Reitingai: rajono mokyklų pasiekimai – stulbinantys

Eglė KUKTIENĖ

Visų rajonų savivaldybės, dauguma ugdymo įstaigų ir mokinių tėvai kasmet su nekantrumu laukia „Reitingų“ žurnalo, kuriame pateikiama detali analizė, kurios šalies mokyklos mokinius išmoko geriausiai. Nors mokyklų vadovai kone vieningai sutaria, kad mokyklų reitingavimas toli gražu neatspindi viso mokyklos bendruomenės gyvenimo, tačiau paneigti šio žurnalo vertinimų svarbą būtų sunku. O suskaičiavus šių metų švietimo srities rodiklius, Kėdainiams nušvito tikra žvaigždžių valanda. Mūsų rajonas dar niekada nebuvo taip gerai įvertintas švietimo srityje.

Gimnazijos

Kiekviename „Reitingų“ žurnale mokyklų vertinimo kriterijai kiek skiriasi. Tad ir lyginti šių metų vertimą su praėjusių metų vertinimais nebūtų sąžininga.

Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad 2020 metais mokyklos susidūrė su koronaviruso iššūkiu. Daug sumaišties įnešusi pandemija buvo tas lakmuso popierėlis, kuris parodė, kaip ugdymo įstaigos, mokytojai, mokiniai bei mokinių tėvai sugebėjo perorganizuoti darbus ir nepakrikti išties sudėtingais ir nežinios kupinais laikais.

Galima pasidžiaugti, kad mūsų rajono ilgametės krašto ugdymo įstaigos lyderių pozicijų neužleidžia.

Įvertinus visas 356 šalies gimnazijas, aukščiausioje pozicijoje – 15 vietoje – puikuojasi Kėdainių Šviesioji gimnazija.

93 vietoje laikosi „Atžalynas“, kuris ir pernai pateko į geriausiųjų šimtuką.

Iš kaimiškųjų vietovių gimnazijų aukščiausią poziciją užėmė Šėtos gimnazija, kuri nedaug atsiliko nuo „Atžalyno“ ir yra 114 vietoje.

Kitos gimnazijos išsidalijo šias vietas: Krakių gimnazija – 145, Akademijos gimnazija – 288, Josvainių gimnazija – 299.

Visapusiškos mokyklos

Šių metų „Reitingai“ vertino ir mokyklų visapusiškumą.

„Jose visko daug, viskas dera ir kurios gali pasigirti savo pasiekimais 5–7 ar net dešimtyje skirtingų sričių ir veiklų. Tiesa, tokių mokyklų Lietuvoje nėra daug – mažiau nei 50“, – rašo žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Nepaprastai džiugios naujienos tos, kad tarp tų vos 50-ies mokyklų galima rasti ne vienos Kėdainių gimnazijos vardą.

Nors nieko nestebina ir tai, kad lyderė ir čia išlieka Šviesioji gimnazija.

Ji paminėta tarp geriausių visapusiškų mokyklų filologijos, filosofijos, ekonomikos, verslo, menų ir sporto srityse.

Šiuose sąrašuose atsidūrė ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija (ekonomikos ir verslo sritis) bei Kėdainių dailės mokykla (menų sritis).

Įvertinimai – džiuginantys

Kaip sako Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė, šiemet mokyklų reitingai buvo sudaryti vadovaujantis kiek kitokia sistema, o tai, kad Šviesioji gimnazija ir pasikeitus vertinimų sistemai išlieka aukščiausiose pozicijose, yra labai džiuginantis dalykas.

„Tiesa ta, kad mokslo metai nebuvo labai lengvi. Reikėjo greitai pereiti prie nuotolinio ugdymo. 

Laimė, abiturientams teko tik 2 mėnesiai nuotolinio ugdymo, tačiau reikia pastebėti, kad motyvuotiems mokiniams, kurie mokėsi visus metus, tas nuotolinis ugdymas jokios įtakos ir nepadarė.

Tačiau nepaisant to, metai buvo ypatingi, atnešę daug streso, jaudulio, rūpesčio ugdytiniais.

Norisi padėkoti visam kolektyvui, mokytojams, kurie ruošia abiturientus egzaminams. Norisi padėkoti ir vaikams, nes jie norėjo pasiekti gerų rezultatų, dėjo daug pastangų. Ir tėvams, be abejo, nes be jų ir vaikų nebūtų, o kitas dalykas – nuo šeimos vertybinės sistemos ir požiūrio į mokslą daug kas priklauso.

