Savivaldybėje įrenginėja slėptuvę, bet ji – ne gyventojams
Slėptis galės tik kai kurie valdininkai
Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybės pastate įrenginėjama slėptuvė ekstremalių situacijų valdymui užtikrinti. Atsitikus kokiam kataklizmui šioje slėptuvėje slėptųsi ne gyventojai, bet valstybės tarnautojai ir institucijų specialistai, atsakingi už tokių situacijų suvaldymą. Per trejus metus šios slėptuvės įrenginėjimo darbams jau išleista 15 tūkst. eurų.
Slėptuvės – valstybės tarnautojams
Slėptuvę savivaldybėje ketinama baigti įrengti iki 2021 metų sausio 1 dienos.
Jos įrengimo darbus atlieka viešojo pirkimo konkursus laimėjusios bendrovės.
Slėptuvė skirta apsaugoti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, vykdančius valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nustatytus uždavinius ir funkcijas bei užtikrinančius valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.
„Pagal teisės aktų reikalavimus mūsų savivaldybėje turi būti įrengta viena slėptuvė ekstremalių situacijų valdymui užtikrinti. Šiuo metu ir vykdomi jos įrengimo darbai“, – „Rinkos aikštei“ patvirtino savivaldybės vyr. specialistė mobilizacijai ir civilinei Janina Ladygienė.
[quote author=“J. Ladygienė“]Kolektyvinės apsaugos statiniuose bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais[/quote]
Pasak savivaldybės vyr. specialisto civilinei ir priešgaisrinei saugai Stasio Okunevičiaus, slėptuvė įrenginėjama savivaldybei priklausančio pastato rūsyje esančioje 70 m2 ploto patalpoje.
Jos įrengimo darbai finansuojami iš valstybės biudžeto civilinės saugos funkcijai vykdyti skirtų lėšų. Šiais metais numatyta atlikti patalpos vidaus apdailos darbus.
Gyventojams – kolektyvinės apsaugos statiniai
Pasiteiravus, o ką reikėtų daryti gyventojams, atsitikus kokiai nelaimei, J. Ladygienė sakė, kad jiems reikėtų glaustis kolektyvinės apsaugos statiniuose.
„Yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti statiniai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremalių situacijų ar karo metu.
Kolektyvinės apsaugos statiniuose būtų surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuoti gyventojai.
Minėtuose statiniuose būtų organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais“, –informavo J. Ladygienė, bet įvardinti tikslių vietų, kurias žinodami gyventojai galėtų išvengti pavojaus, nesutiko.
Ekstremalios situacijos: ką turime žinoti
Nors visiems gyventojams ne kartą girdėta frazė „ekstremali situacija“ atrodo aiški, iš tiesų dauguma nesuvokia arba netiksliai suvokia šių žodžių prasmės. Ką svarbu žinoti apie ekstremalias situacijas, pasiteiravome J. Ladygienės.
Pasak specialistės, apibrėžimas „ekstremali situacija“ reiškia ypatingą padėtį, atsirandančią dėl techninių, ekologinių ar socialinių priežasčių, taip pat dėl karo veiksmų – grėsmių, kylančio pavojaus žmonių gyvybei bei sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūčiai, susižalojimui ar turtiniams nuostoliams.
„Ekstremali situacija – tai tam tikra teisinė padėtis, kuri įsigalioja iš karto po sprendimo ją paskelbti. Tokios situacijos paskelbimas yra neišvengiamas, reikalingas, kad civilinės saugos sistema galėtų veikti visu pajėgumu. Ekstremalios situacijos paskelbimas sudaro sąlygas taikyti ekstremalios situacijos valdymui reikalingus papildomus išteklius, priimti svarbius sprendimus dėl gyventojų apsaugos organizavimo.
Lietuvoje ekstremalios situacijos dalijamos į du lygius – savivaldybės ir valstybės.
Savivaldybės lygio ekstremali situacija yra tokia, kurios poveikis šalinamas savivaldybėje esančiomis civilinės saugos sistemos jėgomis, pasitelkiant savivaldybėje esančius arba iš kitų savivaldybių gautus materialinius išteklius, o padarinių išplitimo ribos neviršija trijų savivaldybių teritorijų ribų. Valstybės lygio ekstremalios situacijos yra tokios, kurių padariniai šalinami naudojant savivaldybėse arba valstybėje turimus materialinius išteklius, o padarinių išplitimo ribos viršija trijų savivaldybių teritorijų ribas, arba kurios trunka ilgiau kaip 6 mėnesius“ , – paaiškino J. Ladygienė.
Pasak specialistės, susidarius ekstremaliai situacijai svarbu kuo skubiau informuoti gyventojus apie kilusią grėsmę.
„Tam tikslui Lietuvoje yra parengta gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimo ir informavimo sistema, kurią sudaro elektros sirenos, kuriomis perduodamas signalas „Dėmesio visiems“; trumposios žinutės – įspėjimai mobiliaisiais telefonais; žiniasklaidos priemonės; specialieji automobiliai su garso stiprinimo įranga bei aparatūra; ūkio subjektuose naudojamos garsinės signalinės priemonės; transporto priemonių garsinės signalinės priemonės; telefoninio bei radijo ryšio priemonės; pasiuntiniai“, – informavo J. Ladygienė.
Tačiau pasak specialistės, ne kiekvienas ekstremalus įvykis sukelia ekstremalią situaciją. Jeigu ekstremaliojo įvykio neigiamas poveikis nepasiekia ekstremalios situacijos kriterijų, ekstremali situacija gali būti neskelbiama.
Norint gauti gyventojų perspėjimo pranešimus, telefonuose turi būti aktyvinta šių pranešimų priėmimo funkcija. Telefonų aktyvinimo instrukcija pateikiama internetinėje svetainėje www.vpgt.lt. Joje taip pat yra rekomendacijos, kaip elgtis kiekvienu pavojaus atveju, ir kita svarbi informacija.
Signalas ,,Dėmesio visiems!“ – tai pagrindinis įspėjamasis garsinis civilinės saugos signalas, perduodamas įjungus centralizuotai valdomas arba vietinio valdymo sirenas, laivų, garvežių, specialiųjų tarnybų automobilių garsines signalines priemones. Signalu atkreipiamas gyventojų dėmesys į tai, kad susidarė ypatingos aplinkybės ir jie privalo kuo greičiau įsijungti radiją ar televizorių (LTV programą, Kėdainiuose – Balticum TV), nes per visuomenės informavimo priemones bus perduodamas konkretaus pavojaus civilinės saugos signalas bei žodinis pranešimas apie susidariusią padėtį. Šis signalas gali būti skelbiamas iškilus bet kuriai grėsmei. Kartu su garsiniu signalu į mobiliuosius telefonus siunčiamos trumposios žinutės apie įvykį. Išklausius pranešimą, privalu griežtai vykdyti nurodymus.
1 Komentaras
Kuo jie išskirtiniai valstybės tarnautojai nuo paprastų žmonių?Kodel jiems išskirtinės sąlygos?