Savivaldybė kai kuriems verslams suteikia privilegijas, nors Konkurencijos įstatymas tai draudžia
Kėdainių rajono savivaldybė per pastaruosius metus ėmė daryti tai, ko anksčiau kraštiečiai nematė – reklamuoti privatų verslą./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kodėl savivaldybė vienus verslus reklamuoja, o kitų – ne?
Visi puikiai supranta, kad politika ir verslas negali būti atskiriami dalykai. Politikų sprendimai daro poveikį verslui, verslo uždirbami pinigai nusėda biudžete ir leidžia politikams ne tik gauti atlyginimus, bet ir mūsų pinigus paskirstyti kitiems reikalingiems dalykams. Vis dėlto yra daug ir garsiai kalbama apie viešuosius ir privačius interesus ir tai, kad politikų protekcijos yra labai nepriimtinas ir net neteisėtas reiškinys. O ar normalu, kad savivaldybė užsiima privataus verslo reklama?
Reklamavo tris verslus
Kėdainių rajono savivaldybė per pastaruosius metus ėmė daryti tai, ko anksčiau kraštiečiai nematė – reklamuoti privatų verslą.
Kėdainių rajono savivaldybė dažnai savo socialiniame tinkle dalinasi įvairiomis naujienomis, kurios yra aktualios kraštiečiams. Tiesa, paprastai apsiribojama informacija apie savivaldybei pavaldžias įmones, kultūrinius renginius arba socialiai atsakingų dalykų viešinimą, jei jie tiesiogiai liečia mūsų krašto žmones.
Dažnai dalijamasi ir informacija apie Laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančias, besikuriančias įmones – tačiau reikia suprasti, kad įmonių atėjimas į Kėdainius jau būna išskirtinis savo investicijomis ir sukuriama pridėtine verte, nepamirštant ir to, kad dažnai tas įmones reikia prisikviesti įrodant, kuo gi Kėdainių LEZ yra geresnis, nei, tarkime, Kauno LEZ. Čia didelį darbą dirba savivaldybės vadovai.
Kadangi Kėdainiuose verslų, nekuriančių darbo vietų nėra, vadinasi, visos verslo įmonės iš principo gali kreiptis į savivaldybę ir reikalauti, kad ši jas reklamuotų nemokamai…
Aut. past.
Tačiau visai neseniai savivaldybė nusprendė nemokamai pareklamuoti „Maximos grupei“ priklausančios „Barboros“ paslaugas.
Vėliau savivaldybė pasidalino kvietimu dalyvauti Josvainių seniūnijoje įkurtoje privačioje observatorijoje. Viskas kaip ir būtų gerai – bet apsilankymas joje yra mokamas, taigi tai vėl buvo aiškiausia verslo reklama.
Galiausiai visai neseniai savivaldybė pasidalijo ir dar viena reklama – startuolio „Traxlo“ siūlymu užsidirbti papildomų pinigų.
Visos savivaldybės pasidalintos reklamos buvo įdėtos esą nemokamai, taip pat visos jos vienaip ar kitaip susijusios su Kėdainiais.
Reklamuoti prašo patys
Panašu, kad jei esate verslininkas ir jums trūksta auditorijos, lankytojų, pirkėjų ar paslaugos naudotojų, galite tiesiog imti ir prašyti jūsų reklama pasidalinti savivaldybės interneto puslapyje ir socialiniame tinkle. Ir, panašu, savivaldybė nelabai galės atsisakyti, nes iki šiol nelabai aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis ji nusprendžia, kuriam verslui nemokamai suteikti plačią auditoriją, o kuriam – ne.
Atrodo, kad menkiausia sąsaja su Kėdainiais visiems verslams atveria duris į plačią Kėdainių rajono savivaldybės sekėjų auditoriją.
Taigi, galime tik stebėtis, kad rajono savivaldybė, tarkime, privatų prekybos centrą, kurio grynasis metinis pelnas siekia kone 63 milijonus eurų, reklamuoja nemokamai.
Kaip teigė savivaldybė, į ją kreipėsi „Barboros“ socialinių tinklų specialistė Rasa Sasnauskaitė, kuri paklausė, ar į savivaldybės socialinį tinklą būtų galima įdėti Kėdainių žmonėms aktualią informaciją.
„Pasitarus buvo nutarta, kad trumpą informaciją paskelbsime. Ji paskelbta tokia, kokia buvo atsiųsta. Jokio atlygio už tą informacijos paskelbimą nėra gauta“, – aiškina savivaldybė.
„Konkurencijos įstatyme numatyta, kad viešojo administravimo subjektams, t. y. ir savivaldybėms, draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams“.
L. Navickaitė
Startuolio „Traxlo“ reklama buvo pasidalinta taip pat verslininkams patiems to paprašius.
„Į savivaldybę kreipėmės patys, kadangi tai nauja galimybė Kėdainių mieste, tai pagalvojome, jog būtų naudinga apie šią galimybę sužinoti kuo daugiau žmonių. Kadangi tai galimybė žmonėms užsidirbti papildomų pajamų. Tad kreipėmės ir į savivaldybę pasiteiraudami, ar galėtų šia informacija pasidalinti su rajono gyventojais“, – sakė startuolio atstovė ir pridūrė, kad panašiai bendradarbiauja ir su kitomis savivaldybėmis.
Kėdainių savivaldybė savo ruožtu vėl situaciją aptarė itin miglotai – nei patvirtino, nei paneigė, kad bet kuris reklamos prašantis verslas sulauktų palankaus atsakymo, nei paaiškino, kokiais tiksliai kriterijais vadovaujantis apsisprendžiama reklamuoti vienus ar kitus verslus.
„Informacija, kuri naudinga ir svarbi būna skelbiama mūsų savivaldybės svetainėje. Šiuo atveju, jei pasinaudoję šia reklama darbą atras mūsų krašto žmonės, kurie ieško darbo, būtų labai gerai“, – sakoma savivaldybės atsakyme.
Kadangi Kėdainiuose verslų, nekuriančių darbo vietų nėra, vadinasi, visos verslo įmonės iš principo gali kreiptis į savivaldybę ir reikalauti, kad ši jas reklamuotų nemokamai…
Nėra teisės akto, nėra nusikaltimo
Na, o pakomentuoti apie kriterijus, pagal kuriuos savivaldybė sprendžia, ką reklamuoti, o ko ne, žinoma, jie ir negalėjo, nes jokio oficialaus sprendimo ar dokumento, kuris tokias taisykles apibrėžtų, net nėra.
Nėra, nes jo būti ir negali – tai jau būtų nusižengimas įstatymams.
„Konkurencijos įstatyme numatyta, kad viešojo administravimo subjektams, t. y. ir savivaldybėms, draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams“, – situaciją komentavo Konkurencijos tarybos komunikacijos skyriaus vadovė Lina Navickaitė.
Ji pridūrė, kad kilus įtarimams dėl ūkio subjektų privilegijavimo bei diskriminavimo, būtina įvertinti įvairias galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo sąlygas, pavyzdžiui, ar savivaldybės sprendimai yra susiję su ūkinės veiklos reguliavimu; ar jais teikiamos privilegijos arba diskriminuojamos tam tikros bendrovės; ar dėl to atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojančioms bendrovėms ir kt.
