R. Bogušienė: „Sveikatai palanki mityba ir gyvenimo būdas turi tapti mada“

Dabar daug kalbama apie sveiką mitybą ir apskritai sveikesnį gyvenimo būdą. Tačiau panašu, kad čia labai tiktų posakis – gerais norais kelias į pragarą grįstas.

„Sveika mityba apipinta gausybe mitų. Nuolat iš visuomenės informavimo priemonių sklindančios žinios apie sveikatai palankų gyvenimo būdą gąsdina gausybe pavojų mūsų organizmo gerovei – mėsa ar žuvis nesveika – užteršta, prifarširuota hormonų, antibiotikų ir pan., vaisiai – pertekę chemikalais, vaisių sultyse – per daug cukraus, konservantai ir t.t. Kartais susidaro įspūdis, kad sveikų produktų beveik neegzistuoja arba juos gauti nepaprastai sudėtinga, brangu. Žmonės, pasimetę prieštaringos informacijos sraute, neretai renkasi blogiausią variantą – valgo viską iš eilės, nes juk šiaip ar taip, panašu, kad daug kas nėra sveika“, – kalbėjo praeitą savaitę į Kėdainius su seminaru „Sveikatai palanki vaikų mityba“ atvykusi sveiko gyvenimo būdo propaguotoja Raminta Bogušienė.

Mažiau cukraus

Bendrovės „Pontem“, teikiančios maitinimo paslaugas rajono bendrojo ugdymo įstaigose, iniciatyva surengtame nemokamame seminare lektorė pagelbėjo besidomintiems sveikatai palankia mityba susigaudyti informacijos sraute ir susidėlioti visus taškus ant „i“.

R. Bogušienė pasidžiaugė, kad šalies ugdymo įstaigose vaikų mitybai yra skiriamas pakankamas dėmesys, suformuoti griežti maisto saugos ir kokybės reikalavimai, produktams iškelta aukšta kartelė.

„Tėveliai gali būti ramūs – vaikai ugdymo įstaigose gauna tikrai gana kokybišką, vertingą ir subalansuotą maistą. Čia reguliuojami cukraus, druskų kiekiai, naudojami kokybiški riebalai, griežtai ribojami maisto priedai ir kt. Tačiau ar mažieji namuose tikrai visada gauna tik sveiką maistą? Kaip reikalai su cukraus, druskos kiekiais, ar išvengiame hidrintų riebalų, konservantų ir kitų sveikatai nepalankių maisto priedų?“ – klausia sveikos mitybos specialistė.

Sveikos gyvensenos specialistė mato, kad dauguma šiuolaikinių tėvelių yra gana sąmoningi ir nemažai dėmesio skiria tam, ką vaikai valgo. Tačiau pastebi, kad net ir aiškiai suvokiantiems sveikos mitybos principus šioje srityje vis dar trūksta objektyvių žinių.

„Labai džiugu, kad tėveliai supranta, kad sveika – tai reguliari, įvairi, subalansuota, saikinga, gausi vaisių ir daržovių ir t.t. mityba. Gyvename laikmetyje, kuriame gausus ir įvairus maisto produktų pasirinkimas, todėl neretam pristinga žinių, kas organizmui vertinga, o kas ne. Svarbu žinoti, kokie riebalai žmogaus organizmui yra naudingi, o kurie atvirkščiai – kenkia. Didelė dalis vaikų kasdien gauna per didelius kiekius pridėtinio cukraus, būtina mažinti jo kiekius, nes šis produktas neturi nei vitaminų, nei mineralinių medžiagų, o jo perteklius kaip reikiant išbalansuoja žmogaus imuninę sistemą. Cukrus tai ne tik saldumynai, jo gausu saldintuose jogurtuose, košėse, apkepuose ir kt. – tokie patiekalai tikrai vertingi, tačiau juos vertėtų saldinti ir gardinti šviežiais ar džiovintais vaisiais, arba bent jau medumi – nors tai taip pat cukrus, tačiau jame yra fermentų, mineralų – tai kiek vertingesnis produktas nei cukrus“, – pataria pašnekovė.

Nuo mažens

Sveikos mitybos specialistė pabrėžė, kad sveikos mitybos įgūdžius vaikams ugdyti reikia nuo mažų dienų.

„Nemažai tėvelių skundžiasi, kad vaikai nenoriai valgo daržoves. Šios problemos ištakos, mano įsitikinimu, slypi iš sovietmečio atėjusioje baimėje, kad vaikas liks alkanas. Jeigu vaikams mes nuolat vietoj sveikatai palankaus maisto kaip alternatyvą pasiūlome menkavertį maistą, pvz., vaikui atsisakius valgyti daržovių troškinį, pasiūlome sumuštinį, sausainį ir pan. tai vaikai niekada ir nepamėgs sveiko maisto. Jei mes patys valgysime sveikatai palankų maistą, jei namuose nebus nesveikatos šaltinių (menkaverčio maisto), ugdysime vaikų sąmoningumą, atėjus laikui jie neabejotinai rinksis sveikesnę alternatyvą. Mityba – vienas iš svarbiausių faktorių, nulemiančių mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – neabejoja R. Bogušienė.

