Saugi kaimynystė – vieninga bendruomenė

Daugybę amžių visi suka galvas ir kurpia planus, kaip sutramdyti nusikalstamumo chimerą… Tačiau padaryti to dar niekam nepavyko. Visgi, kai kam tai sekasi geriau už kitus. Saugios kaimynystės idėjos esmė – vienas seniausių žmogaus elgesio modelių: kaimyno pagalba kaimynui. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų šis pobūdis netruko persikelti per Atlantą, atkeliavo į Europą, o iš čia pasiekė ir Lietuvą.

Nors nusikaltimų prevencijos priemonės tradiciškai yra laikomos vienu iš policijos pareigūnų darbo barų, tačiau vis aiškiau suvokiama ir bendruomenės dalyvavimo tokiose programose svarba. Bendruomenės ir policijos bendradarbiavimo pradžia laikytina 1997 metais pradėta judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ veikla, kurios vienas iš tikslų, siekiant užtikrinti gyventojams saugią kaimynystę, buvo organizuoti „Saugios kaimynystės“ grupes ir aiškinti gyventojams gyvenamųjų namų ir butų apsaugos įrangos būtinumą. Tuomet per vienerius metus Lietuvoje susikūrė 40 judėjimo skyrių, bet nutraukus valstybės finansavimą 2001 metais judėjimas baigė savo veiklą. Tačiau… tuomet pamažu ėmė skleistis saugios kaimynystės modelis – jūsų ir kaimynų bendradarbiavimas, padedant policijai ir kitoms institucijoms bei stiprinant saugumą jūsų gyvenamojoje vietovėje.

„Saugios kaimynystės modelis Lietuvoje buvo pradėtas taikyti remiantis užsienio šalių praktika. Lietuvoje ji pradėta taikyti dar tuomet, kai buvo apylinkių inspektoriai. Tačiau galima teigti, jog tuomet viskas buvo tik formalumas – buvo kalbama, kad žmonės gali saugoti savo turtą, vykdavo elementarūs susitikimai, buvo surašomi protokolai, aptariamos teritorijos problemos, apylinkės inspektorius suaktyvindavo patruliavimą, sudarydavo nusikaltimų analizę.

Tiesa, populiarėti saugios kaimynystės modelis ėmė tik tada, kai įsikūrė bendruomenės pareigūnai, apie 2014-uosius metus, nes jų pagrindinis darbas ir buvo kurti saugią gyvenamąją aplinką“, – teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Aušra Mickevičienė.

Modelis, grindžiamas bendradarbiavimu

Lietuvoje saugios kaimynystės modelis yra grindžiamas bendradarbiavimu tarp policijos, savivaldos institucijų ir pačios bendruomenės, tačiau iki šiol nėra valstybės mastu suformuota aiški saugios kaimynystės sąvoka.

Šiuo metu kiekviena apskritis, kiekvienas programos dalyvis gali interpretuoti ją taip, kaip pats supranta. Visgi išlaikomi pagrindiniai principai – tai bendruomenės įtraukimas į visuomenės saugumo veiklą ir glaudus bendradarbiavimas tarp bendruomenės, policijos bei savivaldos institucijų.

„Pasirašius saugios kaimynystės bendradarbiavimo sutartį, policija įsipareigoja suteikti teisinių žinių, informuoti žmones, kokie vyksta nusikaltimai, taip pat vykdo viešus patruliavimus. Tuo tarpu bendruomenė įsipareigoja informuoti mus, policijos pareigūnus, stebėti savo gyvenamąją aplinką, tvarkyti ją. Na, o savivalda stengiasi prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo, saugaus eismo užtikrinimo ir pan.

Kai žmonės supranta, kas yra saugi kaimynystė, kaip ji veikia, koks yra jos tikslas, atsiranda bendri interesai: susitelkti geriems tikslams, būti nepakantiems net ir smulkiems negatyviems reiškiniams, išvengti didelio masto nusikalstamų veikų, tvarkyti savo gyvenamąją aplinką.

