Rajonas traukiasi: rudenį į ugdymo įstaigas ateis dar kone 70 vaikų mažiau
Planuojama, kad kitais mokslo metais Kėdainių rajono savivaldybės mokyklose bus iš viso 5 jungtinės klasės – dviem mažiau, nei šiemet./BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Kitais mokslo metais Kėdainių rajono mokyklų suoluose sėdės 68 vaikais mažiau nei šiemet. Dėl to yra mažinamas ir klasių skaičius, o tai, be abejo, sukėlė daug nerimo moksleivių tėvams. Vis dėlto savivaldybė sako esą nieko kitaip padaryti kaip ir negalinti – Vyriausybės reikalavimai yra labai aiškūs, na, o norint klases išlaikyti, tektų jų išlaikymą organizuoti iš savivaldybės lėšų, mat centrinė valdžia pinigų mažesnėms klasėms skirti net nesiruošia. Taigi valdančiųjų plokštelė kaipmat pasikeitė – kai dabartiniai valdantieji patys dirbo opozicijoje ir buvo mažinamos klasės, reikalavo, kad savivaldybė jų nemažintų ir, valstybei neskiriant pinigų, jas išlaikytų iš savivaldybės lėšų, dargi postringavo, esą jungtinės klasės nieko čia tokio – jose išmokoma vaikus ne prasčiau nei kitose, tačiau dabar, kai patiems reikia išlaikyti tokias klases, neria į krūmus ir imasi jų mažinimo.
Mažės jungtinių klasių
Jungtinės klasės švietimiečių jau seniai yra įvardijamos, kaip viena iš didžiausių švietimo sistemos ydų. Dėl to dedama daug pastangų, kad jungtinių klasių palaipsniui vis mažėtų. Planuojama, kad kitais mokslo metais Kėdainių rajono savivaldybės mokyklose bus iš viso 5 jungtinės klasės – dviem mažiau nei šiemet.
Tiesa, iš pradžių buvo planuojama, kad jungtinių klasių skaičius nemažės, tačiau Surviliškio Vinco Svirskio ir Dotnuvos pagrindinės mokyklos planuoja atsisakyti formuoti po vieną jungtinę klasę.
Kai kuriose mokyklose mokinių mažėja gana drastiškai – tarkime Juozo Paukštelio progimnazijoje bus 30 vaikų mažiau nei šiemet. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre – 31 mokiniu mažiau.
Vilainių mokykloje-darželyje „Obelėlėje“ planuojama 16 vaikų mažiau, dešimčia vaikų mažiau bus ir Labūnavos pagrindinėje mokykloje bei „Purienos“ darželyje.
Tačiau yra ugdymo įstaigų, kurios galės pasidžiaugti ir pagausėjusiu vaikų skaičiumi. Štai „Aušros“ progimnazija planuoja, kad kitais mokslo metais mokysis 21 vaiku daugiau nei šiemet, vaikų daugės ir Šviesiojoje, Akademijos gimnazijose, nemažai naujų vaikų ateis ir į „Aviliuko“ darželį.
2024–2025 mokslo metams nustatyti 358 klasių (grupių) komplektai: 88 ikimokyklinio ugdymo grupės, 22 priešmokyklinio ugdymo grupės ir 248 bendrojo ugdymo klasės.
1,3 tūkst. vaikų mokysis pagal ikimokyklinio ugdymo programą, 393 vaikai – pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir 5,1 tūkst. mokinių – pagal bendrojo ugdymo programas.
Vienam vaikui perėjus mokytis į namus, „Ryto“ mokyklai tenka naikinti ištisą klasę. Likę vaikai bus išskirstyti į kitas klases ir vietoj 24 klasėje mokysis po 30.
Aut. past.
„Ryto“ progimnazijoje bus viena šeštokų klase mažiau
Daugiausia diskusijų kilo dėl „Ryto“ progimnazijos – nors joje vaikų skaičius mažesnis bus vos dviem, tačiau jau nuspręsta, kad nebus formuojama viena šeštokų klasė.
Situacija iš tiesų yra dar keistesnė, mat pačių šeštokų mažėja vos… vienu. Vienam vaikui perėjus mokytis į namus, mokyklai tenka naikinti ištisą klasę. Kitaip tariant, visi vaikai, buvę naikinamoje šeštoje klasėje, bus paskirstyti po likusias klases. Tai reiškia gerokai didesnį vaikų skaičių klasėse, didesnę apkrovą mokytojams, taip pat galimai ir prastesnius mokslo pasiekimus.
„Girdžiu signalų iš mokyklos, iš tėvų, nes jie turi informaciją, kad vienos klasės mokykloje neliks. Aš matau labai didelį skirtumą tarp 24 vaikų klasėje ir 30 vaikų klasėje.
