Remia ūkininką, kuris ir visą miestą paremtų
Bet kuris rajono ūkininkas ar verslininkas gali prašyti finansinės paramos. Kam ją duoti – sprendžia rajono savivaldybės Taryba. Deja, pasitaiko atvejų, kai mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojami ne tik tie, kuriems paramos iš tiesų labai reikia, bet ir prakutę, sėkmingai veikiantį verslą sukūrę žmonės. Vienas tokių – šiaudų granules gaminantis, užsienyje vykusioje parodoje jas reklamavęs Kėdainių rajono ūkininkas Mindaugas Gvergždys.
Prašė padengti ir parodos kaštus
M. Gvergždys rajono Tarybos prašė, jog būtų padengtos jo dalyvavimo parodoje išlaidos – iš viso beveik 1 tūkst. 756 eurai. Ūkininkas Hanoveryje 2016 m. gruodžio 9–11 d. vykusioje parodoje ,,Pjerd and Jagd“ pristatė gaminamą produkciją – šiaudų granules.
M. Gvergždžio prašymą rajono politikai nusprendė tenkinti tik iš dalies – bus padengiama beveik 1 tūkst. 152 eurai, iš kurių parodos ekspozicijų gamybos išlaidos siekia 18,15 Eur, reklaminių skrajučių išlaidos – 22,00 Eur ir parodos ploto išlaidos – 1 tūkst. 112 Eur.
„Nuostatose yra nurodyta, kad galima prašyti padengti dalyvavimo mugėse, parodose kaštus. Tai ūkininkas tuo ir pasinaudojo. Kaip matote, padengta nebuvo visa suma – išlaidos buvo gerokai didesnės. Ūkininkas vyko į parodą automobiliu, vežėsi savo produkciją, tačiau pačios kelionės kaštus, apgyvendinimą ir kitus dalykus padengti turės jis pats“, – komentavo Kėdainių turizmo ir verslo informavimo centro direktorė Daina Balasevičienė.
Tarybos nariai nesutaria
Šis sprendimas finansiškai remti ūkininkus ne visiems rajono Tarybos nariams atrodo teisingas. Viena yra remti jauną žmogų, pradedantį verslininką, kuriam darbų pradžioje reikia visokeriopos pagalbos. Visai kas kita – finansuoti pakankamai gerai įsitvirtinusį ūkininką, kuris savo produkciją reklamuoja užsienio šalyse, taip plėsdamas savo pirkėjų ratą bei, kas be ko, didindamas gaunamą pelną.
Tarybos narė Nijolė Naujokienė atkreipė dėmesį, kad iš Tarybos nariams pateiktos medžiagos susidarė vaizdas, jog ūkininkas M. Gvergždys iš savo ūkio pragyvena gana gerai.
„Manau, kad biudžeto lėšas reikėtų naudoti labai atsakingai. Galima remti įvairias veiklos programas, kurios iš tiesų padeda pasiekti savivaldybei užsibrėžtus tikslus. Ūkininkų, verslininkų veikla mūsų rajone yra labai svarbi, labai džiaugiuosi, kad ūkininkai važinėja po parodas bei viešina mūsų miestą, mūsų rajoną. Tačiau išmokėti paramą ūkininkui, kuris dirba gana pelningai – kaip aš supratau iš pateiktos informacijos – už tai, kad jis su savo specifine produkcija vyko į parodą Vokietijoje, jau ne pirmus metus, nėra geras ir sveikintinas dalykas. Rajone yra daug smulkių ūkių, kuriems gana sunkiai sekasi išvystyti verslą ir kuriems reikia padėti. Aš nesakau, kad reikia kišti pinigus „į balą“, tačiau kam remti žmogų, kuris galbūt pats gali bendruomenę paremti? Tokios paramos neturėtų būti“, – kalbėjo N. Naujokienė.
Tarybos narys „valstietis“ Algimantas Kižauskas laikėsi nuosaikesnės nuomonės, nors pripažino, kad komisijoje šiuo klausimu virė diskusijos.