Ypatingai džiugu pasiekti tokią aukštą vietą yra ir dėl to, kad šiemet reitingavimo sistema yra kiek kitokia. Visuomet buvo vertinamas pažymio vidurkis, ir ta sistema buvo labai palanki mokykloms, kurios atsirenka vaikus pagal pasiekimus.

Dabar atsirado pasiekimų lygmuo, nebeliko tos tikslios statistinės gradacijos, atsirado daugiau erdvės mokykloms.

Smagu rasti mokyklos pavadinimą ne tik pagrindiniame reitinge, bet ir kitose srityse.

Tai rodo, kad ugdymo įstaigoje dėmesys ne egzamininiams dalykams yra skiriamas ir vaikai turi galimybę visapusiškai plėtoti savo gebėjimus.

Aišku, požiūris į reitingus yra įvairus. Nebūtų teisinga spręsti apie mokyklą tik iš reitingų, juk tai tik viena iš sudedamųjų dalių, bet, žinoma, ji labai svarbi. Bet labai svarbus ir mikroklimatas, kaip vaikai jaučiasi, kaip jų diena praeina, kaip jie bendrauja, kaip su jais bendraujama – to skaičiukais nenustatysi“, – kalbėjo V. Liutkienė.

Progimnazijos

Iš 171 šalies progimnazijų solidžiausiai pasirodė Kėdainių „Ryto“ progimnazija, kuri užėmė 31 vietą 4-ų klasių reitinge ir 33 vietą 8-ų klasių reitinge.

Atitinkamai 87  ir 78 vietose yra Juozo Paukštelio progimnazija, o LSMU „Aušros“ progimnazija turi pasitenkinti atitinkamai 143 ir 91 vietomis.

Kaip sakė „Ryto“ progimnazijos direktorius Albinas Stankevičius, nenuostabu, kad 8 klasių mokinių rezultatai yra žemesni nei 4 klasių mokinukų.

„Kaip rodo praktika, 8 klasių mokinių mokymosi rezultatai, palyginti su pradinių klasių mokinių mokymosi rezultatais, pagal įvairius parametrus dažniausiai būna žemesni. Pagrindinės priežastys: ankstyvosios paauglystės metu silpnėjanti mokymosi motyvacija, žymiai didesnis mokomųjų dalykų skaičius ir sudėtingumas, iš kitų mokyklų atėjusių mokinių mokymosi pasiekimų lygis“, – žurnalo reitinguose užfiksuotus mokymosi pokyčius pakomentavo A. Stankevičius.

Direktorius pridūrė, kad išlaikyti solidžias pozicijas progimnazijų sąrašuose padeda ne kas kitas, o aukšta mokytojų kompetencija.

„Vienas žinomas edukologas taip apibūdino gerą mokyklą: „Gera mokykla – tai geri mokytojai“. Todėl lemiamą įtaką geriems mokinių mokymosi rezultatams turi aukšta mūsų mokytojų kompetencija.

Taip pat svarbus ir progimnazijos bei klasės mikroklimatas, mokinio šeimos dėmesys ir parama.

Prognozuoti būsimus reitingus būtų sudėtinga, tačiau šiuo nelengvu laikmečiu į ateitį žvelgiame optimistiškai“, – kalbėjo „Ryto“ progimnazijos direktorius.

Pagrindinės mokyklos

Pagrindinės mokyklos yra atsidūrusios podukros vietoje, rašo „Reitingai“.

Visų pirma mokinių pasiekimai jose žemiausi, visų antra, jose daugiausiai jungtinių klasių, visų trečia, jose mažiausiai mokinių, visų ketvirta – jos nyksta sparčiausiai.

Kėdainių rajono pagrindinės mokyklos reitinge išsidėsto taip: aukščiausią poziciją iš krašto mokyklų užima Truskavos pagrindinė mokykla, nedaug atsilieka Labūnavos pagrindinė mokykla.

Kiek žemiau rasime Miegėnų ir Dotnuvos pagrindines mokyklas, o paskutinė, beveik viso šalies pagrindinių mokyklų sąrašo apačioje lieka Surviliškio pagrindinė mokykla.