Toje mokykloje, kurioje yra vieni iš geresnių rezultatų, viena mažiausių vieno mokinio mokymo kainų, mes naikinam klasę, apsunkiname darbą mokytojams“, – sakė Lina Šlamienė.
Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė aiškino, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad vienas šeštokas, turintis specialiųjų poreikių, mokysis namuose. Kadangi vaikas turi specialiųjų poreikių, jis skaičiuojamas ne kaip vienas, o kaip du vaikai. Jam perėjus mokytis į namus, pagal Vyriausybės pateiktus skaičiavimus, galimybės palikti penkias šeštokų klases… tiesiog nėra.
Ji pridūrė, kad klasę palikti būtų galima, jei savivaldybė sutiktų ją finansuoti, mat Švietimo ministerija pinigų tokiai klasei tikrai neskirs.
Tiesa, ir pati mokykla deda daug pastangų surasti nors vieną papildomą šeštokėlį, mat jam atsiradus, Vyriausybė jau skirtų finansavimą papildomai šeštai klasei, kurią kol kas planuojama naikinti.
Tad, atrodo, reikia sėdėti ir laukti, o gal melstis, kad rugsėjo pirmai dienai „Ryto“ progimnazijoje atsirastų dar vienas mokinys, kad galėtume patvirtinti 5 šeštokų klases ir vaikai galėtų mokytis ne pergrūstose klasėse… Ne kartą esu apie tai kalbėjęs – jau atsiranda pažangių savivaldybių, kurios iš biudžeto lėšų finansuoja ne tik atskirties mažinimą, bet ir gabių mokinių klases, kuriose didesnį dėmesį ir pagalbą gauna talentai.
P. Aukštikalnis
Surviliškiui ketina skirti savivaldybės lėšų
Tuo tarpu Kėdainių r. Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinei mokyklai (9 kl.) 2024–2025 m. m. iš savivaldybės biudžeto papildomai planuojama skirti apie 52 tūkst. eurų.
Tiesa, viliamasi, kad mokykla taip pat susiras papildomų vaikų tam, kad pinigus skirtų centrinė valdžia ir nereikėtų jų skirti iš savivaldybės biudžeto.
„Manau, kad Surviliškio mokykloje aštuntas vaikas per vasarą tikrai bus surastas ir ten mokysis ir, tikiuosi, iš savivaldybės biudžeto pinigų nereikės skirti“, – sakė Švietimo komiteto pirmininkas Julius Lukoševičius.
Paulius Aukštikalnis, Švietimo ir kultūros komiteto narys
„Sprendimo projektas dėl klasių sudarymo 2024–2025 metams, pateiktas komitetui, man kėlė dvejonių, o komitete išgirdau dar ir tokios informacijos, kad „Ryto“ progimnazijos būsimų šeštokų tėvai labai nerimauja dėl perpildytų klasių.
Šiuo taryboje priimtu sprendimu didelė tikimybė, kad naujam mokslo sezonui „Ryto“ progimnazijos šeštokai bus sugrūsti į keturias klases, o kiekvienoje klasėje bus po 30 vaikų.
Žinoma, galėtų būti 120 šeštokų paskirstyti ir į penkias klases, po 24 vaikus klasėje, taip būtų galima tikėtis geresnių mokymosi rezultatų bei lengvesnio darbo pedagogams.
Tačiau pagal pateiktą Švietimo skyriaus vedėjos informaciją, tai prieštarauja Vyriausybės nutarimui. 120 vaikų sraute daliname iš maksimalaus skaičiaus klasėje – 30, išeina 4 klasės ir viskas. (P. S. Klasėse minimalus skaičius 8, o maksimalus 30)
Tada noriu paklausti, kur tarp šių matematinių skaičių vaikai? Kur sunerimę tėvai?
Mano pasiūlymui kompensuoti iš savivaldybės biudžeto „Ryto“ progimnazijai, kad galėtų ne aklai vykdyti Vyriausybės matematinį skaičiavimą, o suteikti kokybę mokantis mažesnėse klasėse ne po 30, o po 24 vaikus, Švietimo skyriaus vedėja atsakė, kad tai „jūsų politinis sprendimas“, o Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas atsakė „tikėkimės viskas bus gerai“.
Tad, atrodo, reikia sėdėti ir laukti, o gal melstis, kad rugsėjo pirmai dienai „Ryto“ progimnazijoje atsirastų dar vienas mokinys, kad galėtume patvirtinti 5 šeštokų klases ir vaikai galėtų mokytis ne pergrūstose klasėse…
Ne kartą esu apie tai kalbėjęs – jau atsiranda pažangių savivaldybių, kurios iš biudžeto lėšų finansuoja ne tik atskirties mažinimą, bet ir gabių mokinių klases, kuriose didesnį dėmesį ir pagalbą gauna talentai.
Tad čia, manau, yra Kėdainių švietimo perspektyva, ne bėgti iš paskos Vyriausybės nurodymų.