Be to, saugios kaimynystės modelis suburia žmones, jie tampa vieni kitiems draugiškesni, pagaliau kaimynai net sveikintis pradeda.

Žmonės išvažiuoja poilsiauti, atostogauti, tad mums turi rūpėti kaimyno namas, ir jei ten kažkas vyksta įtartino, paskambinti jam, pasidomėti, o prireikus iškviesti ir policijos pareigūnus“, – pasakoja A. Mickevičienė.

[quote author=“A. Mickevičienė“]Svarbu suprasti, jog tokia praktika naudinga ne tik dėl teisinės informacijos, tačiau taip pat ji vienija žmones patiems imtis įvairių akcijų vykdymo, įtraukiant į veiklas vaikus, jaunuolius, žmonės pradeda suvokti, kad gyvename ne vieni, kad mums turi rūpėti ir kitas žmogus.[/quote]

Kėdainių rajone – 55 grupės

Saugią kaimynystę, pasak bendruomenės pareigūnės, gali kurti ir gatvė, ir vos keli namai.

„Vienas namas saugios kaimynystės, žinoma, neįkurs, nes reikia grupės, kad būtų įmanoma puoselėti šią idėją. Tiesa, pati idėja bėgant metams nesikeitė, tačiau atsirado daugiau apčiuopiamos informacijos, tokios kaip įvairūs lankstinukai, susitikimai ir pan.

Nors užsienio šalyse saugios kaimynystės modelis yra gerokai populiaresnis, tačiau galima pasidžiaugti, jog saugios kaimynystės modelis sėkmingai buvo išgrynintas ir Lietuvoje ir šiandien Kėdainių rajone mes turime net 55 saugios kaimynystės grupes“, – teigia bendruomenės pareigūnė Aušra Mickevičienė.

Daugiausia saugios kaimynystės grupių yra įsikūrusių Pelėdnagių seniūnijoje, bet aktyviausios išlieka Vilainių, Krakių Dotnuvos, Gudžiūnų, miesto SKG.

„Pelėdnagių seniūnijoje, Pašilių soduose, visai neseniai įsikūrė dar viena saugios kaimynystės grupė. Džiaugiamės, jog tai jaunos šeimos, suprantančios idėjos svarbą, stebinčios įtartinus įvykius, žmones, automobilius bei kuriančios sau saugią aplinką. Čia šios idėjos koordinatorius buvo mūsų policijos rėmėjas.

Beje, saugios kaimynystės modelio dėka mūsų rajone pamažu prigyja tradicija švęsti kaimynų dieną. Svarbu suprasti, jog tokia praktika naudinga ne tik dėl teisinės informacijos, tačiau taip pat ji vienija žmones patiems imtis įvairių akcijų vykdymo, įtraukiant į veiklas vaikus, jaunuolius, žmonės pradeda suvokti, kad gyvename ne vieni, kad mums turi rūpėti ir kitas žmogus, taip užgimsta draugiškumas.

Saugios kaimynystės programa skatina šalia gyvenančius žmones bendrauti ir bendradarbiauti, keistis informacija apie jiems priklausančius automobilius, darbo laiką, atostogų planus ir t. t. Ji skatina kaimynus prižiūrėti kitų būstą ir kartais dalyvauti bendruose susitikimuose, kur diskutuojama apie saugios aplinkos kūrimą ir apsaugą“, – pastebi A. Mickevičienė.

Ne tik saugumas, bet ir pilietiškumas

Pasak A. Mickevičienės, norintys kurti saugios kaimynystės grupę neretai vis dar ieško apčiuopiamos naudos, tačiau tie, kurie supranta šios idėjos svarbą, į ją ir žvelgia visai kitaip. Saugios kaimynystės veiklose dalyvaujantys asmenys geriau pažįsta vieni kitus, tad jiems lengviau informuoti policijos pareigūnus apie pastebėtas įtartinas veiklas ar asmenis jų teritorijoje. Pastebėta, kad, padaugėjus pranešimų apie įtartinas veiklas, mažėja įvykdytų nusikaltimų skaičius.