Rezultatai šiose mokyklose ganėtinai niūrūs.

Lietuvių kalbos ir matematikos patikrinimo rezultatai svyruoja nuo maksimalių 6,03 ir 4,6 (Truskavos pagrindinė mokykla) iki 5,08 ir 4 (Surviliškio pagrindinė mokykla).

Tiesa, šios dvi pagrindinės mokyklos buvo gerai įvertintos pagal mokinių, lankančių neformaliojo švietimo būrelius, skaičių.

Surviliškyje būrelius lanko absoliučiai visi mokinukai, Truskavoje – 97 proc.

Truskavos pagrindinės mokyklos direktorė Rasa Lemkė sako, kad nors jos vadovaujama mokykla ir užima aukščiausią poziciją iš krašto pagrindinių mokyklų, tačiau ji vis tiek nėra labai džiuginanti. Yra kur pasitempti.

„Mes nesame patenkinti, rezultatas nėra labai geras. Sakyčiau net, kad džiaugtis nėra kuo.

Bet situacija tokia, kad metai labai sudėtingi, rezultatai yra priklausantys ir nuo mokytojų. Mes tikrai labai stengiamės sudaryti sąlygas vaikams, kad jie galėtų gauti tas žinias kokybiškas, nors nuotolinis mokymas mus tikrai įrėmina.

Mokytojai dirbo sudėtingomis sąlygomis, stengėsi išjudinti vaikus, kad jie dalyvautų pamokose, kad namų darbus atliktų.

Mes esame maža bendruomenė, mums lengviau kontaktuoti tiesiogiai su mokiniais ir jų tėvais. Organizavome individualius susitikimus su mokiniais, tėvais, mokytojais, administracija, būdavo, kad net iki namų važiuodavome, judindavome, kalbindavome tuos mokinukus.

Dirbo labai daug socialiniai darbuotojai, švietimo pagalbos specialistai. Gal tai ir lėmė, kad rezultatas kiek aukštesnis nei kitų pagrindinių mokyklų, bet kad jis mus tenkina – tikrai taip nėra.

Apskritai manau, kad mokyklų reitinguoti negalima, taip pat kaip ir žmonių negalima lyginti. Mūsų rezultatai tokie. Bet mes žinome savo mokinius, padėtį, situaciją.

Esu už mokinių individualumą, individualius pasiekimus“, – kalbėjo R. Lemkė.

Savivaldybės žvaigždžių valanda

Paskelbti „Reitingai“ tik patvirtino, kad švietimo kokybei savivaldybių tarybose dirbantys politikai turi milžinišką įtaką, nes būtent jie formuoja rajono švietimo politiką.

„Reitingų“ sudarytojų teigimu, didžiulė atsakomybė tenka savivaldybių politikams, ir Kėdainiai čia žiba taip, kad net kai kurioms didesnėms savivaldybėms verta būtų į mus pasilygiuoti.

„Turime ir pasigėrėjimo vertų miestų ir rajonų. Ir kalbame ne tik apie Vilnių ir Kauną, kurie nuolat stumdosi pirmose vietose.

Esama ir kitų savivaldybių, kurių švietimo rodikliai maloniai stebina jau keletą metų iš eilės. Gerus pagrindus daugumai vaikų suteikia ir Palangos, Kėdainių rajono savivaldybės“, – rašo vienas iš „reitingų“ sudarytojų Gabrielius Valinčius.

Iš Kėdainiuose mokslus baigusių abiturientų net 62,9 proc. patenka į valstybės finansuojamas studijų vietas, o savivaldybė yra garbingoje 8 vietoje iš 60-ies šalies savivaldybių. Per metus pakilome net per 7 laiptelius aukštyn.

Ilgametė mokytoja, politikė, Švietimo komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė sako, kad tokie rezultatai yra glostantys širdį, tačiau užmigti ant laurų nevalia.

„Esame pasiekimų viršūnėje – tarp ryškiausių šalies švietimo lyderių.

Manau, kad tokius švietimo rezultatus lemia drąsūs ir žiūrintys į vaikų ateitį švietimo lyderiai, profesionaliai dirbantys mokytojai, finansai ir mokyklos bendruomenės darna. Visa kita yra antraeiliai dalykai.

