Psichologinis smurtautojas. Kaip išsivaduoti?
Nuo draudimų bendrauti su kaimynais ir bjaurių užgauliojimų iki grasinimų bei sekimo sistemų mobiliajame telefone. Tokia su psichologiniais smurtautojais šeimas sukūrusių moterų kasdienybė. „Psichologinis smurtas dažniausiai būna pradžia ir jungia visas kitas smurto rūšis – fizinį, ekonominį, socialinį“, – sako Kėdainių PSPC psichologas Narimantas Markauskas.
„Rinkos aikštė“, bendradarbiaudama su projektą „16 aktyvumo dienų prieš moterų smurtą“ vykdančiu labdaros ir paramos fondu „Viltis–Vikonda“, tęsia straipsnių ciklą apie smurtą artimoje aplinkoje. Šįsyk plačiau kalbėsime apie ypač pavojingą, žalojančią ne tik psichinę, bet ir fizinę žmogaus sveikatą smurto rūšį – psichologinį smurtą.
Pradžių pradžia
Pasak N. Markausko, visi smurtautojai dažniausiai pradeda nuo psichologinio smurto. Pavyzdžiui, psichologiškai spaudžia šeimos narius, žmoną ir žiūri, kiek tai pavyks.
„Aišku, visi norėtume, kad viskas būtų pagal mus, bet šeimoje nori nenori turi ieškoti kompromisų. Deja, smurtautojai nesiruošia to daryti, – dėmesį atkreipia psichologas. – Aršiausiais smurtautojais tampa tie, kurie augdami šeimoje patys matė ar patyrė psichologinį smurtą, arba psichopatinės, isterinės asmenybės, kurių egocentriškumas yra didelis ir jie iškart visiems bando primesti savo valią, norus bei nuomonę: „Bus taip, kaip aš pasakiau – jokių kitų variantų.“
Anot pašnekovo, tokiais atvejais jokie prieštaravimai ar atsikalbinėjimai neveikia ir, jei auka vis tiek nesutinka elgtis, kaip reikalaujama, tada griebiamasi netgi fizinio smurto.
Seka
Psichologiniai smurtautojai dažnai bando apriboti aukos socialinį gyvenimą. Pavyzdžiui, draudžia bendrauti su konkrečiais žmonėmis – kaimynais, bičiuliais, neleidžia eiti į vieną ar kitą parduotuvę.
„Tai psichologinis žmogaus spaudimas – suaugęs žmogus negali rinktis, jis turi nuolat skubėti, nes žino, jog pavėlavęs keliomis minutėmis grįžti iš darbo, turės pasiaiškinti. Kai kurie smurtautojai pasitelkia sekimo sistemas.
Turėjau keletą atvejų, kai moterys net pas psichologą negalėjo ateiti. Matyt, telefone vyras buvo įdiegęs sekimo sistemą. Skambina jis ir klausia žmonos, kur ji yra. Ši atsako, kad chirurginiame korpuse, o jis: „Ne, tu ne ten. Tu kitam pastate.“ Šiurptelėjau nuo tokių dalykų. Taip elgdamasis smurtautojas viską siekia išlaikyti savo kumštyje“, – akis atveria N. Markauskas.
Patrauklus, nes sunkiai įrodomas
Psichologinis smurtas smurtautojams ypač patrauklus todėl, kad yra gerokai sunkiau įrodomas.
„Fizinis smurtas palieka aiškias žymes – mėlynes, sumušimus, o jei auka pasakoja, kad smurtautojas jos niekur neišleidžia, žemina, kažko reikalauja, tada žmonės tiesiog patrauko pečiais ir tiek – juk kivirčai šeimose įprasta.
Žinoma, ginčų šeimos neišvengia, tačiau kai tai įgauna didesnį mastą ir jau tampa psichologiniu smurtu, žala akivaizdi, o labiausiai gaila tokiose šeimose augančių vaikų. Perdėtas įtarumas, įžeidinėjimai – psichologinio smurtautojo įrankiai, kad palaužtų žmogų ir priverstų besąlygiškai vykdyti jo norus.