„Tiems, kurie supranta šio modelio tikslą, svarbą ir prasmę, nebekyla keistų klausimų, priešingai, jie prašo patarimų, kaip sukurti tą saugią aplinką, kur kreiptis, nuo ko pradėti. Svarbu įsidėmėti, jog saugi kaimynystė tai ne tik saugumas, tai – pilietiškumas, bendravimas, patogumas.

Žmonių grupės tampa bendruomenėmis, kaimynai pradeda sveikintis, žmonės jaučiasi ramiau ir saugiau, sumažėja nusikalstamumas – jam čia netinkama terpė, įsigilinę ir supratę vieni kitų problemas ir poreikius bendruomenė, policija ir savivalda padeda ir dirba kartu, o ne kovoja dėl teisių ir pareigų“, – atkreipia dėmesį bendruomenės pareigūnė.

Galimybė sumažinti nusikaltimų skaičių

Įrodyta, kad saugios kaimynystės veiklas vykdančiose teritorijose, kur kaimynai kartu stebi aplinką ir rūpinasi vienas kito saugumu, vagysčių ir kitų turtinių nusikaltimų skaičius gerokai sumažėja. Kaimynų pažinimas yra pirmasis žingsnis, padedantis kurti saugią aplinką. Antrasis žingsnis saugumo link – saugios kaimynystės.

„Jei įkūrus saugios kaimynystės grupę policija yra informuojama apie smulkius ar kitokius viešosios tvarkos pažeidimus, imamės tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, vykdome viešus patruliavimus, prie kurių prisijungia policijos rėmėjai, saugios kaimynystės grupės nariai.

Jei kalbėtume konkrečiai apie vagystes, remiantis statistika, ten, kur įsikūrusios saugios kaimynystės grupės, yra 10 proc. mažėjimas“, – pastebi A. Mickevičienė.

Padeda išvengti nusikaltimų

Lietuvos policija informuoja, jog saugios kaimynystės programa padeda policijos pareigūnams sumažinti vagysčių, įsilaužimų, vandalizmo bei sukčiavimo atvejų skaičių ir netgi mažina Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičių. Teigiamas saugios kaimynystės poveikis pastebėtas komercinėse teritorijose, mokyklose ir bažnyčiose. Nusikaltimai retai įvykdomi tik vienoje vietoje, o dažniau keliauja iš vienos teritorijos į kitą.

Saugios kaimynystės grupių steigimas teritorijose, kur šiuo metu įvyksta mažiau nusikaltimų, užtikrina, kad jų nepadaugės ir ateityje. Suteikia informacijos apie įvykdytus nusikaltimus.

Turėdami daugiau konkrečios informacijos apie netoli jų gyvenamosios vietos įvykdytus nusikaltimus gyventojai įrengia technines namų apsaugos ir asmens saugumo priemones (signalizacijas, vaizdo kameras, seifus ir pan.) ir laiku pasirūpina savo turto saugumu. Naudojamos nusikaltimų prevencijos priemonės sumažina nusikaltėlių galimybes įvykdyti nusikaltimą arba leidžia iš viso jo išvengti.

Nusikaltėlių atgrasymo sistema

Saugios kaimynystės ženklas nusikaltėlius informuoja, kad šioje teritorijoje gyvena saugia aplinka besirūpinantys kaimynai, kurie apie pastebėtus įtartinus asmenis visuomet informuoja policijos pareigūnus. Tačiau vien tik ženklo pakabinimas nevykdant jokių kitų saugios kaimynystės veiklų duoda tik trumpalaikį efektą.

Kriminogeninės situacijos analizė

Nusikaltimai dažnai iš vietos teritorijos persimeta į kitą, todėl saugios kaimynystės grupėms svarbu suprasti naujausias nusikaltimų tendencijas ir gauti informaciją apie kriminogeninę situaciją jų teritorijoje. Bendruomenės pareigūnai, atliekantys nusikalstamumo analizę, atskleidžia tokias tendencijas ir reguliariai informuoja apie galimas grėsmes saugios kaimynystės grupes.