Manau, kad negalima tiesiog sėdėti ir laukti. Reikia kviesti ir garsiai į „Ryto“ progimnaziją būsimus šeštokus, juk reikia tik dar vieno vaiko, kad būtų tinkamos sąlygos ir vaikams, ir mokytojams teikti kokybišką ugdymą“.
Julius Lukoševičius, Švietimo komiteto pirmininkas
„Savivaldybės taryba, nustatydama 2024–2025 mokslo metams mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute, vadovaujasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu. Šiame sprendime aktualiausia yra jungtinės klasės, nepilnos klasės, mokinių skaičius kaimo gimnazijų vienuoliktose klasėse, klasių komplektų skaičius Kėdainių „Ryto“ progimnazijos šeštose klasėse.
Siekiama, kad pradinių klasių mokiniai nesimokytų jungtinėse klasėse. Šių klasių skaičius nuo 7 bus sumažintas iki 5 klasių.
Nepilnos klasės: teisės aktai numato, kad savivaldybės mokykloje iš visų klasių, kuriose mokoma pagal pagrindinio ugdymo programą, mažesnis mokinių skaičius už nustatytą mažiausią mokinių skaičių (8) gali būti tik vienoje klasėje. Tokia situacija numatoma Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos 9 klasėje (7 mokiniai). Nepasikeitus situacijai, savivaldybės taryba turės mokyklai papildomai skirti lėšų tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei.
Labai svarbu kaimo gimnazijų vienuoliktose klasėse turėti 21 mokinį, nes nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. III gimnazijos klasėje esant mažiau kaip 21 mokiniui, klasė nesudaroma, mokiniai nukreipiami į artimiausią gimnaziją.
Kėdainių „Ryto“ progimnazijos būsimose šeštose klasėse numatoma, kad bus 120 mokinių. Trūksta 1 mokinio, norint steigti dar vieną klasės komplektą.
Iki rugsėjo 1 d. mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute, mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičių ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičių galima patikslinti. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, numatoma, kad pasibaigus šių mokslo metų ugdymo procesui, informacija mokyklose bus atnaujinama ir tikslinama. Bus atsižvelgta į mokinių skaičiaus pasikeitimus vasarą atskirose mokyklose (klasėse). Savivaldybės tarybai birželio (liepos) mėn. bus teikiamas patikslintas sprendimo projektas.
Tikiuosi, kad Jūsų minimose mokyklose sprendimai bus palankūs bendruomenėms“.
Švietimo ekspertė, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Seimo Švietimo komiteto narė
„Lyginti miesto ir kaimo mokyklų tikrai nereikėtų, nes situacijos yra visiškai skirtingos. Mokyklų tinklo taisyklės šioms mokykloms taikomos skirtingos.
Tačiau, jei miesto progimnazijoje trūksta vos vieno vaiko, reikia labai gerai pagalvoti, ą padaryti, kad būtų galima išlaikyti penktą šeštokų klasę.
Jie jau paaugliai, jie adaptavosi, susidraugavo, sukūrė ryšius – nerimas tiek vaikų, tiek tėvų turi pagrindo. Juk mikroklimatas turi labai didelį vaidmenį mokymosi motyvacijai.
Čia turėtų padėti savivaldybė, nes kol kas sugrūsti vaikus į keturias klases iš penkių, yra pats paprasčiausias sprendimas. Suprantama, kad 120 vaikų padalinus iš 30, gaunamos keturios klasės, tai čia elementari aritmetika, tačiau kalbant apie vaikus vien sausa aritmetika vadovautis taip pat ne visada gerai.
Galima būtų peržiūrėti ugdymo plano galimybes, gal kažkaip kitaip organizuoti ugdymo procesą. Taip, tai yra sudėtingas dalykas, tačiau įmanomas.
O bandymas susirasti papildomą vaiką, toks pasiutpolkės šokimas, iš esmės problemos juk nesprendžia.
Manau, geriausia būtų, jei savivaldybė, mokyklos administracija ir tėvų komitetas susėstų ir ieškotų sprendinių, ką geriausio galima padaryti, kad vaikai nestresuotų ir nebūtų demotyvuoti. Nes dabar vaikai jausis stumdomi iš klasės į klasę, ryšiai nutraukomi – tai demotyvuoja.
Maža to, didelėje klasėje ir ugdymo kokybė nukenčia. Klasėje esant mažiau vaikų yra didesnė tikimybė, kad mokytoja turės laiko prieiti asmeniškai prie kiekvieno vaiko, ką labai sunku padaryti, kai klasės yra perpildytos. Žinoma, kad yra geriau, kai klasėje mažiau vaikų“.
1 Komentaras
Ko dar norima pasiskelbus vienu iš Pabaltijo tigru ir išsirekamavus gerovės valstybe?