Tiesa, turiu pridurti, kad nesu linkęs manyti, jog smurtautojai būna vien tik vyrai. Kurstydamos aistras pakankamai dalyvauja ir moterys“, – dėmesį atkreipia psichologas.
Visapusiška žala
Psichologinį smurtą patiriantys asmenys nesijaučia saugūs, o tai sukelia kitus negalavimus – tiek psichologinius, tiek fizinius.
„Sutrinka miegas, stipriai svyruoja nuotaika arba jos išvis nėra. Tai veda prie depresinių sutrikimų, jau nekalbant apie fizinius negalavimus.
Kas galėtų ramiai gyventi nuolat jausdamas įtampą? Žmona laukia grįžtančio vyro ir nežino, kas bus. Težino, jog teks kęsti priekabes, kaltinimus, kuriems pasiruošti neįmanoma. Lieka pasirinkti: tylėti ar atsakyti. Deja, nė viena pozicija nepadės visiškai išvengti konflikto“, – pastebi N. Markauskas.
Neprovokuoti
Tiesa, situacijai sušvelninti šį tą padaryti galima. Kaip ir atsidūrus bet kokioje kitoje konfliktinėje situacijoje, psichologas pataria stengtis neprovokuoti smurtautojo.
„Nereikia stengtis pasiteisinti, nes tai tiesiog neįmanoma. Kuo gali pasiteisinti, jei nieko nedarai? Jei tylėsite, tylą smurtautojas priims kaip prisipažinimą. Jis klampins tik giliau ir giliau, kabinsis prie kiekvieno žodžio. Pasipils frazės, neva žmoną matė ten ir ten, ji darė tą ir tą. Nebūtinai tai bus argumentuoti kaltinimai.
Geriausia bendrauti ramesniu tonu, kad ir kaip būtų sunku. Jokiu būdu nesiimkite destruktyvių veiksmų – nepulkite, neatsakykite grasinimais, nes tada labai tikėtina atomazga – fizinis smurtas“, – perspėja N. Markauskas.
Psichologo teigimu, kai kada moterys psichologinį smurtautoją sąmoningai bando išprovokuoti pereiti prie fizinio smurto. Mat tada lengviau įrodyti skriaudą. Vis tik tai nėra išmintingas sprendimas.
Įbaugintos
Pašnekovas pastebi, kad nemaža dalimi atvejų teisininko pagalba būna reikalingesnė nei psichologo.
„Vyrai grasina atimsiantys vaikus, paliksiantys žmoną gyventi gatvėje ir pan. Moterys būna tokios įbaugintos, jog viskuo šventai tiki. Kad būtų ramiau, patarčiau joms pasikonsultuoti su teisininku ir išsiaiškinti, ar yra pagrindo baimintis“, – sako N. Markauskas.
Nuspręsti
„Psichologinį smurtą kenčiančios moterys retai žiūri į priekį. Jos šoka į lokalius konfliktus, bando laimėti kažkokį mūšį, kažką įrodyti. Reikėtų žvelgti į ateitį ir rimtai apsvarstyti, ar tikrai galite su tokiu žmogumi gyventi, ar vaikams tokia aplinka nekenks.
Kiek man teko pastebėti, kai smurtautojai pamato kitokį žmonos elgesį – vietoj nuolankios reakcijos susiduria su neutralia pozicija, jie negali suvokti, kaip moteris toliau elgsis, ir išsigąsta.
Taigi moteris turi viską susidėlioti ir turėti planą, ką darys, kur gyvens, kaip rūpinsis vaikais. Jei neįmanoma visko pakeisti dabar, tada gal pavyks po mėnesio, gal po pusmečio ar metų. Gal padės giminaičiai ar pažįstami. Būtina žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą“, – sako psichologas.