[quote author=“Aut. past.“]Lietuvoje saugios kaimynystės modelis yra grindžiamas bendradarbiavimu tarp policijos, savivaldos institucijų ir pačios bendruomenės.[/quote]

Didina nusikaltimų išaiškinimą

Saugios kaimynystės programa apima tinklą, iš kurio Policijos departamentas gali rinkti naudingą informaciją apie nusikaltimus. Nors dažniausiai saugios kaimynystės grupių dalyviai pastebi tik dalį įvykdyto nusikaltimo, keletas pavyzdžių parodo, kaip atidūs kaimynai gali pagelbėti sulaikant nusikaltėlius.

Vienas saugios kaimynystės grupės lyderis, vidurdienį kaimynui padėjęs nuvalyti sniegą, pastebėjo į kito kaimyno kiemą automobiliu įsukantį jaunuolį. Lyderis pasisveikindamas linktelėjo galva jaunuoliui, kurio neatpažino. Vėliau tas pats jaunuolis buvo pastebėtas imantis sodo įrankius šalia virtuvės ir daužiantis langą. Saugios kaimynystės lyderis pranešė kaimynui apie įvykį ir policijai nurodė įtartino automobilio numerį, apibūdino asmenį ir nurodė tikslią įsilaužimo vietą. Kadangi gyventojai suskubo pranešti apie įtartiną jaunuolį policijos pareigūnams, jis buvo sulaikytas išeinantis iš ką tik apvogto namo. Jo vairuotas automobilis buvo pavogtas anksčiau. Minėtas jaunuolis buvo nuteistas už septynis panašius nusikaltimus.

Antrasis atvejis – pasikėsinimas išprievartauti jauną merginą. Sugedus merginos automobiliui, ji buvo užpulta gatvėje ir nutempta į šalia esančio vaikų darželio teritoriją. Nors nukentėjusioji buvo tikra, kad galėtų atpažinti nusikaltėlį, jo rasti ilgokai nepavyko. Laimei, nusikaltimas buvo įvykdytas šalia saugios kaimynystės teritorijos. Policijos pareigūnai kreipėsi į gyventojus prašydami pateikti bet kokią su tuo įvykiu galbūt susijusią informaciją, ir netrukus saugios kaimynystės grupės lyderis informavo, kad kaip tik tuo metu vienas iš kaimynų vedžiojo šunį netoliese ir pastebėjęs įtartiną automobilį užsirašė jo numerius. Paaiškėjo, kad tai buvo nusikaltėliams priklausęs automobilis – pagal jo registraciją policija nesunkiai surado nusikaltėlį ir jį sulaikė, o mergina jį atpažino.

Saugios kaimynystės asociacija

Pasak bendruomenės pareigūnės A. Mickevičienės, kone prieš septynerius metus bendruomenių ir aktyvių piliečių iniciatyva įsteigta Saugios kaimynystės grupių asociacija, kurios vienas pagrindinių tikslų – skatinti bendruomenių plėtrą ir vystymąsi, bendruomenių įtraukimą į nusikaltimų prevencijos veiklą, yra dar vienas žingsnis į priekį saugant mūsų pačių aplinką.

Asociacija teikia informacijos, konsultacijų ir mokymų paslaugas, rengia kvalifikacijos kėlimo kursus, seminarus ir renginius, skirtus tiek bendruomenėms, tiek ir kitiems Saugios kaimynystės programoje dalyvaujantiems suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Saugios kaimynystės asociacija siekia kurti palankią teisinę, ekonominę, visuomeninę aplinką ir galimybes plėtoti Saugios kaimynystės programą Lietuvoje, didinti programos žinomumą ir skatinti visuomenę aktyviau dalyvauti nusikaltimų prevencijos veikloje, taip pat palaikyti dalykinius ryšius su Lietuvos valdžios institucijomis, mokslo įstaigomis, policija, vystant ir įgyvendinant prevencinius projektus, stiprinti gyventojų pasitikėjimą policija ir savivaldos institucijomis.