Svarbiau galvoti ne apie esamus pasiekimus, bet kaip juos dar pagerinti, ypatingai karantino sąlygomis, kad mokymasis ir toliau būtų visavertis ir vis geresnis.

Aš asmeniškai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką dar rodo statistika – mokiniai vis labiau nesirenka tokių dalykų kaip fizikos, chemijos ir biologijos.

Šie mokymo dalykai itin svarbūs ir, sakyčiau, nepamainomi. Taip, jie nėra lengvi ir reikalauja sistemingo darbo, kad pavyktų pasiekti gerus rezultatus, tačiau būtent šie mokslai skverbiasi į visas sritis. Tokios naujos specialybės kaip bionanotechnologija, bioinžinerija, bioinformatika ir kai kurios kitos, yra itin perspektyvios“, – atkreipė dėmesį politikė.

Kas lemia tvirtas lyderio pozicijas?

Kėdainių Šviesioji gimnazija kasmet džiugina rikiuodamasi reitingų aukščiausiose pozicijose. Aukštas vietas jau ilgus metus išlaiko ir „Atžalynas“. Kas gi lemia faktą, kad kai kurioms ugdymo įstaigoms pavyksta išsilaikyti viršūnėse nepaisant to, su kokiais sunkumais tenka susidurti mokyklos bendruomenei?

N. Naujokienė sako, kad mokyklų įvairiapusiškumas ir gebėjimas atliepti vaiko poreikius yra itin svarbus pamatinis dalykas, kuris vėliau gali pavirsti gražiais skaičiais reitinguose. Vis dėlto tėvai, rinkdami mokyklą savo vaikui, aklai vadovautis skaičiais taip pat neturėtų.

„Labai svarbus dalykas tas, ar mokykla atvira inovacijoms, naujovėms, nestandartinėms mokymo formoms: kokius projektus kuria vaikai ir kokių jie pasiekia rezultatų.

Svarbu įvertinti, kaip mokyklos, kurią ketinama rinktis, abiturientai išlaiko egzaminus, ar dalyvauja olimpiadose, o vėliau įgyvendina profesines svajones. Ar mokiniams teikiama įvairiapusė pagalba: ar sukurtos specialios grupės gabiems ir turintiems mokymosi sunkumų, ar mokykla pati užtikrina vaiko paruošimą egzaminams, konkursams, praktinei veiklai, ar neturi tėvai samdyti vos ne nuo pradinių klasių korepetitorius reikalingam rezultatui pasiekti.

Taip pat reikėtų pasidomėti, koks gi pačios mokyklos mikroklimatas, ar geri tarpusavio santykiai tarp visos mokyklos bendruomenės narių, ar nėra priešpriešos tarp atskirų mokyklos bendruomenės narių, ar darnus kolektyvo veikimas siekiant užsibrėžtų tikslų ir ar aplinkoje nėra paplitęs smurtas ir patyčios.

Didele dalimi mokinių sėkmę lemia mokytojų profesionalumas ir vadyba: kokia mokyklos vadovų ir mokytojų kvalifikacija, ar esama pedagogų – rajono švietimo lyderių, ar sveika aplinka ir sveika gyvensena yra šios mokyklos prioritetas“, – kalbėjo N. Naujokienė.

Išnašos: Kėdainių Šviesioji gimnazija – absoliuti šio „Reitingų“ žurnalo lyderė mūsų krašte. Užimta 15 vieta iš pusketvirto šimto gimnazijų, visapusiškumas, dėmesys įvairiems, ne tik egzamininiams dalykams – lėmė šios gimnazijos aukštus įvertinimus.

Pirmaujanti išlieka ir „Ryto“ progimnazija. Jos vadovas A. Stankevičius sako, kad daugelį nuopelnų reikia priskirti profesionaliems ir atsidavusiems mokytojams.

Truskavos pagrindinė mokykla įvertinta geriausiai iš krašto pagrindinių mokyklų. Tačiau mokyklos vadovė R. Lemkė sako, kad rezultatai nėra labai džiuginantys, nors darbo pandemijos metu buvo įdėta itin daug.

N. Naujokienė džiaugiasi 8-a Kėdainių rajono savivaldybės pozicija visos šalies mastu, tačiau ragina neužmigti ant laurų. Vis mažesnis susidomėjimas tiksliaisiais mokslais yra nerimą keliantis ženklas.