pakeitė Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus. Nuo šiol bus remiama daugiau verslo sričių, be to, atsisakyta tokios paramos formų, kuriomis verslininkai iki šiol nesinaudojo ar kuria naudotis jiems tiesiog neapsimokėjo.
Regis, pagaliau rajone jau išties siekiama, kad verslininkams sumažėtų biurokratinė našta ir įvairios kliūtys gauti paramą. Panašu, kad naujieji Kėdainių smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatai yra vieni iš moderniausių ir pažangiausių verslo rėmimo nuostatų Lietuvoje.
Kam suteikta daugiausia galimybių?
Kėdainių rajono savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo lėšos bus naudojamos rajono gyventojų verslumui bei įmonių konkurencingumui skatinti, naujoms darbo vietoms steigti, naujoms prekėms ir paslaugoms kurti, pažangioms technologijoms diegti ir netradiciniam verslui plėsti.
[quote author=“A. Ardavičius“]Šiuo metu rajono Smulkiojo verslo rėmimo fonde yra kiek daugiau nei 162 tūkst. eurų, kuriais gali pasinaudoti krašto verslininkai. Iš viso šio fondo biudžetą sudaro beveik 214 tūkst. eurų. Dalis šių pinigų į fondą sugrįš, kai verslininkai grąžins paskolas, kurios jiems buvo išduotos ankstesniais metais pagal senus nuostatus. Šie sugrąžinti pinigai taip pat bus skirti paramos prašantiems verslininkams.[/quote]
Į savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo paramą pirmiausia galės pretenduoti verslo naujokai, savo veiklą pradėję ne seniau nei prieš metus, užsiimantieji tautinio paveldo ir tradicinių amatų plėtra, kuriantys naujas darbo vietas, verslauti sumanę jaunuoliai nuo 18 iki 29 metų amžiaus, taip pat vyresni nei 50 metų amžiaus, neįgalieji asmenys.
Į paramą gali pretenduoti visi kuriantys inovatyvų ir netradicinį verslą bei užsiimantys verslu senamiestyje, miesto parkuose ir kaimuose, net kai ši veikla yra ir tik sezoninė.
Kodėl prireikė keisti nuostatus?
Kodėl prireikė keisti iki šiol galiojusius Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus ir kokia bus iš to reali nauda, paklausėme Smulkiojo verslo rėmimo fondo komisijos pirmininko Alvydo ARDAVIČIAUS.
– Kodėl, Jūsų manymu, reikėjo keisti Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus?
– Verslas, sąlygos verslui bei visas paslaugų spektras aplink verslą nestovi vietoje.
Mūsų laikmetis labai greitas, todėl ir Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatai, kiti teisės aktai turi keistis ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Viską, ką galime, turime atiduoti žmogui, o šiuo atveju, vadovaujantis Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatais – smulkiesiems verslininkams, kurie kuria darbo vietas ir nori vystyti savo šeimos ar savo asmeninį verslą.
Mūsų, išrinktų tarybos narių, tikslas – realiai padėti verslininkams.
Manau, kad savivaldybei būtų tikslinga bent jau kartą metuose peržiūrėti Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatus.
O tai, koks procesas įvyko dabar ir ką realiai padarėme, aš pavadinčiau net ne nuostatų keitimu, o jų atnaujinimu iš esmės, patobulinimu ir pritaikymu nūdienos verslo poreikiams.
[quote author=“A. Ardavičius“]Mūsų siekis – realiai padėti verslui, manau, kad šiais metais tą galėsime daryti dar sėkmingiau.[/quote]
Prie fondo nuostatų tobulinimo, naujos jų redakcijos kūrimo negailėdami savo asmeninio laiko labai geranoriškai prisidėjo visi Smulkiojo verslo rėmimo fondo komisijos nariai bei rajono tarybos Verslo ir ūkio komiteto nariai.
Visi šie žmonės yra labai skirtingi ir amžiumi, ir profesija: nuo gydytojo ir tarnautojo iki verslininko. Ir tai yra gerai – kuo įvairesnė žmonių patirtis, tuo geresnis rezultatas. Kaip paramą skirstyti smulkiam verslui, apgalvota iš visų pusių.
Ypač didelį indėlį kuriant šiuos nuostatus įnešė tarybos narė Karolina Štelmokaitė, pateikusi išties daug racionalių pasiūlymų ir pastebėjimų.