Viena iš asociacijos krypčių – atstovauti asociacijos narių interesams Lietuvoje ir užsienyje, juos ginti bei tenkinti kitus viešuosius interesus, kurie neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui ir kitiems įstatymams, kaupti gerosios nusikaltimų prevencijos praktikos pavyzdžius bei skleisti juos bendruomenėms, teikti nusikaltimų prevencijos informaciją ir pagalbą asociacijos nariams, įgyvendinantiems nusikaltimų prevencijos programas, rengi jiems specializuotus nusikaltimų prevencijos ir bendruomenių sanglaudos skatinimo seminarus, mokymus ir kitus renginius Lietuvoje bei organizuoti Asociacijos ir jos narių dalyvavimą tarptautiniuose tokio pobūdžio renginiuose. 

Asociacija rūpinasi ir siekia pritraukti papildomą finansavimą bendruomenių vykdomiems projektams finansuoti, organizuoti ir vykdyti nusikaltimų prevencijos tyrimus Lietuvoje bei skleisti jų metu gautą informaciją, skatinti Asociacijos narių tobulėjimo ir glaudesnio bendradarbiavimo.

Mitai ir faktai

Mitas – saugi kaimynystė neveikia.

Faktas – tinkamai įgyvendintos programos mažina nusikaltimų skaičių iki 80 proc. Daugelis nusikaltėlių pripažįsta, kad Saugios kaimynystės ženklas juos priverčia rinktis kitą teritoriją.

Mitas – saugios kaimynystės programa tik tiems, kas turi pinigų.

Faktas – programoje gali dalyvauti visi.

Mitas – norėdamas dalyvauti saugios kaimynystės veiklose, turėsiu atsisakyti kitos veiklos.

Faktas – dalyvauti programoje galima skiriant tam minimaliai laiko: tiesiog stebėti aplinką, informuoti apie pastebėtas įtartinas veiklas ir dalyvauti susitikimuose.

Mitas – saugi kaimynystė – policijos programa, todėl ir viską daryti turi pareigūnai.

Faktas – policijos pareigūnai gali padėti įsteigti grupę ir vėliau konsultuoti, kaip ją geriau plėtoti, tačiau grupės veiklos – jūsų reikalas ir atsakomybė.

Kaip sukurti saugios kaimynystės grupę?

Sukurkite saugios kaimynystės grupę ir gyvenkite saugiai atlikę 8 žingsnius

1 žingsnis: susipažinkite su savo kaimynais ir sukvieskite visus į susirinkimą, į kurį pasikvieskite Jūsų teritoriją aptarnaujantį apylinkės inspektorių ar bendruomenės pareigūną.

2 žingsnis: išsirinkite saugios kaimynystė grupės vadovą, kuris parašys saugios kaimynystės prašymą.

3 žingsnis: pasikeiskite telefono numeriais, kad esant reikalui galėtumėte nesunkiai juos surasti.

4 žingsnis: siekdami padidinti namo (kiemo) saugumą, kartu aptarkite ir sudarykite priemonių planą, kurį norėtumėte įgyvendinti su policijos pareigūnais ar kitų institucijų darbuotojais.

5 žingsnis: skatinkite savo kaimynus nebūti abejingais ir kreiptis į policiją pamačius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, pasirūpinkite, kad jaunimas Jūsų gyvenamoje teritorijoje turėtų kuo užsiimti.

6 žingsnis: išvalykite savo kaimyniją! Į šią veiklą įtraukite visus – vaikus, paauglius, pagyvenusius žmones. Grafitis, šiukšlės, apleisti automobiliai, apgriuvę pastatai praneša potencialiems nusikaltėliams, kad nesirūpinate savo gyvenamosios aplinkos saugumu, sudarote sąlygas kilti nusikaltimams.

7 žingsnis: kreipkitės į savivaldybę prašydami padėti išspręsti problemas. Pasikonsultuokite su policijos ar draudimo specialistais apie priemones, padėsiančias padidinti gyvenamosios aplinkos saugumą ir inicijuokite jų įgyvendinimą.

8 žingsnis: suderinkite su kaimynais, pasirinkite vietą ir pakabinkite stendą su aktualia prevencine informacija apie apsaugos nuo nusikaltimų būdus, saugią kaimynystę ir t. t.