Mitų griovėja

Lektorė suskubo pasėti abejones mitu, kad genai iš esmės turi įtakos mūsų sveikatai ir kūno sudėjimui.

„Dėl genų įtakos organizmo būklei yra įvairiausių pamąstymų, bet aišku viena ir mokslas tai seniai patvirtino, kad genus galima „įjungti“ arba „išjungti“. Iš savo tėvų mes paveldime ne tik genetinę informaciją, bet ir gyvenimo būdą – pasyvų ar aktyvų, emocinį foną, mitybos įpročius ir kt. Tad jei mūsų gyvenimo būdas bus sveikatai palankesnis nei giminaičių, daugelio šeimai būdingų ligų galima išvengti“, – pasakoja maisto technologijos magistro laipsnį turinti R. Bogušienė.

Pašnekovė piktinasi, kad žiniasklaida, norinti pasakyti, kad net ir didžioji dalis sveikatai palankių maisto produktų, kaip mėsa, daržovės, vaisiai ir t. t. yra užteršti ir kenksmingi sveikatai, žmonėms daro meškos paslaugą juos klaidindama.

„Kad tokios viešojoje erdvėje pasirodančios žinutės nepaveiktų reikia suvokti, jog valgant net ir neva užterštą mėsą ar daržoves nauda organizmui bus didesnė nei žala. Jau verčiau suvalgyti lėkštę daržovių salotų nei ekologišką javainių batonėlį, kuriame gausu cukraus. Mityboje didžiausią dalį turi sudaryti augalinis maistas, taip pat joje privalo būti ir gyvūninės kilmės produktai, labai svarbu pakankamas kiekis skaidulinių medžiagų. Būtina mažinti pridėtinio cukraus, druskos kiekius, ugdyti vandens gėrimo kultūrą“, – pataria R. Bogušienė.

Paslėptos blogybės

Maisto technologė atskleidė ir kai kurias maisto pramonės gudrybes, skatinančias daugiau vartoti.

„Gausu cukraus, druskos, mažai skaidulinių medžiagų – toks maistas mums atrodo skanus, yra greitai įsisavinamas, tačiau jis nesuteikia ilgalaikio sotumo jausmo, o liūdniausia, kad iš tokio maisto organizmas negauna pakankamo kiekio vitaminų ir mineralinių medžiagų. Akivaizdu, kad maisto pramonei palanku gaminti tokį greitai įsisavinamą maistą, kurio norisi valgyti daug ir dažnai. Tačiau mes esame laisvi žmonės, kurie gali ir privalo rinktis savo ir šeimos sveikatai palankius maisto produktus. Pirmenybę reikia teikti viso grūdo bei kitiems produktams, turintiems daugiau skaidulinių medžiagų“, – sako R. Bogušienė.

Lektorė išskyrė ir dar vieną pramoniniu būdu pagamintų maisto produktų blogybę – hidrintus augalinius riebalus.

„Vaikų valgiaraštyje neturėtų būti jokio maisto su hidrintais augaliniais riebalais. Džiugu, kad jau metai kaip tokie riebalai yra draudžiami vaikų ugdymo įstaigose. Deja, didžiojoje dalyje konditerinių gaminių naudojami būtent tokie pigūs riebalai. Jie ženkliai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl privalu atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir vengti ne tik hidrintų riebalų, bet ir kitų sveikatai nenaudingų produktų. Verta pažymėti, kad maisto produkto etiketėje sudedamosios dalys yra išvardintos mažėjimo tvarka, t. y. pirmas nurodytas sudėtinis produktas sudaro didžiąją gaminio dalį“, – atskleidžia maisto technologė.

VšĮ „Sveikatai palankus“ sveiko mitybos propaguotoja R. Bogušienė seminaro pabaigoje visus vaišino keletu tausojančiu būdu pagamintų patiekalų, o taip pat pateikė daugybę kitos naudingos informacijos apie sveikatai palankią mitybą. Lektorė, užbaigdama paskaitą, pabrėžė, kad sveika mityba turi būti savaime suprantama būtinybe:

„Sveika mityba ir gyvenimo būdas turi tapti masine mada, gyvenimo būdu. Šalyje kasmet daugėja vėžinių bei kitų susirgimų, nuolat auga vaistų suvartojimas, todėl kiekvienas dėl savo ir artimųjų geresnės savijautos ir sveikatos privalome pasistengti maitintis sveikiau.“