Esminiai pokyčiai
– Kokias esmines nuostatas pakeitėte? Kas paramos nebegalės tikėtis, o kam atsivers kelias ją gauti?
– Kaip ir minėjau, mes nekeitėme nuostatų, o juos išplėtėme, kad kuo didesnis ratas krašto jaunų verslininkų galėtų pasinaudoti teikiama parama.
Atsisakėme lengvatinių paskolų iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo, kadangi tokias paskolas ir geresnėmis sąlygomis teikia kitos kreditinės institucijos, teikiančios paramą smulkiam verslui pagal valstybės programą.
Numatėme prioritetines kryptis, pagal kurias nuo šiol bus teikiama parama.
Svarbi naujiena ta, kad į prioritetus įtraukėme tiek jaunų žmonių, iki 29 metų amžiaus, tiek ir pagyvenusių, kuriems daugiau kaip 50 metų verslo rėmimą, o taip pat ir asmenų su negalia verslo skatinimą.
Manome, kad būtent šiems žmonėms verslą kurti yra sunkiausia ir savivaldybės pagalba reikalingiausia, todėl jiems ir teikiame prioritetą.
Taip pat yra numatytos ir patvirtintos naujos finansinės paramos priemonės ir tiems, kurie įsigyja įrangą ar techniką, dengiamos ir finansinės sąnaudos gaminant informacinius stendus ar ženklus. Visus nuostatų pakeitimus detaliai išvardinti netikslinga, tik noriu pabrėžti, kad kiekvienu atveju skirstant paramą verslui bus vadovaujamasi nuostatuose numatytais prioritetais.
[quote author=“A. Ardavičius“]Nors pastaruoju metu daugiausia pinigų skirta interneto svetainių sukūrimo išlaidų finansavimui, tačiau buvo ir yra ir kitų prašymų prisidėti prie krašto verslo skatinimo – tai ir parodų ploto nuomos kompensacijos, personalo mokymų dalinis padengimas bei kitokie paramos prašymai, atitinkantys paramos skyrimo nuostatus.[/quote]
Koks bus realus rezultatas?
– Ir vis tik kas pasikeitė rajono tarybai patvirtinus naujus nuostatus? Koks bus realus rezultatas – ar į savivaldybės paramą išties galės pretenduoti daugiau verslininkų?
– Taip, be abejo, į paramą galės pretenduoti daugiau verslininkų.
Svarbiausia, ką noriu pabrėžti, mes neskirstome verslo į kaimiškąjį ir miesto. Neišskiriamas verslas pagal gyvenamąją vietą – sąlygos sudarytos visiems vienodos. Ir tai, mano galva, teisingiausia.
Naujų nuostatų esminis skirtumas, lyginant su ankstesniaisiais, yra tas, kad mes siekiame ne skolinti verslui pinigus ir po to prašyti juos grąžinti su palūkanomis, o teikiame paramą jaunam verslui tiek padėdami įsigyti įrangą ar iš dalies dengdami jų bankams sumokėtas palūkanas, tiek prisidėdami prie verslo reklamavimo parodose ar stendų įrengimo, remdami darbuotojų mokymą, interneto svetainių kūrimą ir t.t.
Noriu tikėti, kad liberalesni, mažiau biurokratiniai nuostatai tikrai padės Kėdainių krašto jaunam verslui ir į komisiją kreipsis dar daugiau verslininkų.
Rajono gyventojams, planuojantiems pradėti verslą ar jau vykdantiems jį, belieka tik pasinaudoti šiose nuostatose įtvirtinta galimybe gauti tiek finansinę paramą, tiek reikalingas konsultacijas rūpimais klausimais.
Daugiausia finansavo interneto svetainių kūrimo išlaidas
– Tačiau pastaruoju metu iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramos lėšos dažniausiai buvo skiriamos tik kompensacijoms už interneto svetainių sukūrimą. Ar tai reiškia, kad rajono smulkiesiems verslininkams tiesiog nereikia jokios kitokios paramos?
– Verslas yra lankstus ir pats mato, ko jam reikia.
Paskutiniu metu internetinių svetainių kūrimas tapo ypač populiarus tarp jauno verslo ir tai suprantama, kadangi internetinė prekyba, reklama Lietuvoje, o ir visame pasaulyje įgauna milžinišką pagreitį.
