Savivaldybė perka Labūnavos kultūros centro pastatą

Jau eilę metų Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyrius yra įsikūręs ir veikia Labūnavos kaime Barupės g. 9 esančiame pastate. Pastatas nuosavybės teise priklauso Labūnavos žemės ūkio bendrovei, tačiau į pabaigą eina panaudos sutartis, pagal kurią patalpomis gali naudotis kultūros centras ir biblioteka.
Nuspręsta, kad geriausia išeitis būtų savivaldybei šį pastatą nupirkti – tada pastatu ramiai ilgus metus naudotųsi Labūnavos bendruomenė.
Geriausias variantas
Minėtame pastate taip pat veikia Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Labūnavos filialas.
Patalpos visiškai pritaikytos jų veiklai ir atitinka kultūros centrams reikalingų patalpų reikalavimus, t. y. įrengta koncertų salė, scena, repeticijų kambariai, atskira bibliotekos patalpa, atskiri sanitariniai bei šilumos mazgai. Koncertų sale dažnai naudojasi ir Labūnavos pagrindinė mokykla.
Pastato išlaikymo išlaidos per metus siektų iki 8 tūkst. eurų – panašiai, kaip kai kurių kitų kultūros centrų Kėdainiuose. Pastato renovacija, paskaičiavus pagal šiemet baigtą Krakių kultūros centro renovacijos sąmatą, galėtų kainuoti apie 600 tūkst. eurų.
Tarybos narei Karolinai Štelmokaitei kilo klausimas, ar bendruomenei tikrai reikia tokio didelio pastato.
Tarybos posėdyje kalbėjusi Labūnavos bendruomenės centro pirmininkės pavaduotoja Rita Karnilavičienė patikino, kad šis pastatas yra pats geriausias pasirinkimas bendruomenei – jame iki šiol buvo vykdoma veikla, o ir be renovacijos jame dirbti būtų galima dar bent dešimtmetį.
„Tai vienintelis pastatas, kuriame galima vykdyti kultūros centro ir bibliotekos veiklą. Šiame pastate visi langai pakeisti, pastatas statytas prieš 50 metų. Savivaldybei bendradarbiaujant su žemės ūkio bendrove, pastatas buvo atnaujintas, ir be renovacijos dar dešimtį metų galima jame vykdyti veiklą.
Aišku, būtų galima pagalvoti apie kondicionavimo sistemos atnaujinimą, bet vieta tenkina visus – ir Labūnavos bendruomenę, o ir mokyklai pastatas reikalingas. Mes tikrai nematome jokios kitos galimybės – savivaldybė turi nupirkti pastatą. Jei to nepadarys, tai bus tiesiog kultūros centro, bibliotekos sunaikinimas. Labai prašome išsaugoti šias patalpas“, – akcentavo R. Karnilavičienė.
Suabejojo dėl kainos
Minėtas pastatas bus perkamas už 70 tūkst. eurų, mokėjimą padalinant pusiau – 35 tūkst. eurų šiemet, ir kita pusė – kitąmet.
Opozicijos lyderis Saulius Grinkevičius suabejojo, ar tokia kaina yra adekvati – jo teigimu, mieste pilna nenaudojamų pastatų, kurių niekas neskuba pirkti. Jis svarstė, kad rajono administracija nėra pakankamai versli.
„Patalpos reikalingos gyventojams, bet vis tiek man kyla klausimas dėl kainos. Aš nelabai tikiu, kad atsiras kažkoks pirkėjas, kuris nupirktų šį pastatą, apart savivaldybės, ir sumokėtų didesnius pinigus. Gal galima pasikalbėti su Labūnavos žemės ūkio bendrovės vadovais dėl kainos – juk jiems tai šis pastatas irgi yra išlaidos.
Gal pritrūko verslininkiško užsispyrimo iš savivaldybės administracijos ir nebuvo pasiderėta daugiau“, – kalbėjo S. Grinkevičius.
Į tokius jo žodžius replikavo vicemeras Paulius Aukštikalnis, sakydamas, kad prie kainų kabinamasi nebe pirmą kartą. „Gal kažkas būtų už eurą susiderėjęs – išvis fantastiška būtų“.
Čia pat opozicijos lyderis nepraleido progos visiems priminti, kad jis – pakankamai verslus.
„Aš esu versle 30 metų ir žinau, kas yra derybos. Visada galima derėtis iki pačios paskutinės minutės, tai aš ir iškėliau abejonę, ar mokame pačią geriausią kainą.
Mes, opozicija, neprieštarausime, kad pastatas būtų nupirktas, o vienas ponaitis turėtų truputį atsakingiau žiūrėti į šiuos reikalus“, – replikavo S. Grinkevičius.
Derėjosi
Tačiau paaiškėjo, kad opozicionieriaus replikos, matyt, labiau buvo skirtos savo uodegai pakelti, mat kaltinti rajono savivaldybės administracijos negebėjimu derėtis – visai nebuvo reikalo. Paaiškėjo, kad derybos vyko beveik metus laiko, nusiderėta solidi suma, o ir pirkėjų šiam pastatui buvo.
„Buvo nusiderėta nuo 100 tūkst. eurų iki 70 tūkst. eurų pirkimo kainos. Tą pastatą norėjo pirkti darželis, privatūs senelių namai – jiems tas pastatas išvis buvo idealus variantas. Mes galėjome labai greitai šį pastatą prarasti, jei nebūtume sutarę – šiandieną ten jau kurtųsi senelių namai“, – informavo meras Valentinas Tamulis.
Jam antrino ir administracijos direktorius Arūnas Kacevičius sakydamas, kad atliktas ir turto vertinimas, ir derybos, o ir bendruomenė apklausta ne kartą. Tokiu atveju kabintis prie pastato pirkimo keliant klausimą, ar bendruomenei jo reikia arba kad jo kaina per didelė – tiesiog tuščias laiko gaišimas ir beprasmiai ginčai.
„Turto vertinimas buvo atliktas, turto vertintojo pažyma yra. Derybos vyko beveik metus. Šių patalpų pirmiausia prašė kultūros centras, papildomai buvo klausta bendruomenės, ar jiems reikia šio pastato“, – patikino jis.
Taryba pastato pirkimui pritarė.