„Kadangi nuostatai leidžia du kartus pasinaudoti tokio tipo parama, tas žmogus ja ir pasinaudojo. Jis galbūt ir netobulėtų, jeigu į parodas nevyktų, tačiau apribojimai reikalingi. Taip ir yra – galima parama naudotis tik du kartus, daugiau jau nebegalės. Ginčų buvo, vieni sakė, kad va, prakutęs ūkininkas, galėtų ir savo lėšomis važiuoti. Bet nuostatai yra tokie ir žmogus turi teisę jais pasinaudoti. Daugiau ūkininkų, verslininkų važiuotų – ir jie galėtų ta parama pasinaudoti. Tas ūkininkas gal daugiau pasidomi, skaito, ir ta parama, turėdamas progą, pasinaudoja“, – kalbėjo A. Kižauskas.
Pinigų yra, o prašančių – ne
Kitas Tarybos narys Darius Petrauskas atskleidė dar vieną problemą. Jis „Rinkos aikštei“ sakė, kad Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatuose numatytos paramos prašyti gali kiekvienas, o ją teikti ar ne, sprendžiama ne pagal tai, ar paramos prašytojas iš verslo pragyvena pakankamai gerai, ar vos suduria galą su galu.
[quote author=“D. Petrauskas“]Bėda galbūt yra ta, kad per mažai viešinama Smulkiojo verslo rėmimo fondo veikla, dabar turime apie 160 tūkst. eurų, kuriais nei verslininkai, nei ūkininkai nesinaudoja.[/quote]
„Situacija yra labai paprasta, komisijos nariai remiasi Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatais. Jeigu verslininkas ar ūkininkas kreipiasi ir prašo padengti dalyvavimo parodoje kaštus ir, jei jis atitinka reikalavimus, jis ir turi teisę ta parama pasinaudoti. Jis tokio tipo parama gali pasinaudoti dvejus metus iš eilės, trečius metus jau nebegalės. Jeigu mes priimtume sprendimą nedengti parodos išlaidų – tai klausimas, kam tie nuostatai reikalingi?
Bėda galbūt yra ta, kad per mažai viešinama Smulkiojo verslo rėmimo fondo veikla, dabar turime apie 160 tūkst. eurų, kuriais nei verslininkai, nei ūkininkai nesinaudoja. Kai kurie žmonės, kurie į mus kreipiasi, gautų tą paramą, bet neatitinka bankų keliamų reikalavimų – neturi užstato.
Mano nuomonė tokia, kad jei žmogus kreipiasi, ir atitinka nuostatus, mes jam padedame – ar jis ūkininkas, kuris „prakutęs“, ar tas, kuris silpnesnis – reikšmės neturi. Juk ir Europos Sąjungos fondų paramos kreipiasi įvairūs žmonės, ir kažin ar jie dėlioja tuos pinigus pagal tai, ar tas asmuo prakutęs ar ne“, – kalbėjo D. Petrauskas.
Rems besikuriantį šinšilų ūkį
Kėdainių rajono savivaldybės smulkiojo verslo rėmimo fondas siūlė skirti pradedančiajam ūkininkui Vilmantui Plisui 23 tūkst. 100 eurų lengvatinę paskolą 3 metams. Jo ūkis Vosbučių kaime įkurtas tik 2016 metų pavasario pradžioje.
Ūkiniame pastate neseniai pradėtos auginti šinšilos. Per 9 mėnesius biologinis V. Pliso turtas sudarė 12 tūkst. 900 eurų. Žvėreliai šiuo metu yra tik veisiami, bet neparduodami, taigi jokių pajamų ūkis dar negauna.
Ūkyje gyvena apie 500 šinšilų, joms planuojama įrengti 14 penkių aukštų narvų, sutvarkyti kondicionavimo ir ventiliavimo sistemas, įsigyti traktoriuką bei kitus žemės ūkio padargus. V. Plisas taip pat paprašė atidėti paskolos mokėjimo terminą, nes yra ką tik pradėjęs ūkininkauti. Tikimasi, kad ūkiui ėmus spartinti savo veiklą, jame atsiras ir naujų darbo vietų.