Vien šiemet rajono taryba tenkino net 22 verslininkų prašymus suteikti paramą iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo. Ir daugiausia tie prašymai buvo susiję su išlaidų kompensavimu už interneto svetainių sukūrimą.
Tuo tarpu pernai rajono taryba patenkino tik 7 verslininkų prašymus.
Manau, kad šie skaičiai rodo, jog einame teisinga linkme ir realiai padedame krašto verslininkams.
[quote author=“A. Ardavičius“]Vien šiemet rajono taryba tenkino net 22 verslininkų prašymus suteikti paramą iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo. Ir daugiausia tie prašymai buvo susiję su išlaidų kompensavimu už interneto svetainių sukūrimą. Tuo tarpu pernai rajono taryba patenkino tik 7 verslininkų prašymus.[/quote]
Nors pastaruoju metu daugiausia pinigų skirta interneto svetainių sukūrimo išlaidų finansavimui, tačiau buvo ir yra ir kitų prašymų prisidėti prie krašto verslo skatinimo – tai ir parodų ploto nuomos kompensacijos, personalo mokymų dalinis padengimas bei kitokie paramos prašymai, atitinkantys paramos skyrimo nuostatus.
Kaip ir minėjau, norint, kad fondas labiau atspindėtų krašto smulkaus verslo lūkesčius, jį tiesiog buvo būtina keisti, padaryti lankstesnį ir prieinamesnį, išlaisvintą nuo biurokratijos ir kad paramą gautų tie, kam tikrai jos reikia.
Laisvų pinigų – daugiau kaip 162 tūkst.
– Kiek šiuo metu yra pinigų Smulkiojo verslo rėmimo fonde, kuriais galėtų pasinaudoti krašto verslininkai?
– Šiuo metu rajono Smulkiojo verslo rėmimo fonde yra kiek daugiau nei 162 tūkst. eurų, kuriais gali pasinaudoti krašto verslininkai.
Iš viso šio fondo biudžetą sudaro beveik 214 tūkst. eurų. Dalis šių pinigų į fondą sugrįš, kai verslininkai grąžins paskolas, kurios jiems buvo išduotos ankstesniais metais pagal senus nuostatus. Šie sugrąžinti pinigai taip pat bus skirti paramos prašantiems verslininkams.
Kiekvienas verslininkas visą informaciją apie tai, ar gali tikėtis paramos, gali rasti Kėdainių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje arba Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centre.
Mūsų siekis – realiai padėti verslui, manau, kad šiais metais tą galėsime daryti dar sėkmingiau.
– Ačiū už pokalbį.
Pasitikrinkite, ar Jūs galite tikėtis paramos?
Savivaldybės Smulkiojo rėmimo fondo lėšos naudojamos:
* rajono gyventojų verslumui bei įmonių konkurencingumui skatinti;
* naujoms darbo vietoms steigti;
* naujoms prekėms ir paslaugoms kurti;
* pažangioms technologijoms diegti;
* netradiciniam verslui plėsti.
Fondo remiamos verslo prioritetinės kryptys:
* pradedantiems verslininkams, savo veiklą įregistravusiems ne seniau nei prie 1 metus;
* vykdantiems tautinio paveldo, tradicinių amatų plėtrą;
* kuriantiems ar plečiantiems savo veiklą/verslą senamiestyje, miesto parkuose bei kaimiškoje rajone dalyje (ši veikla gali būti ir sezoninė);
* kuriantiems naujas darbo vietas;
* jaunimo nuo 18 iki 29 m. verslo skatinimui;
* vyresnių nei 50 metų asmenų verslo skatinimui;
* neįgalių asmenų verslo skatinimui;
* inovatyvaus, netradicinio verslo kūrėjams.
Finansinės paramos priemonės ir maksimalūs paramos dydžiai
Dalinis palūkanų kompensavimas už paskolas, gaunamas verslo kūrimui ar verslo plėtros projektams įgyvendinti (išskyrus paskolas apyvartinėms lėšoms).
Palūkanos kompensuojamos pagal pateiktą pažymą apie paskolos gavėjo sumokėtas palūkanas ir taikytą palūkanų normą. Ši paramos forma gali būti taikoma tik vieną kartą per trejus metus.
Kompensuojama iki 50 proc. palūkanų, bet ne daugiau nei 3 tūkst. eurų ir ne ilgiau kaip 24 mėnesius.
***
Seminarų, mokymų ir kvalifikacijos kėlimo kursų išlaidų kompensavimas. Finansavimas skiriamas trumpalaikiams (ne ilgesniems kaip vieno mėnesio trukmės) darbuotojų mokymams, siekiant suteikti ir tobulinti jų profesinius gebėjimus, žinias ir įgūdžius.
Kompensuojama iki 100 proc. smulkiojo verslo subjektų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidų, bet ne daugiau 300 eurų per kalendorinius metus vienam smulkiojo verslo subjektui.
***
Verslo planų, investicinių projektų ir kt. dokumentų rengimo išlaidų kompensavimas.
Kompensuojama iki 50 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų dokumentais pagrįstų konsultantų ir ekspertų suteiktų paslaugų, paramos programos, į kurią kreipiamasi dėl projekto finansavimo, nustatytos formos paraiškos parengimo ir kitų privalomųjų dokumentų rengimo išlaidoms kompensuoti.
***
Dalyvavimo Lietuvoje ar užsienyje vykstančiose parodose, mugėse ir verslininkų misijose išlaidų kompensavimas.
Finansavimo lėšos gali būti skiriamos tik faktiškai patirtoms dalyvavimo parodoje išlaidoms: registracijos mokesčiui, tuščio parodinio ploto nuomai, stendo dizainui ir įrangai, papildomai stendų įrangai ir paslaugoms, reklamos paslaugoms (reklaminių leidinių spausdinimui, įrašui kataloge), muitinės tarpininko paslaugoms ir krovos darbams, parodos eksponatų draudimui.
Dalyvavusiems užsienio parodoje kompensuojama iki 1 tūkst. eurų per kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip 50 proc. patirtų išlaidų. Dalyvavusiems parodoje Lietuvoje kompensuojama iki 500 eurų, bet ne daugiau kaip 50 proc. patirtų išlaidų.
***
Rinkodaros priemonių išlaidų dalinis kompensavimas. Jaunojo verslo subjektams (nuo paraiškos pateikimo verslą įregistravusiems ne seniau nei prieš dvejus metus) kompensuojamos reklaminių leidinių, skrajučių, stendų, iškabų ir viešinimo paslaugų išlaidos.
Pirmaisiais veiklos metais kompensuojamos patirtos išlaidos iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 300 eurų, antraisiais veiklos metais – iki 50 proc., bet ne daugiau kaip 200 eurų.
***
Įrangos ir darbo priemonių įsigijimui, kai smulkiojo verslo subjektas kuria naujas darbo vietas, kurias privalo išlaikyti ne mažiau kaip vienerius metus nuo darbo vietos įsteigimo.
Kompensuojama iki 100 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų už vieną įsteigtą darbo vietą. Sukūrus dvi ir daugiau darbo vietų – iki 4 tūkst. eurų vienam paramos gavėjui.
***
Įrangos/technikos įsigijimui, įskaitant ir sezoninį verslą (įmonėms nuo paraiškos pateikimo veiklą registravusioms ne vėliau kaip prieš vienerius metus).
Lengvųjų automobilių pirkimui ši paramos priemonė neskiriama. Parama neskiriama ir priemonėms, finansuojamos iš kitų paramos šaltinių.
Kompensuojama iki 60 proc. išlaidų, kai maksimali paramos suma – iki 3 tūkst. eurų vienam paramos gavėjui.
***
Internetinės svetainės, internetinės programėlės ar internetinės parduotuvės sukūrimo išlaidoms iš dalies padengti pradedantiems verslą, veiklą įregistravusiems ne seniau nei prieš vienerius metus.
Kompensuojama iki 70 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 500 eurų.
***
Įmonės įregistravimo ir su įmonės steigimu susijusioms išlaidoms iš dalies padengti (steigimo dokumentų rengimo paslaugų išlaidoms, mokestis notarui ir Registrų centrui).
Kompensuojama iki 100 proc. patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 eurų.
***
Negyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų dalinis kompensavimas (įregistruotoms sutartims Nekilnojamojo turto registre) veiklą pradedantiems (nuo paraiškos pateikimo veiklą registravusiems ne vėliau kaip prieš vienerius metus).
Kompensuojama iki 50 proc., bet ne daugiau kaip 5 eurai už kv. m ir ne daugiau kaip 500 eurų.
